Lietuvių akių ligų gydytojų dr. Rasos Bagdonienės ir dr. Rasos Sirtautienės modifikuota neišnešiotų naujagimių aklumo gydymo metodika prasiskynė kelią į Vakarų klinikas.

Šiemet vykusiuose Europos bei pasaulio akių ligų gydytojų kongresuose patvirtinta, jog po daugiau nei dešimtmetį trukusių klinikinių tyrimų prieita prie išvados, kad lietuvių ištobulintos neišnešiotų naujagimių retinopatijos gydymo rekomendacijos (kai šalčiu arba lazeriu gydomos blogosios kraujagyslės) garantuoja šimtaprocentinį išgijimą. Tad jau netrukus turėtų būti pakeistos pasaulinės rekomendacijos, kaip gydyti neišnešiotų naujagimių akis, kad jie neliktų akli. Garsiausiose pasaulio klinikose jau artimiausiu metu turėtų būti pradėta gydyti pagal lietuvių dar 1999 m. pristatytose disertacijose aprašytas ir apgintas metodikas.
Iš jų lietuvių, anglų, rusų, latvių, gruzinų, kazachų kalbomis parašytų vadovėlių ir medicinos atlasų mokosi ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio medicinos universitetų studentai.
“Vakarams mes vis dar esame Rytai, tad tam, kad prasimuštume, reikėjo viso dešimtmečio”, – šypsosi Lietuvos mokslo premijos laureatė dr. Rasa Bagdonienė.
Jos su kolege, taip pat Mokslo premijos laureate dr. Rasa Sirtautiene yra neišnešiotų naujagimių retinopatijos gydymo pradininkės Lietuvoje.

Kad padėtų kitiems, neskaičiuoja nei savo laiko, nei pinigų
Šiandien abiejų daktarių maršrutai nebeapsiriboja tik Vilniumi ar Kaunu. Jų rankos padėjo išvysti šviesą keliems šimtams gruzinų, kazachų, baltarusių ir rusų vaikų. Nuo 2012 m. savo moksliškai pagrįstų gydymo metodų subtilybių gydytojos R.Bagdonienė ir R.Sirtautienė išmokė Tbilisio, Batumio, Astanos, Minsko, Maskvos kolegas. Iki tol šiuose posovietiniuose kraštuose tūkstančiai gerokai anksčiau laiko gimusių kūdikių visam gyvenimui likdavo akli.
Ne per seniausiai turtingo (šiuolaikiška medicinine aparatūra ne prasčiau nei garsiausios Vakarų klinikos aprūpinto, bet nežinančio, kaip gydyti anksčiau laiko gimusius naujagimius, kad šie neliktų akli) Kazachstano sveikatos apsaugos ministras įteikė lietuvėms padėką už tai, kad nuo šiol daugiau kaip 18 mln. gyventojų skaičiuojančioje šalyje irgi nebeliko aklų kūdikių.
Šiandien dviejų Rasų (taip jas vadina tiek Rytų, tiek Vakarų kolegos, mat lietuvių pavardes jiems per sunku ištarti ir prisiminti) laukia Uzbekistano neišnešiotų naujagimių tėveliai. “Širdį taip suspaudžia galvojant, kaip kuo greičiau padėti šios neturtingos valstybės naujagimiams, kurių kasmet šimtai lieka akli”, – pasakoja R.Bagdonienė, su kolege rodydamos kasdien sulaukiamus vienos uzbekės oftalmologės elektroninius laiškus su prašymu padėti.
Rasos būtų nieko prieš viską metusios sėsti į lėktuvą ir skristi, bet šįkart jas sulaiko pinigai. Pasirodo, daktarės į Gruziją, Kazachstaną, Baltarusiją operuoti važinėjo ne tik savo laiko sąskaita – pasiėmusios nemokamų atostogų, bet ir pirko lėktuvo bilietus už savo pinigus bei mokėjo už viešbučius. “Na, gruzinai pavalgyti mums davė, o daugiau nelabai ką galėjo ir pasiūlyti – šalis neturtinga, nualinta karo. Tiesa, kazachai vėlesnes keliones ir viešbučius apmokėjo, bet pirmąsias keliones finansavome pačios, kaip ir keliones į Baltarusiją. Bet Minskas arti – susimeti daiktus į mašiną ir leki”, – pasakoja daktarės.
Kalėdų išvakarėse į Tbilisį atskridusių Rasų laukė šalta ligoninė išdaužytais langais, kurios koridoriais vaikščiojo į paltus susisiautusios motinos, o operacijų reikalingi neišnešioti naujagimiai gulėjo tiesiog susukti į avikailius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/2012-nr-52 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.