Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Šią savaitę kiek nurimo politinės audros ir įtampos koalicijoje, iš Vyriausybės persikėlė į kitas vietas, kitus židinius – teismai, vaiko teisės, kiti dalykai. Premjere, gal šiek tiek atsipūtėt po to trijų savaičių politinio maratono?

Gal kartais tiesiog nesimato tų darbų, kuriuos mes dirbam. Nepaisant to, kaip atrodo iš išorės, šių savaičių darbo rezultatai yra labai svarbūs. Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis bus pasirašoma Koncesijos sutartis su strateginiu investuotoju – „Hitachi“ kompanija. Tam šiuo metu ir skiriam daugiausia dėmesio.

Artimiausiomis dienomis – tai šiandien, rytoj?

Turbūt šiandien bus paskelbta, kad tai gali būti padaryta rytoj.

Premjere, o kas toje sutartyje svarbiausia? Kas ten bus numatyta? Ar bus numatyta tokie parametrai kaip palūkanos, mokėjimų laikotarpiai? Daug ekonomistų klausia ir sako, kad nuo to priklausys, kiek mes turėsim įsipareigojimų įvairiausių.

Visų pirma, Koncesijos sutartis yra Lietuvos valstybės suteikiama teisė strateginiam investuotojui, projekto vystymo bendrovei, toliau plėtoti objektą ir statyti elektrinę, kuri būtų baigta 2020 – 2021 sandūroje. Mes žinome, kiek turėtų kainuoti joje pagaminta elektros energija, žinome, ko siekiame. Elektros energijos gamybos savikaina būtų ženkliai mažesnė negu gaminamos kitur. Net ir su pinigų aptarnavimu pirmuosius keliolika metų, tokioje elektrinėje pagaminta elektros energija būtų tikrai labai konkurencinga. Skaičiai nuosekliai aiškėja. Pačioje Koncesijos sutartyje yra kalbama apie juridinę teisę statyti. Toliau rengiamoje ir su regionų partneriais derinamoje Akcininkų sutartyje tų skaičių bus daugiau. Noriu priminti, kad elektrinė kainuos apie 17 mlrd. litų, Lietuvos dalis – virš 5 mlrd. litų. Vystant tokios apimties projektą, derybos ir reikalingos tam, kad jų metu skaičiai būtų tikslinami ir taptų dar patrauklesni Lietuvai ir jos vartotojams.

Bet iš principo – Japonai duos pigių pinigų? Taip labai paprastai kalbant…

Paprastai kalbant – visi skaičiai rodo, kad tokį projektą realizuoti Lietuvai ir Baltijos valstybėm labai apsimoka.

Premjere, kaip projekto pabaigą minite 2020-2021 m. Bet turim situaciją Suomijoje, kuomet „nušokta“ nuo grafiko per kelis metus.

Aš suprantu Jūsų klausimą. Labai džiaugiamės, kad galėjom rinktis tarp dviejų pažangiausių branduolinių technologijų tiekimo kompanijų – „Hitachi“ ir „Westinghouse“. Pasirinkome „Hitachi General Electric“ kompaniją, pasižyminčią tuo, kad, skirtingai nuo kitų kompanijų, statančių branduolines jėgaines, jie nevėluoja. Mums tą teko matyti ir lankantis praėjusiais metais jų pastatytoje jėgainėje. Labai aiškiai matėm, kaip tiksliai pagal grafiką jėgainė yra pastatyta, neviršijant iš anksto suderėtų sąmatų.

Premjere, ar Jūs manot, kad šiuo metu Lietuvos visuomenėje yra pakankamas šio projekto palaikymas?

Turėdami vis daugiau skaičių sieksime, kad pritarimas ir visuomenėje, ir Seime būtų kiek galima platesnis. Esame atviri – skelbiame visus skaičius, kuriuos žinom ir kuriuos derybų eiga leidžia pateikti visuomenei. Aš nežiūrėčiau labai priešingai į iniciatyvas rengti referendumus ar visuomenės nuomonės apklausas, tačiau su sąlyga, kad visuomenė iki to laiko būtų tinkamai informuota ir būtų tinkamai keliamas klausimas.

Kas turėtų tinkamai informuoti?

Tinkamas informavimas, be abejo, yra ir valdžios atsakomybė, bet tinkamai formuluojamas klausimas taip pat turėtų būti labai aiškiai suprantamas. Žmonių reikia klausti, ar jiems reikia pigesnės elektros energijos, kuri būtų gaminama VAE. O ne tiesiog klausti, ar jie už ar prieš branduolinę energetiką.

Pigesnės. Čia turėtų būti esminė vieta?

Pigesnės. Taip pat reikia prisiminti,  kad mes iki 70 proc. elektros energijos perkame iš trečiųjų šalių, visų pirma iš Rusijos. Tai yra ir mūsų saugaus apsirūpinimo klausimas.

Bet čia galima klausti, ar reikia saugesnės energijos?

Saugesnė energija taip pat reiškia ir pigesnę energiją, nes būti priklausomiems vien tik nuo importo reiškia, kad pats visiškai negali daryti įtakos elektros energijos kainai. VAE projektas leistų mums didelę dalį elektros energijos Baltijos regione generuoti patiems. Generacija būtų pigesnė negu iš kitų šaltinių. Noriu priminti, kad, pavyzdžiui, už vėjo jėgainių gaminamą 1 kWh mes šiuo metu mokame 30 ct. Naujame Elektrėnų bloke už 1 kWh mokame 35 ct. VAE gaminama elektros energija, net ir su pinigų aptarnavimu pirmą dešimtmetį, kainuotų nuo 17 iki 22 ar 23 ct., o vėliau, jau grąžinus visas paskolas, kainuotų apie 7 – 10 ct.

Premjere, kad visuomenei būtų vis dėlto aiškiau. Ar tai reiškia, kad nusprendus pasirinkti VAE vystymo kryptį, turėtume užmiršti ir vėją, ir saulę, ir kitus dalykus. Yra politikų pasisakymų, kad didesnės investicijos į žalią energetiką keltų atominėje elektrinėje gaminamos elektros energijos savikainą ir tai nebūtų mums naudinga ekonominiu požiūriu?

Nežinau, ar tiksliai supratau Jūsų klausimą, bet noriu priminti, kad atsinaujinančiai energetikai numatyta, berods, 23 proc. elektros energijos gamyboje. Biokurui, biomasei labai daug erdvės numatyta gaminant šilumos energiją. Aš dar kartą pakartosiu, kad reikia žiūrėti į realius skaičius. Šiuo metu už vieną kWh elektros energijos gaminamos vėjo jėgainėse yra mokama 30 ct. Tai yra pakankamai brangu. VAE gaminama elektros energija bus pigesnė, o grąžinus pasiskolintus pinigus, už kuriuos ji bus statoma, jos elektros energijos kaina bus ženkliai mažesnė.

Tai šiandien gaminti elektros energiją iš vėjo neapsimoka?

Ji yra pakankamai brangi. 30 ct už kWh yra brangu.

Dar viena svarbi tema žmonėms, sukėlusi daug kalbų – tai kuro kainos. Kai kurie ekonomistai jau mato ir 6, ir 7 Lt už litrą po poros metų. Naftos kainos kyla. Tą kainą pučia visokios baimės. Kaip manote, kas čia vyksta? Seime yra siūlymų mažinti akcizą. Opozicija sako, kad degalai atpigtų 30 ct už litrą, jeigu būtų sumažintas akcizas. Ką manote apie tai?

Degalų kainos didėja didėjant naftos kainai. Šioje vietoje mes nelabai galime daryti įtaką arba iš viso nieko negalime daryti. Turiu mintyje naftos kainą. Todėl, grįžtant prie anksčiau svarstytos temos, mums yra svarbu plėtoti tokius energijos resursus, kurie nepriklauso nuo naftos ar dujų kainų, nes esame valstybė, kuri tokių resursų neturi. Neveltui pasaulyje vis populiaresni darosi elektriniai automobiliai. Taip viena iš sričių, kurioje naudojami naftos produktai, tampa nebepriklausoma nuo naftos kainų.

Dėl akcizo mažinimo – Seime spaudimas kyla.

Dar prieš gerą mėnesį esu sakęs, kad mes turime matyti, kas vyksta pasaulyje šiek tiek plačiau ir giliau, o ne tiktai būti susikoncentravę į save. Praėjusiais metais buvom pakankamai stipriai priklausomi nuo to, kaip situacija klostosi Graikijoje. Dabar galime būti priklausomi nuo to, kaip situacija gali klostytis Artimuosiuose Rytuose – Irano, Izraelio, JAV santykiuose. Tai veikia ir, ko gero, jau paveikė naftos kainas. Dėl akcizo – aš tikrai labai abejočiau dėl tokių žingsnių. Reikia atsiminti faktą, kad mokesčių surinkimas ir biudžeto pajamos lemia tai, kiek mes esame pajėgūs finansuoti kiekvienam žmogui svarbias paslaugas: tokias kaip mokyklos, ligoninės ir kiti panašūs dalykai.

Jūs nelabai jaudinatės? Jums gerai, jūs ir su dviračiu galite į darbą.

Galėčiau. Jaudina, be abejo, jaudina. Kiekvieno žmogaus gyvenime kuro kaina yra labai svarbus dalykas. Lygiai taip pat ir visai ekonomikai, bet klausimas, ar bandydami keisti padėtį drastiškomis priemonėmis, mes dar labiau nepasidarysime žalos.

Premjere, minėjau pradžioje, kad tam tikrų įtampos židinių šią savaitę aplink teismus kaupiasi ir teismų vadovai yra atvirus laiškus parašę, pasipiktinimus dėl politikų kišimosi į teismų darbą, teismų sprendimus. Žinomas teisininkas Vytautas Nekrošius sako, jog politikai prieš rinkimus kaip kriaušę muša teismus. Kaip vertintumėt, stebint iš šono, tą situaciją, tą kritiką teismų atžvilgiu? Ji civilizuota, neperlenkianti lazdos, nekompromituojanti teisėsaugos? Ką galvojat apie tai?

Aš tikrai nesiimu vertinti, ar diskusijos vyksta civilizuotai, ar peržengia tam tikras ribas ir rėmus. Nemanyčiau, kad teismai galėtų svajoti apie kažkokią savęs izoliaciją nuo visuomenės nuomonės. Visos konstitucinės valdžios šakos – ir vykdomoji valdžia, t.y. vyriausybė ir prezidentas, ir parlamentas, ir teismai – yra konstitucinės sistemos dalys. Visuomenė turi teisę svarstyti, vertinti ir išsakyti kritiką.  Vyriausybei tos kritikos tenka pakankamai didelės dozės. Bet turėtumėm vengti vertinimų ir kišimosi į konkrečias bylas su viešąja nuomone, politikų nuomone. Turėtumėm labiau rūpintis bendraisiais sisteminiais dalykais, ieškoti būdų, kaip padaryti pačią teisingumo sistemą efektyvesnę, turinčią didesnį žmonių pasitikėjimą. Apie tai ir teismai, ir teisėjai, ir visuomenės lyderiai galėtų kalbėtis labai atvirai ir racionaliai.

Kai kurioms partijoms labai reitingai kyla nuo teismų kritikos. Tai pagunda tokia politikams gali būti prieš rinkimus labiau padaužyt teismus?

Politikai prieš rinkimus visad pasižymi tuo pačiu bruožu – retorika darosi aštresnė ir emocijos yra liejamos karščiau. Ne pirmą kartą tą stebime. Bet ir tokiu laikotarpiu racionalių diskusijų objektu turi likti pamatiniai dalykai. Tikrai galima racionaliai diskutuoti apie teisėsaugos sistemų, teismų kaip sistemos darbą ir ieškoti tinkamų sprendimų.