Kur šiais laikais galima rasti dar nelabai civilizacijos paliestą didingų kalnų ramybę, kad kiekvienoje vaizdingesnėje vietoje nesimėtytų šiukšlės, o perėjose ir kopiant į kalnų viršūnes nereikėtų gaišti eilėse? Patyrę žygeiviai ir alpinistai žemėlapyje nesutrikdami baksteli į Tadžikiją.

Paminėjus Tadžikiją paprastai sužimba ne tik vyresnio amžiaus keliautojų akys – suklūsta ir gerokai jaunesni. Mat didžiąją šalies teritorijos dalį užima kalnai, priklausantys Tian Šanio, Pamyro, Gisaro Alajaus – Fanų kalnų sistemoms. Sovietmečiu į šiuos kalnus traukė būriai alpinistų ir žygeivių, susivilioję dar niekieno neišbandytais maršrutais ir bevardėmis viršūnėmis, kurioms užkopusieji suteikdavo savo sugalvotus pavadinimus. Įdomu paminėti, kad, pavyzdžiui, Pamyro kalnuose stūkso daugiau nei dvidešimt lietuviškus vardus turinčių viršūnių – Lietuvos, Lituanicos, Dariaus ir Girėno, Donelaičio ir kt.

Tian Šanis yra labiausiai į šiaurę nutolę aukštesni nei 7 tūkst. metrų kalnai. Tai aukščiausi kalnai, į kuriuos galėjo keliauti Sovietų Sąjungos alpinistai, mat į daugelį kalnų kitose pasaulio valstybėse iš už geležinės uždangos buvo neįmanoma patekti. O štai Fanų kalnai, Pamyro kalnų atšaka, arba dar kitaip vadinami Pamyro Alajumi, tituluojami vienais gražiausių ir įspūdingiausių kalnų pasaulyje.

Laukinis Fanų grožis

Dėl ko Fanų kalnai nusipelnė gražiausiųjų karūnos ir dešimtmečiais nesibaigiančių liaupsių? Daugiau nei 5 tūkst. metrų į dangų šaunančios aštrios snieguotos Fanų viršūnės, susitelkusios gana arti viena kitos, svaigina laukinės gamtos rūstybe bei galybe, o užkopus ant viršūnės ar aukštesnės perėjos, kurių, siekiančių apie 4 tūkst. metrų aukštį, čia yra ne viena, atsiveria milžiniška erdvė ir į tolumas nusidriekianti begalybė keterų bei ledinių smailių, rodos, bedugnių slėnių ir saulėje sublyksinčių ledynų liežuvių. Akį traukia ir uolienų spalvos – raudona, žalsva, pilkšva, o kartais tiesiog dryžuota: viena spalva pereiti į kitą savotiškomis juostomis. Kalnams spalvingumu nenusileidžia ir ežerai.

„Fanų kalnai yra išskirtiniai savo laukiniu grožiu. Žodžiais sunku nupasakoti – kalnų grožį reikia pačiam pamatyti ir pajusti“, – pasakojimą pradeda vos prieš keletą savaičių iš kelionės po Fanų klanus grįžusi žygeivė Gražina Tamašauskaitė, Mažeikių turistų klubo pirmininkė.

Gražinai antrina kelionės sumanytojas bei žygio po Fanų kalnus vadas Donatas Zaikauskas. „Seniai svajojau pamatyti šiuos kalnus, nes prisiklausiau daug įdomių pasakojimų tiek iš vyresnių klubo narių, tiek iš neseniai keliavusių žmonių, kurie kaip susitarę kartoja, kad tai gražiausi pasaulio kalnai“, – sako žygeivis ir šypsodamasis priduria, kad visi girdėti pasakojimai pasitvirtino.

Prie į žygį susiruošusių Mažeikių turistų klubo narių prisidėjo bendraminčiai iš visos Lietuvos – į kalnus patraukė dešimties žmonių grupė. Kelionė truko 17 dienų ir su skrydžio bilietais kainavo apie 3200 Lt. Tiesa, kelionės kaina galėjo būti kur kas mažesnė, tačiau karas Ukrainoje šiek tiek sujaukė planus – Kijevo avialinijos atšaukė skrydį į Dušanbę ir grąžino pinigus. Teko skubiai ieškoti kitų skrydžių – rasti pavyko, tik dvigubai brangiau. Lėktuvo bilietai kainavo 2300 Lt.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 342014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-34-2014-m