Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos palūkanų normą būsto paskolas eurais paėmusių ir kintamąsias palūkanas pasirinkusių lietuvių mėnesio išlaidas netrukus gali padidinti keliomis dešimtimis litų. “Swedbank” Asmeninių finansų instituto ekspertai pataria jau dabar įvertinti šių pokyčių reikšmę namų ūkio biudžetui ir paskolos įmokų kitimui pradėti ruoštis iš anksto.

Bazinė euro zonos palūkanų norma padidinta nuo rekordiškai žemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos. Tai padaryta pirmą kartą nuo recesijos, per kurią palūkanų norma, siekiant paskatinti ekonomiką, buvo tik mažinama, pradžios – 2008-ųjų vidurio.

Pasak “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, tai reiškia, kad gyventojai visą šį laikotarpį galėjo skolintis pigiau ir mažiau mokėjo už jau pasiskolintus pinigus. Dabar, atsižvelgiant į atsitiesiančią Europos ekonomiką ir naftos bei maisto produktų kainų įtaką infliacijai, palūkanų normą vėl nuspręsta padidinti. “Tai padarys netiesioginę įtaką mokėjimams už paskolas eurais, todėl svarbu, kad gyventojai žinotų, kodėl reikia mokėti daugiau, ir būtų tam pasiruošę”, – sako O. Bložienė.

Pasak jos, pokyčius pajus visi būsto paskolas ir kai kurie vartojamąsias paskolas šia valiuta su kintamomis palūkanomis paėmę gyventojai. Paskolų mokėjimus pakoreguos sąsajos tarp bazinės ir tarpbankinės palūkanų normų.

Įtaką įmokoms už eurais ir su kintamomis palūkanomis paimtas paskolas daro tarpbankinė palūkanų norma (EURIBOR), kuri nėra tapati bazinei palūkanų normai, tačiau smarkiai nuo jos priklauso. “Duomenų analizė rodo, jog bazinių palūkanų pasikeitimas ta pačia kryptimi keičia ir EURIBOR, t. y. bazinėms palūkanoms padidėjus, EURIBOR dydis kyla, sumažėjus – leidžiasi”, – sako O. Bložienė.

Lietuvos banko užsakymu vasario-kovo mėnesiais bendrovė “Spinter tyrimai” atliko paskolą būstui įsigyti turinčių namų ūkių apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad šiuo metu vidutinė būsto paskolos eurais suma Lietuvoje sudaro 168 tūkst. Lt, arba beveik 49 tūkst. eurų. Remdamiesi šios apklausos duomenimis, “Swedbank” Asmeninių finansų instituto ekspertai suskaičiavo, kad bazinių palūkanų pasikeitimas gali padaryti tokią įtaką EURIBOR, kad vidutinio dydžio paskolą eurais su kintamomis palūkanomis turinčių gyventojų mėnesio įmoka išaugs 35 litais.

Be to, O. Bložienė pabrėžia, kad įtakos EURIBOR kitimui turi ne tik bazinių palūkanų pokyčiai, bet ir kiti ekonominiai rodikliai bei finansų rinkų situacija. Štai nuo praėjusių metų balandžio 6 mėnesių EURIBOR išaugo 0,63 procentinio punkto, nors bazinės palūkanos tuo metu nekito. Taigi tarpbankinei palūkanų normai jau metus stiebiantis aukštyn, vidutinio dydžio paskolos mėnesio įmoka gali išaugti ir daugiau nei 35 litais. Tie, kurių turimos paskolos dydis viršija minėtą vidutinį dydį, turėtų būti pasiruošę mokėti dar daugiau.

“Būsto paskolų gavėjų pajamos per pastaruosius trejus metus smuko vidutiniškai 17 proc. Tačiau vidutinė įmoka, nepaisant paskolų turėtojams nepalankių pastarųjų pokyčių, artimiausiu metu vis tiek nepasieks ekonominio pakilimo metu buvusio lygio ir bus apie 18 proc. mažesnė nei 2008 m. Taigi didesnes nei vidutines pajamas gaunančių namų ūkių finansinė situacija dėl išaugusių palūkanų greičiausiai nesikeis”, – sako asmeninių finansų ekspertė.

Ji prognozuoja, kad palūkanų pokytis bus ryškesnis mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams – ypač tuo atveju, jei palūkanos bus perskaičiuojamos dar nesibaigus šildymo sezonui. Nors finansų rinkos bazinių palūkanų pokytį jau įsisavino, palūkanos šiuo laikotarpiu buvo perskaičiuotos tik mažai daliai paskolų turėtojų, todėl didžiosios jų dalies pokyčiai dar tik laukia.

Turintiems paskolas eurais su kintamomis palūkanomis O. Bložienė pataria atkreipti dėmesį į palūkanų perskaičiavimo datą ir pasitikrinti paskolos likutį. “Daliai gyventojų gali prireikti pakoreguoti savo finansinę elgseną ir perskirstyti biudžetą taip, kad tam tikra nebūtiniausioms prekėms numatytų išlaidų dalis tektų finansinių įsipareigojimų padengimui. Numoti ranka į bazinės palūkanų normos kaitą nereikėtų, nes, ekonomistų prognozėmis, tai gali būti ne paskutinis bazinės euro zonos palūkanų normos kitimas šiais metais. Susitvarkyti su pokyčiais bus lengviau iš anksto numačius, kokio dydžio papildomos sumos gali prireikti padengti išaugusiai paskolos įmokai”, – apibendrina “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė.

Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos bazinė palūkanų norma gali padidėti dar 0,5 procentinio punkto. Vadinasi, vidutinio dydžio būsto paskolos eurais su kintama palūkanų norma mėnesio įmoka metų pabaigoje gali būti išaugusi kiek daugiau nei 100 Lt. Tiesa, padidėjusi įmoka vis dar būtų 13,3 proc. mažesnė nei 2008 m.