"Veido" archyvas

Šių metų gegužės 17-ąją, kaip ir kasmet nuo 2006-ųjų, pasaulyje ir Lietuvoje minima Pasaulio informacinės visuomenės diena.

Gegužės 17-oji kasmetine informacinės visuomenės diena paskelbta 2006 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų Nacionalinės asamblėjos sprendimu, po 2005-ųjų metų lapkritį Tunise įvykusio Pasaulio aukščiausio lygio susitikimo informacinės visuomenės tema (WSIS). Anksčiau ši diena buvo minima kaip Pasaulio telekomunikacijų diena, skirta paminėti Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (International Telecommunication Union, ITU) įkūrimą 1865 m. gegužės 17 d.

Svarbiausias Pasaulio informacinės visuomenės dienos tikslas – informuoti ir šviesti visuomenę apie visuomenės ir ekonomikos pokyčius, kuriems įtakos turi internetas bei kitos informacinės ir ryšių technologijos (IRT),  ir skaitmeninės atskirties mažinimo būdus.

2011-ųjų metų Pasaulio informacinės visuomenės dienos tema, paskelbta ITU, – „Geresnis gyvenimas kaimiškosiose bendruomenėse, panaudojant IRT“. Kaimiškųjų vietovių gyventojai – o jų skaičius siekia 3 milijardus, t. y. jie sudaro beveik pusę pasaulio populiacijos – yra mažiau išsilavinę, gauna mažesnes pajamas, turi prastesnes gyvenimo sąlygas negu miestų gyventojai, paprastai jų galimybės naudotis IRT yra daug menkesnės. IRT tiesiogiai prisideda prie geresnio gyvenimo kaimiškosiose bendruomenėse sąlygų kūrimo, kadangi jos atveria naujas galimybes šviestis ir tobulintis, uždirbti pajamų, plėtoti įvairias veiklas, gauti geresnes viešąsias paslaugas sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio aprūpinimo ir kitose srityse.

Lietuvoje informacinės visuomenės plėtros procesai kasmet spartėja – vis daugiau žmonių, gyvenančių ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kaimo vietovėse, naudojasi interneto teikiamomis galimybėmis ieškodami juos dominančios laisvalaikio ar darbo informacijos, mokydamiesi ar bendraudami su viešojo sektoriaus institucijomis. Tačiau skaitmeninė atskirtis tarp miestų ir kaimų gyventojų Lietuvoje vis dar išlieka. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. interneto ryšiu naudojosi 62 proc. miestų ir 41 proc. kaimo namų ūkių, plačiajuosčio interneto ryšį turėjo 58 proc. miestų namų ūkių ir tik 30 proc. kaimiškų vietovių namų ūkių.

Informacinės visuomenės plėtros strategija, orientuota į efektyvų IRT panaudojimą visose valstybės gyvenimo srityse, Lietuvoje jau gerą dešimtmetį yra svarbi viešosios politikos tema. Nuo 2004 m., Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, informacinės visuomenės sritis tapo viena iš ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų valstybės raidos sričių. Plėtojant informacinę visuomenę, įgyvendinami viešojo sektoriaus projektai, skirti kurti pažangią, saugią ir visiems prieinamą elektroninę infrastruktūrą, technologiškai pažangias, į vartotoją orientuotas viešąsias elektronines paslaugas ir didinti gyventojų gebėjimus naudotis IRT savo kasdienėse veiklose. 2007-2013 metų struktūrinės paramos laikotarpiu informacinės visuomenės projektams, finansuojamiems per Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“, kurį administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, priemones, bus panaudota 975 mln. Lt ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų. Šiomis lėšomis finansuojami projektai, kurie diegia plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūrą kaimiškosiose šalies vietovėse, kuria visuomenei ir verslui aktualias ir naudingas elektronines viešąsias paslaugas, skaitmenina vertingą Lietuvos kultūros paveldą, plėtoja elektroninio mokymosi paslaugas. Šių projektų rezultatai tiesiogiai prisidės prie to, kad informacinės visuomenės teikiamos galimybės būtų pasiekiamos Lietuvos žmonėms ir verslo įmonėms, nepriklausomai nuo jų gyvenimo  ar veiklos vietovės, o jų teikiama nauda didintų ir miestų, ir kaimiškųjų vietovių gyventojų gyvenimo kokybę bei veiklos sąlygas.