Vienas talentingiausių jaunosios kartos aktorių Tadas Gryn dar nesuvaidino savo gyvenimo vaidmens: sako pajusiąs, kai tai įvyks. Vienas didžiausių pastarųjų metų jo darbų – vaidmuo Mykolo Vildžiūno filme “Nesamasis laikas”.

Tai pirmas didelis Tado Gryn vaidmuo pilnametražiame filme. Ambicingas. Parengtas vos per parą. Išgrynintas tarp scenų filmavimo ir mėnesio gyvenimo kartu su režisieriumi.
Pasiūlymo filmuotis režisieriaus Mykolo Vildžiūno filme „Nesamasis laikas” T.Gryn sulaukė likus vos parai iki filmavimo pradžios. „Kaip jaučiausi tuomet? Nebuvo laiko kažkaip jaustis. Reikėjo apsispręsti labai greitai ir imtis veiksmų. Pačiam buvo labai įdomu. Aišku, tai buvo labai rizikinga tiek man, tiek režisieriui”, – šiandien sako aktorius.
Jis prisipažįsta – tai pirmas toks darbas, kuriam visiškai neturėjo laiko pasirengti: su scenarijumi susipažino naktį, o po dienos jau ėjo į aikštelę. Be to, kad kūrybinis procesas būtų sklandus, filmuojant „Nesamąjį laiką” aktorius mėnesį gyveno… su režisieriumi M.Vildžiūnu. „Tik darbo sumetimais, – juokiasi Tadas. – Situacija buvo neeilinė. Ryte eidavome į filmavimo aikštelę, vakare, būdami kartu, aptardavome tolesnes scenas. Mes tiesiog turėjome daugiau laiko filmo atžvilgiu.”
Savo personažą Tadą jis irgi būtų kitaip įsivaizdavęs, jei būtų turėjęs bent mėnesį iki filmavimo pradžios. „Vaidmeniui reikia ruoštis, reikia jį išgryninti, o tam nebuvo laiko. Į aikštelę ėjau remdamasis pirmu įspūdžiu, tuo kaip aš suvokiau tą žmogų, perskaitęs scenarijų. Kiek įmanoma, stengiausi priartėti prie Mykolo įsivaizdavimo, nežinau, kiek man pavyko”, – susimąsto pašnekovas.
Filme yra scena, kai jie kartu su aktoriumi Valentinu Novopolskiu rieda dviračiu nuo kalno. Važiuoja greitai. Užsimerkia. Ir stipriai griūva ant žemės. Tai buvo režisieriaus sumanymas? T.Gryn sako, kad tokia tikroviška mintis gimė ekspromtu. „Pasiūliau Valentinui: pameni, kai vaikystėje važiuodavai dviračiu užsimerkęs? Pabandom! Ir pabandėm. Aišku, nežinojome, kad baigsis daug skaudžiau, nei buvo sugalvota. Didelių traumų nepatyrėme, viskas baigėsi gana laimingai”, – juokiasi aktorius.
Su savo gyvenimo partnere aktore Toma Vaškevičiūte Tadas dažnai pasirodo scenoje. „Nesamajame laike” jie taip pat pora. Trukdo tai ar padeda? „Padeda, nes namie dar gali prisiliesti prie personažų, parepetuoti, apsitarti. Trukdyti negali, nes darbas yra darbas, o namai yra namai. Tiesiog atsiriboji”, – sako T.Gryn.

Nauja, bet prasminga patirtis
„Nesamasis laikas” – visiškai nauja patirtis po teatro scenos ir vaidmenų seriale. „Visos trys terpės buvo skirtingos pačiu pasirengimo procesu, darbo pobūdžiu. Bet aš labai džiaugiuosi jas išbandęs, visiškai nesigailiu, – tikina pašnekovas. – Tai didelės patirtys.”
Jis pripažįsta, kad serialų aktoriai nėra labai mėgstami kaip greito darbo „vykdytojai”, filmavimasis seriale dažnai būna paremtas komerciniais sumetimais. „Kai buvau pakviestas į serialų „Svetimi” ir „Nemylimi” kūrybinę grupę, buvau ką tik baigęs aktorystės mokslus. Iš esmės – žmogus be profesinės patirties. Reikėjo nuo kažko pradėti… Teatras atsirado jau vėliau”, – sako aktorius.
Pasak jo, seriale per dieną nufilmuoji 12–13 scenų, o kine tai visiškai neįmanoma. „Seriale daugiau teksto. Viskas paremta juo, daug savo veiksmų paaiškini, – pasakoja Tadas. – Kine darbas vyksta lėtai, personažą kuri vaidyba, o ne tekstu.”
Teatre spektaklio gimimas taip pat vyksta lėtai, tik galutinis rezultatas – pats spektaklis – įvyksta greitai. „Netgi tai, koks veikėjas bus sukurtas kine, priklauso ne tik nuo tavęs, bet ir nuo aplinkos. O su montažu galima padaryti tokių stebuklų… Arba visiškai „nestebuklų” ir viską sugadinti”, – juokiasi T.Gryn.
Nei seriale, nei juo labiau teatre scenos dažniausiai nerepetuojamos nuo pabaigos. M.Vildžiūno filme pirmiausia buvo nufilmuota pabaiga, o paskui – kitos scenos. „Teatre savo personažą lipdai iš kylančių situacijų, „paposmiui”, o filme nebuvo laiko susidėlioti veikėjo emocinių taškų”, – lygina aktorius.

Profesija “iš pasąmonės”
“Šeštoje klasėje nuėjau į dramos būrelį. Man labai patiko. Bet staiga mane įmetė į spektaklį vietoj susirgusio berniuko. Po to išėjau iš būrelio visai, nes tam vaidmeniui, kad ir labai mažam, nebuvau pasirengęs”, – kelią aktorystės link pradeda pasakoti T.Gryn.
Vėliau, baigdamas vidurinę mokyklą, jis vėl nusprendė pabandyti. Į aktorystę eita kryptingai, tačiau pripažįsta, kad pavyko ne iš pirmo karto. “Ir labai gerai, – susimąsto pašnekovas, – vadinasi, taip reikėjo, nes patekau pas Rimą Tuminą, pas kurį ir labai norėjau patekti.”
Baigęs vidurinę mokyklą Tadas bandė stoti į aktorinį, tačiau susikirto per stojamąjį egzaminą… skaitydamas eilėraštį. “Būtent, kad skaitydamas, o reikėjo jį mokėti mintinai. Antrąkart tokios klaidos nepadariau”, – pasakoja aktorius.
Po nepavykusio pirmojo bandymo jis dirbo drabužių parduotuvėje, o po dvejų metų vėl bandė laimę stodamas į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. “Tąkart pavyko. Ruošiausi. Buvo visiškai kitas požiūris į tai, ko nori. Gal subrendau”, – svarsto Tadas. – Nuo mažų dienų fantazuodavau įvairiausius personažus, kas aš esu. Spektras būdavo įvairus, tik aktoriaus tarp jų nebūdavo. Bet pati profesija turbūt atėjo iš pasąmonės.”