Nesimankština trys ketvirtadaliai mūsų šalies gyventojų. Kokiais būdais ir kiek šios proporcijos pasikeis Sveikatingumo metais paskelbtais 2013-aisiais?

Reikia noro ir prieinamų sporto bazių
Prieš keletą metų Lietuvoje įvyko proveržis dėl visko, kas susiję su žodžiu „ekologiškas“, o dabar atėjo eilė dar vienam virsmui – sveikatingumo, sveikatinimo, sporto visiems. Tikimasi, kad proveržio visuomenės sveikatinimui 2013-aisiais suteiks Sveikatingumo metų renginiai.
Neseniai atliekant Sveikatos apsaugos ministerijos užsakytą apklausą paaiškėjo, kad lietuvių fizinis aktyvumas itin mažas – laisvalaikiu nesportuoja, nesimankština net 75 proc. mūsų šalies gyventojų. Lietuviai daug laiko praleidžia gana pasyviai – sėdėdami (vidutiniškai po penkias valandas per dieną), ir ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu. Per apklausą taip pat nustatyta, kad 15–25 metų jaunuoliai sėdėjimui net skiria beveik valandą daugiau nei 26–60 metų lietuviai.
„Kai gyvenimo ritmas taip greitėja, kiekvienas priverstas planuoti laiką. Labai svarbu, kad skubantis, visur bėgantis žmogus atrastų sporto teikiamus pranašumus. O jie neišmatuojami. Bet kokia sportinė veikla, ir čia neturiu omeny vien profesionaliojo sporto, ne tik stiprina kūną, imuninę sistemą, gerina savijautą, bet ir suteikia daug teigiamų emocijų. Kai fizinis aktyvumas mums asocijuosis su kasdiene veikla – Lietuva taps sveika tauta. Todėl 2013-ieji, paskelbti Sveikatingumo metais, gali ir turi tapti realia paskata veikti tiek valdžiai, tiek mums visiems“, – teigia Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas, beje, pats laisvalaikiu žaidžiantis futbolą, bėgiojantis.
Rektorius pateikia iškalbingą palyginimą: Lietuvoje fiziškai aktyvūs tėra 25 proc. gyventojų, o Suomijoje – net 70 proc. Kodėl toks didelis atotrūkis? Atsakymas, pasak rektoriaus, paprastas: „Šalyje turi būti išplėtota patraukli, prieinama, nebrangi sportuoti skirta infrastruktūra – aikštelės, baseinai, salės, kad kiekvienas norintis sportuoti pilietis galėtų jas nesunkiai pasiekti ir tai nebūtų brangus malonumas.“
Tokių naujų viešųjų erdvių ir uždarų sporto objektų Lietuvoje kasmet daugėja. Deja, nepakankamai, kad kuo daugiau žmonių galėtų mankštintis ir sportuoti.
Pasak A.Skurvydo, norint dar labiau išplėtoti tokią infrastruktūrą, skatinančią gyventojų fizinį aktyvumą, reikia glaudaus bene septynių iš keturiolikos ministerijų ir institucijų bendradarbiavimo.
„Turime integruoti lėšas į konkrečias sritis, kad gyventojams būtų prieinami sporto objektai, sveikatinimui tinkamos erdvės. Nes jei žmogui jos sunkiai pasiekiamos, tai mažėja ir motyvacija, – komentuoja LSU rektorius. – Tenka pripažinti, kad valstybė iki šiol neskyrė pakankamai dėmesio ir lėšų gyventojų sveikatinimo skatinimo programoms, sutelkė pajėgas į profesionalaus sporto rėmimą. Todėl Sveikatingumo metais daugiau lėšų bus skiriama sveikatinimui propaguoti.“
LSU kanclerio Mindaugo Balčiūno teigimu, artėjančiu naujuoju 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpiu visoms fizinio aktyvumo skatinimo, viešųjų erdvių pritaikymo sveikatinimui, sportui programoms numatyta skirti gerokai daugiau lėšų nei iki šiol – per 0,5 mlrd. Lt. „Todėl jau 2013-aisiais Lietuva galės pradėti rašyti ir teikti projektus jų finansavimui užsitikrinti, šiuo atžvilgiu ateinantys metai labai svarbūs“, – pabrėžia LSU atstovas.
Lėšų skirstymas tautos sveikatinimui, susitelkiant į ligų prevenciją, A.Skurvydo manymu, pasieks siekiamų tikslų, kai tai bus daroma ne lėšas išbarstant, o koncentruojant. „Optimistiškai nuteikia naujojo sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio mintys, kad gyventojai turėtų būti pratinami reguliariai tikrintis sveikatą, kad bus skiriama daug dėmesio ligų prevencijai. Reikia manyti, kad Vyriausybė palaikys sveikatinimo kultūrą ir skirs reikiamą finansavimą“, – tikisi aukštosios mokyklos vadovas.
Beje, JAV specialistai prognozuoja, kad artimiausiais metais sveikatinimo, sporto pramonė bus labiausiai auganti sritis, o šiems poreikiams patenkinti JAV 2013 m. pritrūks 400 tūkst. sveikatinimo specialistų.
O kokia padėtis šioje srityje Lietuvoje? Didėjant lietuvių perkamajai galiai, LSU rektoriaus teigimu, taip pat didės ir tokių specialistų poreikis, nes vis daugiau žmonių rinksis fizinio aktyvumo užsiėmimus. Kaune veikiantis LSU (iki pernai rudens – Lietuvos kūno kultūros akademija) parengia daugiausiai trenerių, kineziterapeutų, sporto ir turizmo vadybininkų.
Sporto specialistus rengiančią aukštąją mokyklą šįmet baigė ir bakalauro diplomus gavo 102 būsimieji treneriai, 59 turizmo ir sporto vadybininkai, 57 kūno kultūros mokytojai, 55 kineziterapeutai, 41 socialinės pedagogikos, 36 sveikatos ir fizinio aktyvumo, 35 sportinės rekreacijos ir turizmo, 12 taikomosios fizinės veiklos specialistų.
Tačiau jau nuo šių metų stojančiųjų į LSU laukia svarbūs pokyčiai – stojantiems į socialinės pedagogikos, sveikatos ir fizinio aktyvumo arba treniravimo sistemų studijų programas sudaryta galimybė rinktis gretutines studijas ir įgyti dvigubus bakalauro laipsnius. Be to, universitetas kartu su užsienio partneriais planuoja naują studijų programą, pagal kurią bus rengiami sveikatinimo specialistai, o studijas numatoma vykdyti tiek Lietuvoje, tiek partnerių aukštosiose mokyklose. Pavasarį paaiškės, ar nuo 2013 m. rugsėjo LSU bus pradėti rengti ir šie specialistai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.