Rinkdamiesi maisto produktus apie savo sveikatą Lietuvoje susimąsto tik penktadalis gyventojų, o kiti tam gaili ir laiko, ir pinigų. Kur kas sąmoningiau į menkavertę mitybą žvelgia naujoji karta. Tačiau ar ji išvengs priklausomybės nuo kofeino, ar mažiau mirs nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, šiandien atsakyti dar sunku.

Kristina Kanišauskaitė

„Niekada nebuvau iš tų plunksnelių lengvųjų, todėl geresnės savijautos ir patrauklesnės išvaizdos paieškos mano gyvenime tęsėsi ne vieną dešimtmetį. Lemiamu impulsu preiti prie sveikesnės gyvensenos tapo padidėjęs cholesterolio kiekis“, – prisimena po vizito pas medikus kurį laiką badavusi, mėsos, žuvies ir pieno produktų nevalgiusi dailininkė iš uostamiesčio Dalia Kirkutienė.

Lengvumo ir sotumo pojūtis moterį aplankė atradus žaliuosius kokteilius. „Jų paragavusi supratau, kad kone visą gyvenimą, matyt, alkana pravaikščiojau. Tokia gyvybinga ir soti seniai nesijaučiau. Nuo to momento nebemąstau, ką dėti į burną, tiesiog vartoju daug žalio ir neapdoroto maisto, verduosi sriubas, gaminuosi salotas, o viešojo maitinimo vietose moku tik už garnyrą“, – juokiasi menininkė, kurios mitybos įpročiais artimieji jau nesistebi.

Per pastarąjį dešimtmetį dvylikos kilogramų netekusi, o dietas didžiausiu absurdu vadinanti dailininkė nepretenduoja į žaliavalges, nesižavi mitybos kraštutinumais, tiesiog atsirenka iš žaliavalgių ir vegetarų valgiaraščio tai, kas tinka jos ir kitų šeimos narių mitybai. „Neriboju savęs, jei noriu kavos, plytelės šokolado ar žuvies, taip pat bent tris kartus per savaitę užsuku į sporto klubą, naudojuosi šiaurietiškomis lazdomis“, – pasakoja kūrybingumo ir polėkio gyventi nestokojanti D.Kirkutienė.

Tokių sąmoningų, savo savijauta bei sveikata besirūpinančių žmonių Lietuvoje – vos penktadalis, deja, kiti gyventojai, kaip rodo naujausi duomenys, domėtis savo sveikata ir keisti mitybos įpročių neskuba.

Kaip atskleidžia 2014 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto mokslininkų Rimanto Stuko ir Valerijaus Dobrovolskio atliktas Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas, didžioji dalis lietuvių (43,2 proc.) rečiau nei kartą per penkerius metus tikrinasi cholesterolio kiekį kraujyje. O sąmoningais ir savo sveikatai neabejingais piliečiais, kurie cholesterolio kiekio kraujyje tyrimus atlieka kartą per metus, galime vadinti vos 25,3 proc.

Iš atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos matyti, kad žmonės tam šykšti laiko, pinigų, kiti nejaučia poreikio. Tad daliai jų ligos, o dažnai ir mirtis, tampa netinkamo gyvenimo pasekmėmis. Tačiau esamą situaciją švelnina šiuo metu visuomenėje vyraujanti mada gyventi sveikai ir, tenka pripažinti, ta bendra sveikos mitybos tendencija iš tiesų veikia.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.