Lietuviai vis dar stokoja fizinio aktyvumo įgūdžių: beveik pusė šalies gyventojų abejingi aktyviam laiko leidimui. Neįkvepia jų nei garsių verslininkų, nei daug pasiekusių valstybės vadovų ar sporto aistruolių pavyzdžiai.

Prieš keletą metų pamatyti savo malonumui bėgantį žmogų Vilniuje buvo reta galimybė, o šiandien situacija kardinaliai pakitusi: žmonių, aktyviai leidžiančių laisvalaikį, vis daugiau. Žinoma, prie to gana daug prisideda kasmet populiarėjančios bėgimo varžybos (pernai jų įvyko net 99, šiemet suplanuota jau per šimtą), taip pat – didieji maratonai, rengiami ne tik sostinėje. Vis aistringiau į gatves išrieda dviratininkai, savo fizinę ir dvasinę ištvermę tiek pajūryje, tiek Vilniuje demonstruoja ir gan egzotiškų užsiėmimų mėgėjai.
Tačiau, kaip atskleidžia “Veido” užsakymu atlikta apklausa, net 45 proc. šalies gyventojų nepasiduoda jokiems sveikesnio gyvenimo “virusams” ir išlieka fiziškai pasyvūs.
Žinant, kad dėl nepakankamo fizinio aktyvumo kasmet pasaulyje miršta apie 3,2 mln. žmonių, kyla klausimas, kas laukia didžiosios mūsų visuomenės dalies, kuriai populiariausia sporto šaka tebėra televizoriaus žiūrėjimas. Nors politikai ir kalba apie tai, kaip svarbu skatinti visuomenę gyventi sveikai, akivaizdu, kad įtikinti Sveikatos apsaugos ministeriją profilaktikos priemonėms skirti kur kas daugiau lėšų – ne taip paprasta.

Tarp prasčiausių Europos Sąjungoje
Kaip pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimo instituto vadovas doc. dr. Aurelijus Veryga, šalyje aktyviai dirba visuomenės sveikatos biurai, populiarindami fizinį aktyvumą, rengiamos nemokamos treniruotės siekiant pritraukti vietinę bendruomenę, netyla diskusijos apie fizinio lavinimo pamokų būtinybę.
“Būtų labai gerai, kad minėtiems reikalams pinigų surastų valstybė, o ne vien tik bendruomenės ir savivaldybės lauko treniruoklius savo iniciatyva statytų. Kaip rodo esami pavyzdžiai, nepakanka vien įrengti infrastruktūrą, dar reikia ja sudominti žmones. Žinoma, labai gražiai kelios močiutės ant tų treniruoklių sūpuojasi, bet kiek ten jų ateina? Kur visi kiti? Ir kodėl jaunimas lauko treniruoklių neranda?” – svarsto A.Veryga, pridėdamas, kad pagal daugelį sveikatos rodiklių atrodome bene prasčiausiai Europos Sąjungoje.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 182014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2014-m