BFL

Keturis tarybos narius delegavo LMTA bendruomenė: studentų atstovybė pasiūlė atstovybės prezidentą Tomas Pūtį, dėstytojai ir mokslo darbuotojai – Meno istorijos ir teorijos katedros vedėją Ramunę Marcinkevičiūtę ir Muzikos fakulteto dekanę Aušrą Motuzienę, o administracija ir kiti darbuotojai – LMTA rektorių Eduardą Gabnį. EKSPERTAI.EU žiniomis šiuos narius LMTA bendruomenė rinko keliais etapais nuo įvairių padalinių. Rinko kaip reta atsakingai ir išrinko tikrai visuotinį pasitikėjimą turinčius žmones.

Taip pat Švietimo ir mokslo ministras kartu su LMTA senatu į tarybą paskyrė violončelininką, profesorių Davidą Geringą.

“Keturi tarybos nariai patvirtinti iš visuomenės pasiūlytų kandidatų Aukštojo mokslo tarybos teikimu – tai Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas, Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis ir Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikos fondo pirmininkas Vytautas Germanavičius”, – rašoma ministerijos tinklapyje.

Pranešime taip pat sakoma, kad visuomenė aktyviai dalyvauja universitetų ir kolegijų naujų tarybų formavimo procese. Paskelbus kvietimą teikti išorinius kandidatus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos tarybai, į 4 vietas buvo pasiūlyta net 19 asmenų.

Viskas būtų kaip ir gražu, tačiau ne visada būna gražu, kur figūruoja talentingiausio Lietuvos kultūros vadybininko, operos ir baleto scenų renovatoriaus bei kriminalinių istorijų Nacionalinėje filharmonijoje autoriaus, milijonieriaus G. Kėvišo pavardė.

Nežinia kokiais stebuklais (matyt, tikintis, kad lemiamais momentais negalės dalyvauti posėdžiuose) – bendru Ministro ir LMTA bendruomenės sutarimu (per Senatą) patvirtintas Davidas Geringas. O štai likusius keturis narius ministras iš esmės tiesiog paskyrė savo nuožiūra – neabejotinai G. Kėvišo pasiūlytas kandidatūras.

Kėvišo ir co paslaugų gali atsisakyti tik pati LMTA bendruomenė

Tarybos funkcijos pagal naują LMTA statutą labai svarbios – tai pagrindinis, absoliučiai viską lemiantis organas. Taryba renka ir rektorių. Tarp kandidatų (tiesa, dar neoficialių) minima ir  G. Kėvišo bičiulio, bendrapartiečio liberalo, vieno pagrindinių prokuratūroje besitęsiančios programos VEKS veikėjų, buvusio kultūros viceministro Gintaro Sodeikos pavardė.

LMTA, pagal 2011 m. balandžio 14 d. LR Seimo nutarimą Nr. XI-1322, ruošiasi tapti viešąja įstaiga. Situacija rimta, nes LMTA turi puikius, tačiau remonto reikalaujančius pastatus. Kas galėtų paneigti, kad šios reformos pasekoje dabartinė LMTA tiesiog praras pastatus, kas ne kartą panašiose situacijose Lietuvoje jau buvo įvykę  – pavyzdžiui panašiai, kaip su Vilniaus savivaldybės senojo pastato pardavimu ir naujojo statyba.

O ką G. Kėvišas geba pačiose statybų renovacijose žinoma gerai. Taigi, finansiniai srautai, tame tarpe ir europiniai pinigai yra rimti. O kur rimti pinigai – ten G. Kėvišas, kurio domėjimosi spektras kaip niekieno platus: nuo kultūros iki šiukšlių tvarkymo verslo – svarbiausia, kad tik pinigai būtų geri. Todėl ir lėšų skirstymas LMTA, savaime suprantama bus analogiškas tam, koks buvo šiam asmeniui vadovaujant Kultūros ministerijai ar įgyvendinant garsiąją VEKS programą.

Pirmasis LMTA naujos, ministerijos suburtos tarybos posėdis numatytas jau greitai – liepos 17 d.

Taigi G. Kėvišas imasi naujų “kultūrinių” (finansinių) projektų. Tačiau, kad į LMTA tarybą būtų paskirtas asmuo, dėl kurio galimai nusikalstamos veikos nagrinėjimo (renovacijos operos teatre bei parašų klastojimo istorijos nacionalinėje filharmonijoje siekiant neteisėtai pasipelnyti stambiu mastu) Generalinėje prokuratūroje niekaip nesimato ikiteisminio tyrimo pabaigos, yra paprasčiausiai neetiška.

Tam pasipriešinti gali (ir privalo) tik pati LMTA bendruomenė. Kitu atveju cinizmas, chamizmas ir atrištos rankos korupcijai užvaldytų ir šią jaunųjų menininkų kalvę.

EKSPERTAI.EU komentaras

LMTA taryba – savivaldos imitavimas. Kodėl ęsant 9 tarybos narių skaičiui, net keturis priklauso skirti ministrui? Nors ministerija teigia, jog tai visuomenės pasiūlyti nariai, tačiau ministras skiria ką nori – lojalius savo partijai žmones ar tiesiog partijos narius. Manipuliuodama penktuoju nariu ministerija visalaik užsitikrina daugumą. Tokiu būdu valdantieji primeta vidaus tvarkos taisykles, naikina savivaldą. Bet kokia iniciatyva “iš apačios” lengvai gali būti užsmaugta. Esant tokiai narių proporcijai ir skyrimo principui paneigiamas pamatinis demokratinio valdymo principas – tarnystės principas. Daugumą balsų tarybose privalo turėti dauguma. Šiuo atveju ministerijai užtektų deleguoti daugiausia 2 savo atstovus, kurie užtikrintų iniciatyvų “iš apačios” vykdymą, jei jos neprieštarautų bendrai visos valstybės kultūros vystymo strategijai. Atrodo logiška ir visiems suprantama. Tad kas gi nutiko? Kodėl taip nėra? Kas mūsų valstybėje privalo nustatyti tą teisingą skaičiukų proporcingumą ir užtikrinti jo vykdymą? Kodėl tie keturi “visuomenės atstovai” – visada tik valdančiųjų interesų atstovai?

Antras įdomus aspektas. Švietimo ministerijos pateiktoje lentelėje ties M. Budraičio pavarde grafoje “Kandidatą siūlo” įrašyta – “Lietuvos Nacionalinis Dramos Teatras”. Teatro darbuotojai paklausti ar ką nors žiną apie tai, išsižiojo ir atsakė nieko apie tai negirdėję. Nebuvo jokio susirinkimo, ministerijoje nėra jokio protokolo kuriame būtų užfiksuotas M. Budraičio kandidatūros į LMTA klausymas. Peršasi išvada, kad su kitais G. Steponavičiaus paskirtais žmonėmis situacija panaši. Nors Lietuvos švietimo ministerijos pranešime spaudai rašoma, kad: “Keturi tarybos nariai patvirtinti iš visuomenės pasiūlytų kandidatų…”, tos pačios Švietimo ministerijos pateiktoje kandidatų sąrašo lentelėje ties kompozitoriaus V. Germanavičiaus pavarde grafoje “Kandidatą siūlo” matome įrašą: “Pats asmuo”. Pažymėtina, kad kompozitorių sąjunga siūlė kompozitorių V.Bartulį. Kodėl ši ministerija taip meluoja? Dėl kokių priežasčių G. Steponavičius pasirinko tas kandidatūras, kurių visuomenė net nesiūlė? Ir kodėl pasirinko ne tas, kurias siūlė visuomenė? Ar grafoje “Kandidatą siūlo” įrašą “Pats asmuo” mums dabar privalu suprasti, kad tas Pats asmuo – tai visuomenės atstovas? Ar vis tiktai -  vienas iš visuomenės? Bet tokiu atveju tas Pats asmuo save ir atstovauja.

Kol aukščiausia valdžia turės galimybę rinktis visuomenės atstovus, tol visos tarybos bus politinės korupcijos įrankiais. Aukščiausioji valdžia privalo bendradarbiauti su visais išrinktaisiais. O visuomenė privalo išsirinkti savo atstovus, nes tik išrinktas žmogus yra visuomenės atstovas. Išrinktasis, o ne Pats asmuo. Todėl mūsų giliu įsitikinimu neišrinktų visuomenės atstovų dalyvavimas LMTA taryboje yra neteisėtas ir turi būti nedelsiant atšauktas. Privalu aiškiai apibrėžti rinkimų tvarką, suderinti suinteresuotų visuomeninių organizacijų skaičių su tarybos narių skaičiumi ir skelbti naujus skaidrius rinkimus.