Vitamino D skonį tikriausiai retas nusakytų. Žuvų taukus gerai prisimena ne viena karta. Žinoma, mūsų vaikai ir anūkai tokio jų skonio tikrai neprisimins, nes dabar jie skanūs. Bet kalbėti turime ne apie skonį, o apie naudą, kuri labai svarbi nuo mažumės iki gilios senatvės. Ir ne tik dėl stiprių kaulų, kaip buvo manoma anksčiau.

Svarbus kūdikėliui ir sulaukus senatvės

Vitaminas D stiprina kaulus – toks jo poveikis seniai žinomas. Tačiau nauji tyrimai parodė, kad šis vitaminas gali kur kas daugiau – išsaugo jaunystę ir net padeda išvengti krūties vėžio.

Vitaminas D – tai riebaluose tirpstantis mums gyvybiškai būtinas vitaminas. Iš augalinio maisto organizmas gauna vitamino D2, o iš gyvūninės kilmės maisto – vitamino D3. Vitamino D reikšmė labai didelė. Pagrindinė jo funkcija žmogaus organizme – reguliuoti kalcio pasisavinimą. Kalcis – elementas, kurio būtina gauti kasdien. Kalcio kiekis kraujyje yra labai stabilus, todėl jam palaikyti, jei su maistu gaunama nepakankamai, organizmas jo paima iš kaulų – tada kaulai ima irti. Kita vertus, šis vitaminas reguliuoja ne tik kalcio, bet ir magnio apykaitą, nes tiek kalcis, tiek magnis turi tuos pačius patekimo į ląstelę kanalus.

Su maistu vitamino D3 kasdien reikia gauti vidutiniškai 400–600 TV, o paros poreikis vyresniems žmonėms padidėja iki 800 TV. Didesnė vitamino D paros dozė susijusi su tuo, kad pastaruoju metu vidutinis žmonių amžius didėja, o seni žmonės dažnai stokoja kalcio, ypač dėl vitamino D pasisavinimo inkstuose sutrikimo. Kad nors dalis vitamino būtų pasisavinama, seniems žmonėms reikia didesnių vitamino D dozių. Raumenų silpnumu, kaulų skausmais seni žmonės skundžiasi gana dažnai. Dažnai šį silpnumą galima pašalinti ar sumažinti vartojant vitamino D. Jo turi būti skiriama reguliariai, ypač tiems seniems žmonėms, kurie valgo nepakankamai mėsos ar pieno produktų. Dažnai vyresnio amžiaus žmonės skundžiasi ilgųjų kaulų skausmais, neretai jiems dalinai lūžta kaulas.

Vitaminas D labai svarbus kūdikio kaulų masės formavimuisi.  Papildomai vitamino D būtina vartoti: • Vaikams iki brendimo dėl intensyvaus kaulų masės auginimo (kartu būtinas kalcis). • Nėščioms ir maitinančioms krūtimi moterims. • Moterims  menopauzės periodu (dėl padidėjusios osteoporozės rizikos; kartu skiriama kalcio). • Visiems senyvo amžiaus žmonėms.

• Jis apsaugo nuo daugumos vėžio rūšių. JAV mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gali iki 50 proc. sumažinti riziką susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu. Ir žarnyno vėžys išsivysto gerokai rečiau.

• Saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Žmonės, kuriems trūksta vitamino D, dažniau suserga kraujagyslių ligomis arba patiria širdies infarktą. Austrų mokslininkai nustatė, kad dėl vitamino D trūkumo iki 50 proc. padidėja širdies infarkto rizika. Trūkstant vitamino D bei esant per aukštam kraujospūdžiui, susidaro nemaža tikimybė susirgti širdies ligomis.

• Saugo smegenis ir psichiką. Tyrimai parodė, kad vitaminas D padeda išvengti senatvinių ligų, pavyzdžiui, silpnaprotystės. Ir depresijų pasitaiko rečiau.

• Stiprina imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad pakankamai vitamino D sukaupę žmonės rečiau suserga infekcijomis ir peršalimo ligomis.

• Saugo besivystantį kūdikėlį ir paauglius. Pediatrai pataria nėščioms moterims jų dar negimusio kūdikio labui pasirūpinti pakankamu vitamino D kiekiu. Nauji JAV mokslininkų tyrimai parodė, kad paaugliai, kuriems trūksta vitamino D, dažniau suserga diabetu ir hipertonija.

Vitamino D trūkumą medikai gali nustatyti tik atlikę kraujo tyrimą. Ar galima vitamino D gauti per daug?

Preparatus su vitaminu D galima vartoti tik pasitarus su gydytoju. Vitamino D perdozavimas gali pažeisti inkstus, širdį, plaučius ir kraujagysles. Tačiau jokie natūralūs vitamino D šaltiniai – nei saulės šviesa, nei maistas – tokios rizikos nesukelia.

Kiek vitamino D gauname

• Su maistu. Geriausi vitamino D tiekėjai – riebios žuvys. Jos turi pakankamai riebalų rūgščių, kurios padeda organizmui geriau pasisavinti vitaminą D.

• Iš saulės šviesos. Mūsų kūnas ir pats pasigamina vitamino D. Ji gaunama odoje vykstant cheminei reakcijai po kontakto su ultravioletiniais B saulės spinduliais.

Maisto produktas    Vitamino D kiekis 100 g

Silkė                               27 mikrogramai

Lašiša                            26 mikrogramai

Ungurys                       19 mikrogramų

Jautienos kepenys     2 mikrogramai

Kiaušinis                        2 mikrogramai

Žuvies taukai – sveikatai ir grožiui

Žuvų taukai, turintys daug vitaminų (B1, B2, A, D, folio, pantoteno rūgšties) bei mikroelementų (kalcio, fosforo, kalio, jodo, fluoro, vario, cinko ir kt.), naudingi ne tik kūdikiams ir vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms, ypač moterims, pagyvenusiems, nusilpusiems po įvairių ligų, sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Saugokime savo širdį. Dažnai žuvų produktų valgantys žmonės rečiau serga įvairiomis širdies ligomis. Medicininių tyrimų duomenimis, per dieną suvalgantiems ne mažiau kaip 30–35 g žuvies miokardo infarkto rizika mažesnė nei jos nevalgantiems žmonėms.

Sergantiesiems ateroskleroze labai naudinga vartoti žuvų taukų, nes juose esančios polinesočiosios rūgštys mažina blogojo cholesterolio kiekį, gerina kraujotaką, mažina trombų susidarymo galimybę, todėl mažėja ir reali rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis – insultu, miokardo infarktu, išemine širdies liga ir kt.

Naudinga moterims, būsimoms mamoms. Žuvų taukai dėl juose esančių vitaminų D ir A bei polinesočiųjų rūgščių nėštumo ir žindymo metu stiprina moters imuninę sistemą, apsaugo kūdikį nuo rachito. Pastebėta, kad mamų, kurios nėštumo metu vartojo žuvų taukų, vaikai geriau vystosi protiškai.

Žuvų taukus reikėtų vartoti pirmąjį nėštumo semestrą, ypač tamsiuoju metų laiku. Jų gerti reikėtų bent du mėnesius.

Žuvų taukai taip pat teigiamai veikia kraujotaką, apsaugo nuo krūties vėžio, lengvina priešmenstruacinio sindromo simptomus, lėtina ląstelių senėjimo procesą, malšina stresą dirbantiems įtemptą darbą.

Padeda net hiperaktyviems vaikams. Kiekviena mama žino, kad 4–6 mėnesių kūdikiui reikėtų duoti žuvų taukų rachito profilaktikai. Žuvų taukai reikalingi augančiam organizmui, nes stiprina dantis, saugo juos nuo ėduonies, gerina apetitą, skatina augimą.

Turintiesiems regėjimo sunkumų. Manoma, kad sergantieji įvairiomis akių ligomis kartą per metus turėtų suvartoti specialų žuvies taukų kursą, o du kartus per metus – vitaminų preparatų kursą. Žuvies taukai stiprina akių tinklainę, gerina regėjimą. Aišku, kaip ilgai ir kiek vartoti žuvų taukų, reikėtų pasikonsultuoti su akių gydytoju.

Naudingi odai. Žuvų taukuose esantis vitaminas A skatina odos atsinaujinimą, lėtina senėjimo procesus, mažina tikimybę susirgti infekcinėmis ligomis. Beje, žuvies taukų naudinga vartoti ne tik į vidų, bet ir išoriškai, t.y. jais pasitepti įskilusią ar išsausėjusią odą.

Reumatoidinio artrito profilaktika. Nepaisant atšiaurių gyvenimo sąlygų ir drėgno klimato, daug žuvų valgantys vandenynų pakrančių, Šiaurės kraštų gyventojai beveik neserga reumatoidiniu artritu. Kodėl? Pasirodo, žuvų taukai labai efektyviai ir be nepageidaujamo poveikio mažina reumatoidinio artrito simptomus: rytinį sąnarių sąstingį, kai sunku be skausmo išlipti iš lovos, sąnarių patinimą ir kt.

Stiprina nervų sistemą. Norvegijoje atlikti klinikiniai tyrimai įrodė teigiamą žuvų taukuose esančių omega-3 riebalų rūgščių poveikį centrinei nervų sistemai ir galvos smegenų veiklai. Jie veiksmingai padeda gydyti nervinius sutrikimus: apatiją, trumpalaikę depresiją.

Žuvų taukai ypač reikalingi pagyvenusiems žmonėms, nes juose esantis vitaminas D stabdo kaulų retėjimą bei gerina kalcio pasisavinimą. Be to, reikia nepamiršti, kad jie taip pat gerina atmintį, skatina žarnyno veiklą, atitolina senatvinę sklerozę.