Apklausti šalies gyventojai Lietuvoje suteikiamo vidurinio mokslo kokybę vertina šiek tiek geriau nei aukštojo. Tik 11,6 proc. respondentų vidurinio mokslo kokybę vertina prastai. Kur kas daugiau – atitinkamai 23,2 ir 52,6 proc. kokybę vertina teigiamai ir vidutiniškai.

Aukštojo mokslo kokybę apklausos dalyviai įvertino kur kas skeptiškiau ir prasčiau. Net trečdalis didžiųjų miestų gyventojų pareiškė Lietuvoje suteikiamo aukštojo mokslo kokybę vertinantys blogai ir labai blogai bei manantys, kad geriausia studijuoti užsienio universitetuose. Pasak “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, ypač kritiškai nusiteikę vilniečiai.

Beje, šie nepatenkintieji nėra visiškai neteisūs, juk Lietuvoje dabar aukštųjų mokyklų daugiau nei 50, tad visose jose tiesiog fiziškai neįmanoma užtikrinti geros studijų kokybės. Švietimo ir mokslo ministerija vengia išdėstyti savo poziciją, kiek Lietuvoje reikėtų universitetų ir kolegijų. Ministerijos vadovybė linkusi manyti, kad po aukštojo mokslo reformos studentų krepšeliai ir rinka viską sudėlios į savo vietas. Ir po penkerių metų aukštųjų mokyklų esą liks tiek, kiek jų iš tikrųjų reikia.