BFL

Naujasis Švietimo įstatymas nediskriminuoja tautinių mažumų, o kaip tik panaikina anksčiau egzistavusią diskriminaciją, teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Taip įvertintos šiemet priimtos įstatymo nuostatos, pagal kurias po dvejų metų tautinių mažumų atstovai, baigę mokyklas, laikys nebe lengvesnį, o vienodą lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, taip pat mokysis lietuvių kalbos pagal bendrą programą.

“Šiuo metu Lietuvoje mokiniai laiko lietuvių gimtosios ir lietuvių valstybinės kalbos brandos egzaminus pagal skirtingas programas, todėl tai gali būti traktuojama kaip nevienodų galimybių sudarymas įgyjant išsilavinimą. Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi veiksmų dėl lietuvių kalbos brandos egzamino pagal vieną programą”, – rašoma kontrolierės Aušrinės Burneikienės pasirašytame rašte Seimo nariui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovui Jaroslavui Narkevičiui.

Šis parlamentaras buvo parašęs skundą tarnybai, kuriame prašė ištirti, ar naujos nuostatos nepažeidžia lygių galimybių. Kontrolierės atsakyme nurodoma, kad Lygių galimybių įstatymas nėra pažeidžiamas.

“Priemonės, susijusios su valstybinės kalbos mokymo plėtimu mokyklose tautinės mažumos kalba, užtikrins vienodas galimybes tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims įgyti visų lygių išsilavinimą ir paskatins rastis visapusiškai ir veiksmingai lygybei tarp tautinei mažumai ir tautinei daugumai priklausančių asmenų visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse”, – rašoma A. Burneikienės atsakyme.

“Mūsų supratimu, kaip tik iki šiol buvęs teisinis reguliavimas buvo diskriminacinis – visi mokyklas baigę abiturientai turėtų būti vertinami vienodai, nepriklausomai nuo to, kokią mokyklą baigė”, – BNS antradienį aiškino tarnybos patarėja Danguolė Grigolovičienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimas nebuvo priimtas skubiai – tam rengtasi daugelį metų, be to, ir dabar nustatytas pereinamasis laikotarpis. Vienodą egzaminą abiturientai laikys 2013 metais, o nuo 2011-ųjų rudens įvedama viena lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendroji programa.

A. Burneikienės rašte minima, kad dar 2002 metais Tautinių mažumų švietimo nuostatose buvo numatyta sukurti vienodą programą, toks tikslas iškeltas ir 2004 metais kairiųjų Vyriausybės programoje.

Pirmadienį tarnyba gavo dar vieną, išsamesnį skundą, kurį pasirašė jau visi trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantys parlamentarai. Atsakymas į šį skundą dar neparengtas.

Naująsias Švietimo įstatymo nuostatas kaip diskriminacines kritikuoja Lietuvos lenkų politikai, kurie norėtų, kad lenkai ir toliau laikytų lengvesnį egzaminą arba būtų nustatytas gerokai ilgesnis pereinamasis laikotarpis. Lietuvos pareigūnai priekaištus atmeta, be kita ko, pažymėdami, kad Lenkijoje gyvenančios tautinės mažumos, įskaitant lietuvius, visada laiko nepalengvintą lenkų kalbos egzaminą.

Siekiant, kad tautinės mažumos geriau išmoktų lietuvių kalbą, mokyklose taip pat šiek tiek plečiamas privalomas dalykų dėstymas lietuvių kalba. Iki šiol lenkiškose mokyklose apie 90 proc. pamokų vykdavo lenkiškai.