Prekybininkai pasaulyje ir Lietuvoje puikiai supranta, kad laikas skubančiam šiuolaikiniam žmogui yra didelė vertybė. Ir kad leisti laiką prekybos centruose nėra pats svarbiausias ir prasmin­giau­sias dalykas gyvenime. Tad apsipirkimo patirtis vis dažniau lemia kliento sprendimą, į kurį prekybos centrą užsukti.

Kristina MAŽEIKYTĖ

Prekybos tinklo „Maxima“ rinkodaros vadovė

Žinoma, kaina vis dar turi didelę reikšmę, tačiau svarbiau už mažą produkto kainą, kuri tam tikram specifiniam pirkėjui netgi gali būti neaktuali, tampa asmeniškai jam sukurtas pasiūlymas, pateiktas tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Rinkodara čia turi sekti paskui įmonės veiksmus: komunikuoti adaptuotą, šiandieninius, realius pirkėjų poreikius atitinkantį asortimentą.

Tokių pavyzdžių nereikia toli ieškoti – ir „Maxima“ šiandien gali pateikti adaptuotus pasiūlymus panašiai vartojančių klientų grupėms – regionams ar parduotuvėms. Dėl to ir parduotuvių asortimentas skirtinguose regionuose ar miestuose gali skirtis, juk ir pirkėjai skiriasi. Be to, jau vyksta parengiamieji darbai, kad galėtume pateikti asmeninius pasiūlymus kiekvienam pirkėjui. Svarbiausia, kad visa tai iš tiesų būtų pirkėjui aktualu ir reikalinga, pagrįsta jo mitybos, vartojimo įpročiais.

Tačiau ne vien tinkama prekė reikiamu laiku už gerą kainą padeda kurti lojalių pirkėjų ratą. Lojalumą lemia ne vien racionalūs, bet ir emociniai kriterijai: randu tai, ko man reikia, dar man sumala faršą iš pasirinkto mėsos gabalėlio, supjausto, ką paprašau, neužtrunku apsipirkdamas ir galiu pasinaudoti savitarnos kasomis, gaunu patarimų, ką gaminti iš sezono naujovių.

Tad vis dažniau tenka girdėti apie tokias prekybos centrų paslaugas: kliento nurodytu adresu nusiunčiama gėlių ar pristatoma vyno. Tie rūpesčiai patikimi parduotuvės personalui. Ką jau kalbėti apie elektroninę prekybą maisto prekėmis. Galimybė atsiskaityti parduotuvėse už komunalines ir kitas įvairias paslaugas – tai jau senokai įdiegta bei veikia ir „Maximose“.

Papildomomis paslaugomis klientams stengiamasi kurti vertę, palengvinti žmonių buitį, sutaupyti laiko ir užsitarnauti jų lojalumą. Taigi asmeninis dėmesys ir papildomos vertės kūrimas, siekiant užmegzti emocinį ryšį, pagerinti gyvenimo kokybę, – jau dabartis, norma.

Prekybos tinklų komunikacija tampa lyg žiniasklaidos kanalu, teikiančiu tiek pramoginį, tiek edukacinį turinį. Jis ne tik informuoja pirkėjus apie naują asortimentą ar siūlo receptą vakarienei, bet ir duoda patarimų, kaip gyventi sveikiau, kur praleisti ateinančias šventes arba kaip supakuoti šventines dovanas.

Taip atsiranda prekybos tinklų tinklaraščiai, iliustruoti vaizdo, garso, nuotraukų reportažais. Prisideda kulinarinių knygų leidyba, televizijos laidos, projektai su mitybos ir sveikos gyvensenos specialistais. Vieną tokių – „Gyvenkime sveikiau“ šiemet įgyvendina ir „Maxima“: mitybos, sporto, vaikų edukacijos ir kulinarijos specialistai teikia patarimų bei pasiūlymų pirkėjams.

Asmeninis dėmesys, individualūs pasiūlymai ir papildomos vertės teikimas greta geros kainos už kokybę, ko gero, artimiausiu metu bus pagrindiniai pirkėjų poreikiai, kuriuos stengsis patenkinti ir prekybininkai. Kas keisis? Veikiausiai – būdai, kuriais bus stengiamasi pasiekti pirkėją informacijos lavinoje.

Kol kas dar tik bandoma išnaudoti niša – mobilioji rinkodara. Užsienyje jau yra pavyzdžių, kai prekybos tinklai savo pirkėjams yra sukūrę mobiliąsias programėles, padedančias susidaryti pirkinių krepšelį dar pakeliui į parduotuvę. Arba tokias, kurios suranda ir pasiūlo receptų iš nusipirktų ingredientų. O gal pagal receptą nukreipia prie reikiamų lentynų. Padeda sužinoti daugiau ne tik apie prekės kilmę ir maistinę vertę, bet ir apie jos gamybos procesą.

Lietuvos rinka – gerokai mažesnė nei Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar JAV, kur panašios naujovės atsiranda pirmiausia. Tad dėl mažesnio pirkėjų skaičiaus tokie brangūs išmanieji sprendimai Lietuvą pasieks vėliau.

Paklausite, ar jau dabar lietuviams to reikia? Įvairūs pirkėjų poreikių tyrimai Lietuvoje rodo, kad kol kas pirkėjams reikia geros kainos už atitinkamą kokybę. Dar šiek tiek – asmeninio dėmesio, vienos kitos papildomos paslaugos ir patarimo. Žinoma, ir pardavėjo šypsenos.

Užs. Nr. BSS 2320

 

 

Akcinių prekių pasiūla Lietuvoje pasiekė neregėtą mastą – apie 40 proc. viso greito vartojimo prekių pardavimo šalyje jau sudaro būtent akcinės prekės. Besaikis nuolaidų taikymas skatina lietuvius kaupti namuose negendančių akcinių prekių atsargas, tad naudos prekybininkai iš to gauna vis mažiau.

Vilniečių Tomo ir Indrės Bartkų pirkimo ir vartojimo įpročiai gerai atitinka standartinio pirkėjo Lietuvoje paveikslą. Vieną du kartus per savaitę jie apsilanko didesnėje parduotuvėje ir įsigyja didesnį kiekį būtiniausių maisto ir ne maisto prekių, o dar bent porą kartų per savaitę užsuka į šalia namų arba pakeliui iš darbo esančias mažesnes parduotuves duonos, pieno ar kitų smulkesnių pirkinių. Be to, kaip ir dažna lietuvių šeima, jie perka daug akcinių prekių.
„Be abejo, visada atkreipiame dėmesį į prekes su nuolaida. Akcijų parduotuvėse dabar daug, todėl neretai atsitinka taip, kad beveik viskas, ką perkame, būna su nuolaida“, – sako I.Bartkienė.
Yra tokių produktų ir prekių, kurių ši vilniečių šeima apskritai nebeperka be akcijos. Indrė jas nesunkiai išvardija: tai skalbimo priemonės, tualetinis popierius ir WC valikliai, šampūnas ir dantų pasta, maistinis aliejus, įvairios kruopos, konservuotos daržovės, sultys, vynas ir saldumynai.
„Mūsų bute yra sandėliukas, kuriame ir laikome didesniu kiekiu įsigytą tualetinį ir rankšluostinį popierių, skalbimo miltelius, įvairius valiklius. Taip elgiasi ir mūsų draugai. Atsargų turime visada, bet stengiamės nepirkti per daug. Iš pradžių pamatę geresnę akciją kokio tualetinio popierius pirkdavome po penkis, skalbimo miltelių – po tris didžiulius pakus, bet greitai pamatėme, kad tiek daug pirkti nebėra prasmės, nes dar nespėjus tų produktų sunaudoti prekybos tinklas paskelbia naują akciją“, – atvirai apie savo pirkimo įpročius pasakoja vilnietė.
Kad Bartkų šeima tokia tikrai ne vienintelė, patvirtina “Nielsen” mažmeninės prekybos indekso duomenys: per tris 2013 m. ketvirčius akcinių prekių pardavimas Lietuvoje pasiekė 40 proc. Tai reiškia, kad net du penktadalius viso pardavimo šalyje, skaičiuojant pinigine išraiška, sudaro būtent su nuolaida parduotos prekės. „Nielsen“ duomenimis, jau daugiau nei pusę tokių prekių, aliejus, kava, šokolado plytelės, WC valikliai, vermutas, dantų pasta, skalbimo priemonės ir kt., viso pardavimo generuoja būtent akcinė prekyba.

Nesibaigiančios akcijos atrakcijos

Pirkėjai Lietuvoje dabar gerokai gudresni ir racionalesni nei iki pastarosios ekonominės krizės: “Nielsen” duomenimis, net 86 proc. dabar planuoja savo pirkinius. Kita vertus, pagundai nusipirkti bent šį tą neplanuota, nors ir mažesniais kiekiais nei ekonomikos klestėjimo laikais, atsispiria irgi retas: paveikti akcinių pasiūlymų arba kitokios rinkodaros veiklos ką nors papildomai nusiperka 69 proc. pirkėjų (pvz., kai susigundome kokiu nors gražiai pateiktu nauju produktu, kurį impulsyviai stveriame ir įsimetame į krepšelį).
Rinkodaros ekspertai sako, kad iš tiesų prekybos tinklams ne tiek svarbu, kad mes nupirktume daug prekių su nuolaida (nes iš jų tikrai ne visada pavyksta uždirbti), kiek svarbu tie spontaniški ir ne patys būtiniausi neakciniai pirkiniai, kurių išvengia tik vienas kitas pirkėjas. Konkurencija tarp prekybos tinklų didelė, o akcijos yra pati paprasčiausia rinkodaros priemonė pirkėjams pritraukti. Visa tai ir įvėlė prekybininkus ir gamintojus į nesibaigiančias akcijas atrakcijas, kurios niekur nesitraukia net sunkmečiui pasibaigus. Tačiau naudos iš to prekybos tinklai turi vis mažiau.
„Komunikuoti žemą kainą pirkėjui yra būtina, visi prekybos tinklai visame pasaulyje nuolat taiko akcijas ir jas reklamuoja. Bet mūsų šalyje pastaraisiais metais visuotinis akcijų taikymas peržengė sveiko proto ribas. Tai, ką mes matome Lietuvoje, aš pavadinčiau tiesiog neoriginalia rinkodara, nes šiuo metu akcijos yra vienintelė sunkioji rinkodaros artilerija, naudojama prekybos vietose. Ir tai jau nebeveikia, kaip turėtų veikti“, – konstatuoja „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius.
Mažmeninės prekybos rinką ir pirkėjų elgesį analizuojantis pašnekovas neregėtas apimtis pasiekusį akcijų ir nuolaidų prekybos tinkluose mastą vadina katės ir pelės žaidimu. „Prisiminkite klasikinį amerikiečių animacinį filmą, kuriame peliukas erzina katę. Peliukas visada bėga, kai katė jį gaudo, bet ta katė peliuko niekados nepagauna. Situacija su akcijomis pastaruoju metu man atrodo labai panaši ir net tragikomiška. Pirkėjas, lyg tas peliukas, apsimeta, kad neprovokuoja jo gaudyti, o prekybos tinklas, lyg tas katinas, jį gaudo, bet vis nepagauna, nes tas peliukas, tai yra pirkėjas, rinkdamasis tik jam patinkančias akcines prekes vis tiek pabėga nuo katės, prekybos tinklo, ir ieško kur geriau, traukia į kitą prekybos tinklą nusipirkti kitokių akcinių prekių“, – lygina A.Urbonavičius.

Lietuvos prekybos tinklai kiekvienais metais skelbia po keletą akcijų, per kurias šalies gyventojus apdalija milijonais nereikalingų daiktų, po poros mėnesių tampančių šiukšlėmis.

“Vakar po ilgesnės pertraukos į darželį nuvedžiau savo vaiką ir šis pirmiausia išgirdo klausimą: “Kiek jau turi puponautų?” Mano vaikas net susigūžė, nes neturi nė vieno ir būdamas pas močiutę kaime apie jokius puponautus nieko negirdėjo. O štai kiti darželinukai jų turi po keliasdešimt, jais keičiasi, dalijasi, net perka. Žino jų vardus ir sukurtas istorijas. Paprašiau parodyti, kas tie puponautai. Pasirodo, kažkokie plastikiniai niekučiai, kurių vieni stovi, kiti svyruoja. Bet šiaip tai visiškai nereikalingi daiktai”, – pasakoja vilnietė Jolita Tamošiūnienė.
Svarbu pabrėžti, kad čia papasakota ne kokia pavienė istorija, – šių plastikinių žaisliukų rinkimas tampa tikra psichoze, nes “Maximos” prekybos tinklas per tris savaites išdalijo jau daugiau nei milijoną puponautų. Taigi daugybė vaikų (nepatikėsite, bet kartais ir jų tėvų) panirę į jų kolekcionavimą, kaupimą, nors tai visiškai nereikalingi daiktai, su kuriais net žaisti sunku.
Beje, niekas nesusimąsto apie ekologinį aspektą, nes nuo šiukšlių ir taip dūstame, o čia dar specialiai gaminamos savotiškos šiukšlės (na, po pusmečio tas išdalytas milijonas puponautų ir dar tai, kas bus išdalyta ateityje, tikrai taps šiukšlėmis). Ir įdomu, ar aplinkos teršimą minėtas prekybos tinklas priskirs prie socialinės atsakomybės, kuria vis mėgsta pasigirti.
Tiesa, kritikos strėlių nusipelno, ne vien “Maxima”, bet ir daugelis kitų tinklų, nes visi jie niekam nereikalingų daiktų, šiandien jau tapusių šiukšlėmis, pridalijo sočiai.
Bet prekybininkams tai nerūpi, jie turi savo motyvų ir argumentų. Viešųjų ryšių berniukai ir mergaitės nereikalingų daiktų dalijimą pavadina smulkmenų kolekcijų mada, lauko reklamos stenduose iškilmingai pranešę apie puponautų “atvykimą žaisti” sukuria laukimo atmosferą, ir manija prasideda. UAB „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė teigia, kad puponautų akcija norima įtraukti šeimas į žaidimą, lavinantį vaikų vaizduotę, ir sukelti teigiamų emocijų.
„Mums trūksta: Nyndzius, Ufočita, Murakasai, Drakula-Cha, Rebonas, Kosmis, Fobošius ir Bondona. Galime keisti į: Sapkodas (2 vnt., rytoj turėtų likti tik 1 vnt.)“, – internete pagalbos šaukiasi kažkokia mamytė.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo nesąmonė, bet tai vyksta. Dar galima suprasti vaikus, bet juk suaugusieji turėtų prisiminti, kad pernai, užpernai ir dar anksčiau įvairūs prekybos tinklai jau dalijo kažkokias krepšininkų monetas (prekybos tinklas “Iki”), kosminius kamuoliukus (“Maxima”), animacinio filmo “Madagaskaras” žetonus (“Iki”), animacinio filmo “Ledynmetis” korteles (“Maxima”), visokiausius magnetukus ir dar begalę niekaliukų, kurie šiandien laiką leidžia sąvartynuose.
Bet prasidėjo puponautų akcija, ir vėl imame, vėl kolekcionuojame. Nors tai tas pats, kas kolekcionuoti bulvių lupenas. Ne, bulvių lupenas kolekcionuoti geriau, nes jos supus ir nepadarys žalos gamtai, o puponautai nesutrūnys ir per šimtą metų.
“Nežiūrėkite į viską taip rimtai, juk tai eilinė rinkodarininkų gudrybė: tiesiog manipuliuojama vaikų emocijomis ir skatinama atverti tėvelių pinigines”, – aiškina prekybos ekspertai.
Šia akcija tenorima paskatinti pardavimą. „Prekių, už kurių įsigijimą dovanojamas puponautas, pardavimas padidėja nuo keliolikos iki keliasdešimt procentų, tačiau tai dar priklauso ir nuo pačios siūlomos prekės, jos kainos“, – teigia R.Saulytė.
Rinkodaros specialistų tokie prekybos centrų žingsniai nebestebina. Pavyzdžiui, rinkodaros ekspertas, agentūros „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas pastebi, kad panašiomis programomis pardavėjai ir paslaugų teikėjai ne pirmą kartą suteikia balso teisę mažamečiams: nors kituose pokalbiuose jų nuomonė nesvarbi, akcijų metu vaikai gali išrinkti prekybos centrą, savaitgalio pramogą, greitojo maisto užkandinę ir t.t. „Prekybos centro rinkodaros skyrius, siūlydamas žaislų kolekciją vaikams ar lojalumo programas, pritrauks ir tėvelių, prieš mokslo metus pasirengusių išleisti kelis šimtus litų“, – paaiškina M.Lapinskas.
Jam antrina ir Lietuvos marketingo asociacijos LiMA vadovas Simonas Bartkus, primindamas ištisą pasiūlymų, skirtų būtent vaikams, virtinę: „Pastangos pasiekti šeimą per vaikus nėra naujos. Prekybos tinklai suvokia, kad šeima yra vienas segmentų, generuojančių didžiausias pajamas, todėl įvairios akcijos vaikams – ne naujovė. Pavyzdžiui, „McDonalds’s“ taip elgiasi nuolat, o šokoladinis kiaušinis „Kinder“ yra apskritai specialiai vaikams sukurtas produktas.“

Dešimt kartų pagalvoti

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė į prekybininkų akcijas siūlo nežvelgti kaip į savaime suprantamą dalyką. „Nemažai mūsų esame šiek tiek pamišę dėl akcijų, mums visko norisi vartoti vis daugiau, bet prieš perkant ar net ir nemokamai gaunant reikia racionaliai įvertinti, ar tie daiktai bus naudojami. Taip pat reikia kritiškai suvokti ir akcijas, nes naudos iš jų gali ir nebūti“, – teigia pašnekovė, įsitikinusi, kad kuo daugiau žinių apie prekes skatina atsakingą vartojimą, kurio mokyti ne per anksti jau ir mokykloje ar net darželyje.
Psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė vartotojų polinkį įsigyti daiktų per akcijas ar kaupti „prizus“, dalijamus kasose, aiškina keliomis priežastimis. Viena vertus, daugumai žmonių norisi kažką kolekcionuoti, kita vertus, panašios dovanos net ir suaugusiuosius grąžina į vaikystę. Bėda ta, kad aplankius džiaugsmo akimirkai užsiblokuoja kritinis mąstymas, o tada vartotojas gali įsigyti nereikalingų dalykų. „Žmogus įsivaizduoja, kad pirkdamas tam tikrą prekę jis pelno premiją, esą gauna kažką veltui, nepagalvodamas apie sudėtingą mechanizmą ir realią kainą, kurios už tą „prizą“ mokėti gal ir neverta“, – paaiškina psichologė.
Ekspertai apskaičiavo, kad JAV vaikai per metus pamato vidutiniškai 14 tūkst. reklamų, o dėl vaikų įtakos patirtos namų ūkių išlaidos siekia net 500 mlrd. dolerių. Vis dėlto sprendimų priėmėjai yra tėvai, galintys atsisakyti tenkinti vaikų norus jų pačių labui.
„Tenkindami vaikų akimirkos įgeidžius, reiškiamus emocingai ir atkakliai, tėvai parodo, kad jų norai bus patenkinti neatsižvelgiant į tai, kaip intensyviai ir piktai jie to reikalaus. Patenkinami pertekliniai vaikų norai, todėl jie neišmoksta kantrybės, siekti tikslo, planuoti. Svarbu, kad tėvai, parduotuvėje nepagailėdami keleto litų vaiko norimai prekei, suvoktų galimą žalą“, – aiškina psichologė.

Į “Veido” klausimus atsako verslininkas T.Barštys.

VEIDAS: Investuotojų asociacija inicijavo bylą dėl „Kauno grūdų“ akcijų iš smulkiųjų akcininkų supirkimo. Ar supirkinėsite šias akcijas? Kodėl iki šiol nesupirkote?
T.B.: Pastoviai perku.

VEIDAS: Byla atsidūrė teisme, nes smulkieji akcininkai nesutinka dėl kainos. Investuotojų asociacijos teigimu, siūloma kaina tarsi įmonės kapitalizacija būtų tik 10 mln. Lt.
T.B.: Kaina toks dalykas. Žinote, mūsų akcijos nekotiruojamos biržoje. Mūsų akcininkai numatę plėtrą, aš kaip akcininkas, daugiausiai kenčiu – gal daugiausiai gaučiau tų dividendų.

VEIDAS: Kaip bus toliau?
T.B.: Aš nežinau, tai jų reikalai. Šiais laikais į teismą tai žinot… Jokio diskomforto neturiu. Jei „Kauno grūdai“ būtų išmokėję kažkokius dalykus, tai nebūtų tiek darbo vietų sukurta – šiandien sukurta per 3 tūkst. darbo vietų, atlyginimams išmokame per 100 mln. Lt per metus. Akcininkai numatę verslo plėtrą – tai akcininkų sprendimas, aš vienas iš tų akcininkų.

VEIDAS: Smulkieji akcininkai skundžiasi, kad įmonė turi prabangių automobilių, malūnsparnį, bet su jais visiškai nepasidalina pelnu.
T.B.: Jeigu kas labai nori, tai tegu ateina… Tai ne mano asmeninis turtas, tai įmonės marketinginiai dalykai. Įmonė sumąsčiusi savo įmonės strategiją, viziją, marketingo dalykus. Daug kas iš manęs ko nors norėtų, bet visiems geras nebūsi. Mano kaip darbdavio indėlis – sukurtos darbo vietos, išplėtota įmonė. Aš pats su malonumu norėčiau pasiimti kažkokius dividendus ir tą įmonę uždaryti, trenkti, nes manęs nelaidos su penkiais kostiumais, laidos su vienu.

VEIDAS: Kodėl pastaraisiais metais jūs vis atsiduriate konfliktų sūkuryje – susirėmėte su kitais Kauno verslininkais – Vladimiru Romanovu, Visvaldu Matijošaičiu, dabar byla teisme su smulkiaisiais akcininkais.
T.B.: Manau, kad esu be galo stipri asmenybė. V.Romanovas laikraštį nusipirko ir galvoja, kad Barštys duos milijoną. Rėmimas kažkoks, reketas. Kaip tą galėtumėte vertinti? Manau, kad turiu savo garbę ir orumą, o romanovų, matijošaičių, “daktarukų” kažkokių, puldavusių banditėlių aš gyvenime daug matęs ir, manau, ateityje taip pat bus. Kai gerai, tai daug kas norėtų pasišildyti iš pono Barščio.

VEIDAS: Bet, juk anksčiau gerai sutardavote su Kauno verslininkais.
T.B.: Lietuviai turi tokį dalyką, kaip pavydas. Jei žmogui sekasi, tai visi apie jį šneka, o jei Barštys sėdėtų prie kokio konteinerio, kaip „bomžas“, tada, aš manau, visi tik trintų rankomis ir džiaugtųsi. Dabar tą dalyką priimu, kaip iššūkį, žmogų ugdo ne pergalės, o pralaimėjimai. Kiek gyvenime turėjau kartų būti pralaimėjęs, kad turėčiau tai, ką turiu dabar.

VEIDAS: Tad kokie buvo tie pagrindiniai pralaimėjimai, kurie padėjo sustiprėti?
T.B.: Manau, kad išlikti rinkoje, sukurti darbo vietų, išsilaikyti. Jūs galvojate, kad Barštys atėjo, atsisėdo, piršteliu pamojo ir viskas atsirado. Aš daug kam esu nepatogus šiandien. Tiems visiems lietuvaičiams, kurie pavydi. Visiems žmonėms palinkėčiau gyventi savo gyvenimą, o ne mano, nes labai sunku, kai žmonės gyvena kitų gyvenimus.

VEIDAS: Per dvidešimt metų sukūrėte didžiulį koncerną…
T.B.: … atvažiavau vaikas iš kaimo be dėžių, be tetų, be partinių įgaliojimų, viską padariau savo jėgom, savo protu, nors ant manęs buvo tiek pilama visokių šiukšlių. Kuo tik gyvenime nesu buvęs – asmenybė ir tokia, ir kitokia.

VEIDAS: Iš kur gavote pradinį kapitalą įsigyti įmonei „Kauno grūdai“?
T.B.: Mano šeima buvo viena turtingiausių Alytaus apskrityje, mes tarybiniais laikais tikrai gerai gyvenome. Mano žmona tuo metu buvo Kauno miesto čekinės-dolerinės parduotuvės direktorė. Pas mus neatsirado kapitalas iš nieko. Pradinis kapitalas buvo šeimos. Mano akcijos yra šeimos palikimas – tėčio, mamos, mano. Tai šeimos verslas.

VEIDAS: Kodėl nusprendėte įsigyti „Kauno grūdus“?
T.B.: Aš ten pradėjau dirbti nuo sargo. Kaip pavyko įsigyti? Kaip ir visiems – dirbant pamačiau, kad investicijos, čekiai supirkinėjami. Kaip ir visi kiti praėjo tą kelią. Įsidarbinau sargu, kad turėčiau darbo vietą, kad skaityčiausi kažkur. Bet aš ir tais laikais buvau verslininkas, tik tais laikais sakė, spekuliantas.

VEIDAS: Ar tiesa, kad dėl to, jog Baltarusijoje padangomis prekiavote, teko į kalėjime pasėdėti?
T.B.: Kalėjime nebuvau, buvo pareikšti įtarimai. Tais laikais už tą dalyką bausdavo.

VEIDAS: Ar tiesa, kad dalį paskolos įmonėms pirkti gauvote iš „daktarų“ grupuotės?
T.B.: Man gėda klausytis. Ar tiesa, kad jūs vaikystėje kažką… Tai yra melas.

Kainų palyginimo sistemos PriceOn.lt atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei 70 proc. respondentų pastebėjo, kad prekybininkai neseniai praūžusių „Jamam” akcijų dienų metu piktnaudžiavo akcijų dydžiu. Daugiau nei 80 proc. respondentų nuomone, prekybininkai dirbtinai išpūtė akcijų dydžius, o 37 proc. atsakiusiųjų teigimu – net 20 procentų.
Prekybininkai ketvirtus metus iš eilės „Akropoliuose“ vykusių „Jamam“ dienų metu susilaukė rekordinio visuomenės susidomėjimo ir kelis kartus išaugusių apyvartų, tačiau atlikta apklausa parodė, kad didelė dalis vartotojų yra įsitikinusi, jog tokių dienų metu pirkėjai yra apgaudinėjami dirbtinėmis akcijomis.
Apklausos rezultatus komentavusi Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė abejojo, ar vartotojas, aplankęs kelias parduotuves, po savaitės pats gali prisiminti visų jam patikusių prekių kainas.
„Prekybininkai tai žino ir bando manipuliuoti nuolatos keisdami kainas. Mus, kaip ir vartotojus, stebina vis dar pasitaikantis prekybininkų piktnaudžiavimas akcijų dienų metu”, – sakė Alvita Armanavičienė.
Atliko kainų palyginimo eksperimentą
Siekdami patvirtinti arba paneigti vartotojų nuomonę, PriceOn.lt prekybos vietose atliko eksperimentą – likus savaitei iki akcijų dienų Vilniaus „Akropolyje“ esančiose parduotuvėse pažymėjo po kelias prekes (iš viso virš 200 prekių) ir tuo metu galiojusias jų kainas, kurias vėliau palygino su „Jamam“ dienų metu siūlytomis kainomis.
„Atlikę eksperimentą radome keletą dirbtinai sudarytų akcijų, kurios buvo įgyvendintos seną kainą nurodant kaip „akcijinę” ir šalia priklijuojant didesnę, neva – buvusią – kainą. Tačiau tokių akcijų skaičius neperlipo vienaženklio skaičiaus ir nesudarė daugiau nei 3,5 procento”, – eksperimento rezultatus komentavo plataus vartojimo prekių kainų ir akcijų paieškos bei palyginimo portalo PriceOn.lt direktorius Jurij Laneckij.
Jo teigimu, dažniausiai nesutapdavo akcijų dydis – pavyzdžiui, taikoma nuolaida būdavo ne 25 proc., kaip prekybininkas nurodė reklamoje, o 25 litai.
„Mūsų nuomone, fiktyviomis akcijomis labiau apgaudinėti yra linkusios mažiau žinomos parduotuvės, kadangi jos dėl mažesnio žinomumo tarp pirkėjų yra mažiau jų pačių kontroliuojamos,” – teigė PriceOn.lt vadovas.
Pasigenda reguliavimo
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė Lietuvoje pasigenda įstatymų ar reglamentų, kurie apibrėžtų akcijų skelbimo tvarką.
„Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija nuolatos gauna vartotojų skundus dėl netikrų akcijų. Tai, ką galima vadinti akcija, o ko – ne, turėtų būti nurodyta teisės aktuose”, – sakė ji.
PriceOn.lt apklausą, kurios metu buvo apklausa 500 vartotojų, internetu atliko lapkričio mėnesį.

Iš 14 Baltijos šalių įmonių, 2004–2012 m. žengusių į vertybinių popierių biržą, šis žingsnis labiausiai pasiteisino lietuviškoms įmonėms „City Service“ ir „Linas Agro Group“ bei estų bendrovei „Starman“.

Žengti į akcijų biržą bendrovės nusprendžia tiek norėdamos pritraukti lėšų savo plėtrai bei ieškodamos alternatyvų bankų paskoloms, tiek siekdamos užsitikrinti solidesnę padėtį rinkoje, tačiau ne visoms šis sprendimas būna sėkmingas. Investicinės bankininkystės įmonės „Prime Investment“ finansų analitikų komanda įvertino visus Baltijos šalių įmonių pirminius viešus akcijų pasiūlymus (IPO), vykusius nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m., ir išrinko pačius sėkmingiausius atvejus.
Net trys lietuviškos bendrovės atsiduria pirmajame geriausiai buvimo biržos sąraše pranašumus išnaudojusių įmonių penketuke, nors apskritai per pastaruosius devynerius metus daugiausiai IPO Baltijos šalyse atliko Estijos įmonės. Iš 14 į biržą žengusių bendrovių aštuonios buvo estiškos, penkios lietuviškos ir tik viena latviška. „Šis pasiskirstymas iš dalies atspindi ir kapitalo rinkų išsivystymą bei aktyvumą Baltijos šalyse – Talino biržoje nuo seno vyko didžiausia apyvarta, o Latvijoje kapitalo rinka labiau simbolinė“, – komentuoja „Prime Investment“ direktorius Darius Saikevičius.
Rikiuodami įmones analitikai atsižvelgė ne tik į akcijos kainos pokytį nuo IPO pradžios iki 2012 m. rugsėjo, IPO proceso sėkmę, bet ir į pritrauktų lėšų panaudojimo efektyvumą, savo pozicijų įtvirtinimą rinkoje. Pastarasis kriterijus buvo ypač svarbus, nes, D.Saikevičiaus teigimu, vertinant tik akcijų kainų grafikus galima teigti, kad visi Baltijos šalių įmonių IPO šiandien yra nesėkmingi: nė vienos įmonės akcijų vertė nepralenkė pirminio akcijų platinimo kainos, vadinasi, nebuvo sukurta ir vertė akcininkams.
Įvertinę visus tris kriterijus, „Prime Investment“ analitikai padarė išvadą, kad daugiausiai naudos akcijų kotiravimas biržoje davė bendrovei „City Service“, antroje vietoje atsidūrė estų įmonė „Starman“, kuri analizės laikotarpiu spėjo ir ateiti į biržą, ir iš jos išeiti, o trečioje vietoje – „Linas Agro Group“.
„Sąrašo pirmūnai sėkmingai įgyvendino IPO metu deklaruotas strategijas ir investuotojams duotus pažadus – buvo vykdoma tiek organiška plėtra, tiek įsigyjamos kitos įmonės, kas padėjo „City Service“, „Starman“ ir „Linas Agro“ bendrovėms sėkmingai išplėsti savo veiklą. Kaip rodo Baltijos šalių IPO analizė, ne visos įmonės sugebėjo efektyviai panaudoti IPO metu pritrauktą finansavimą ir nesukūrė akcininkams žadėtos vertės“, – paaiškino D.Saikevičius.

Pirmūnės ir augo, ir įgyvendino planus

Visos sąrašo viršūnėje atsidūrusios įmonės šiandien veikia sėkmingai, o biržoje jos mėgstamos investuotojų ir jų likvidumas didesnis nei vidutinis rinkoje. Tiesa, „City Service“ akcijos kainos nuo 2004 m. gerokai nukrito – nuo 4,08 iki 1,82 euro, tačiau, pasak D.Saikevičiaus, šios įmonės iškilimą į pirmą vietą lėmė kiti aspektai: pats IPO buvo labai sėkmingas, nes akcijų paklausa šešis kartus viršijo pasiūlą, įmonė sugebėjo įsigyti kitas bendroves ir išsiplėsti už Lietuvos ribų. „Ši įmonė turi labai aiškią strategiją ir ją vykdo, todėl per pastaruosius penkerius metus įmonės pajamos padidėjo daugiau nei 175 proc. (nuo 199 iki 548 mln. Lt), turtas balanse pagausėjo beveik tris kartus (nuo 122 iki 345 mln. Lt), o pardavimo pajamos už Lietuvos ribų padidėjo beveik dešimt kartų“, – teigia D.Saikevičius.
Estijos įmonei „Starman“ analitikai antrą šio sąrašo vietą skyrė dėl to, kad derindama organišką plėtrą ir įsigijimus ji per ketverius metus biržoje sugebėjo smarkiai išplėsti savo klientų gretas ir kasmet pajamas auginti po 20–25 proc.
O štai „Linas Agro“, „Prime Investment“ analitikų nuomone, nors IPO įvykdė gana sudėtingu laiku – 2010 m., akcijas išplatino sėkmingai, pritraukė būrį investuotojų ir šiuo metu užima vieną aktyvesnių pozicijų Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
„Po IPO įmonė ėmėsi aktyviai vykdyti investuotojams duotus pažadus, pavyzdžiui, įsigijo arba padidino akcijų paketus šešiose įmonėse, aktyviai investavo į savo verslui strateginius objektus (tarkim, grūdų terminalo plėtros projektą Klaipėdos uoste). Tai leido padidinti įmonės pajamų potencialą, grupės įmonių dirbamos žemės plotą. Beje, tai vienintelė bendrovė, kurios kaina po IPO praktiškai nenukrito“, – komentuoja D.Saikevičius.
Penketuke atsidūrusių įmonių atstovai sutinka, kad jų sprendimas eiti į biržą pasiteisino ir davė naudos. „Linas Agro Group“ finansų direktorius Tomas Tumėnas pabrėžia, kad pinigai, kuriuos grupė pritraukė per tuos dvejus su puse metų, leido sustiprėti finansiškai ir buvo postūmis judėti į priekį. „Išplėtėme elevatorių tinklą, trąšų verslą, esame vieni didžiausių grūdinių kultūrų eksportuotojų – iki tol rinkoje buvome antri treti, o dabar esame pirmi antri“, – skaičiuoja T.Tumėnas.
Vertybinių popierių birža – tai alternatyva bankams, o tokią ambicingą plėtrą vykdyti vien iš bankų skolintomis lėšomis įmonių vadovai nenorėjo. „Ir bankai gali tiek neskolinti, ir rizikos laipsnis didelis. Taip saugiau. Mano supratimu, didelio masto investicijas finansuoti vien skolintomis lėšomis – absoliuti nesąmonė ir trumpalaikis požiūris, nes turi būti protingas nuosavo ir skolinto kapitalo santykis“, – įsitikinęs T.Tumėnas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Lietuva pagal akcinių prekių pardavimą smarkiai lenkia daugumą Europos šalių. Tai rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys.
2011 m. 36 proc. visų greito vartojimo prekių pardavimo pajamų Lietuvoje sudarė pajamos, gautos iš prekybos, taikant akcijas. 2010 m. akcinių prekių pardavimo dalis buvo dar didesnė ir siekė 38 proc. Panaši padėtis ir kitose Baltijos šalyse: Estijoje akcinių prekių pardavimo dalis pernai sudarė 31 proc., o Latvijoje, kuri pagal šį rodiklį pirmauja visoje Europoje, – net 40 proc. Tačiau ir Lietuva pagal akcijų bei nuolaidų parduotuvėse gausą bei tokių prekių pardavimą gerokai lenkia daugelį Europos valstybių, lygiuodamasi tik į Didžiąją Britaniją, kurioje akcinės prekės 2011 m. buvo populiarios tiek pat, kiek ir Lietuvoje.
Pasak „Nielsen“ direktoriaus Baltijos šalyse Artūro Urbonavičiaus, tokią akcijų gausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje lėmė keletas specifinių priežasčių: drastiškai kritęs vartojimas krizės metais, kuris Baltijos šalių prekybininkams buvo lig šiol neregėtas iššūkis, konkurencija tarp didžiųjų prekybos tinklų bei emigracija – žymus vartotojų sumažėjimas šalyje per pastaruosius ketverius metus. „Viso to rezultatas – kainų nuolaidos ir kitokios akcijos po truputį tapo pagrindine prekybos tinklų rinkodaros bei komunikacijos priemone. Be abejonės, pirkėjai labai greitai perprato žaidimo taisykles ir mielai naudojasi tokia specifine situacija“, – komentuoja A.Urbonavičius.
Tačiau „Nielsen“ vadovas patikino, kad tokia padėtis nesitęs amžinai. Atsigaunant ekonomikai ir didėjant vartojimui prekybos tinklai esą pradės atidžiau matuoti akcijų efektyvumą: ar taikoma akcija apsimokėjo, ar pirkėjai ir be akcijos būtų nupirkę panašų kiekį produktų, ar vertėjo nupiginti visą produktų grupę vienu metu ir pan. „Kai prekybos tinklai supras, kad akcijos nebėra efektyvios, nes jos yra visur ir visada, keisis ir tinklų rinkodaros strategija. Prekybos tinklų tikslas – uždirbti pinigų, o didžiausią ir stabiliausią pajamų dalį suneša lojaliausi, tai yra labiausiai tinklo asortimentu patenkinti pirkėjai. Moderniausia ir madingiausia prekybos tinklų rinkodara pasaulyje šiuo metu nukreipta ne į nuolatines akcijas, bet į lojalaus pirkėjo ugdymą bei asortimento optimizavimą pagal lojaliausio pirkėjo lūkesčius“, – teigė pašnekovas.

Prekybininkams vertėtų labiau susitelkti į savo išskirtinumo paieškas, nes laimėtų tiek jie, tiek klientai.

Prekybininkai mėgsta kartoti, kad jiems svarbus kiekvienas klientas, bet gyvenimas rodo ką kita: parduotuvės vis dar orientuojasi į bendrą pirkėjų srautą, tai yra akcijomis ir nuolaidomis stengiasi pritraukti bet ką. Ekspertų teigimu, skaitmeninė informacija turi įtakos 50 proc. viso pardavimo, ir šis skaičius ateityje tik didės. Būtent dėl šios priežasties ir matome vyraujant pranešimus apie akcijas bei nuolaidas, kuriais siekiama pritraukti kuo daugiau vartotojų.
Nepaisant to, kiekvienos parduotuvės savininkai turi aiškiai sau atsakyti, kokie klientai pas juos labiausiai laukiami. Juk argi ne keista matyti, pavyzdžiui, užsienio turistams skirtas gintaro ar lino dirbinių parduotuves, kurių vitrinose vyrauja lietuviški pavadinimai („Lietuviški suvenyrai“, „Gintaro dirbiniai“ ir pan.)? Net ir maža nespecializuota parduotuvė nedideliame turistų tik sezono metu lankomame miestelyje gali būti perspektyvi bei pelninga, jei jos savininkai aiškiai supras poilsiaujančių žmonių poreikius – atitinkamai parinks asortimentą, darbo laiką, susijusias prekes. Parduotuvių, kuriose pirkėjas ras tai, ko reikia, tada, kada reikia, ir tiek, kiek reikia, klientai tikrai nesureikšmins 10, 20 ar net 30 proc. didesnės kainos – viską kompensuos patogumas, paprastumas ir malonus klientų aptarnavimas.
Praūžusi ekonominė krizė didiesiems prekybos tinklams iškėlė didelį išskirtinumo formavimo rebusą. Kiekvienas iš keturių šalies didžiųjų prekybos tinklų turės aiškiai įvardyti, kokiems klientams skirtos jų parduotuvės. Šio atsakymo pastaruoju metu labiausiai turėtų ieškoti ir rinkos milžinai.
„Iki“ ir „Rimi“ išskirtinumas jau kuris laikas formuojamas labai nuosekliai ir tai tarsi savaime padėjo pagrindus rinkodaros veiksmams – orientacijai į prekių kokybę, išskirtinį maisto produktų linijos asortimentą, socialinę atsakomybę. Štai „Iki“ prekės ženklo atnaujinimas akivaizdžiai sufleruoja skubančiam pirkėjui judėti į „Iki Express“, taupiesiems – į „Cento“ parduotuves, o štai „Maxima“ ir „Norfa“ dar tebeieško savo aiškesnės tikslinės rinkos.
Nepaisant pastangų orientuotis į šeimą, „Maximos“ koncepcija „Viskas, viskam ir visiems“ greitai nebetiks, nes toks pozicionavimas artimas asociacijai „joks“, o „Norfa“ plėtodama prekybos tinklą akivaizdžiai susipainiojo tarp deklaruojamų mažesnių kainų ir santykinai prabangiai atrodančių atnaujintų parduotuvių. Rinkodaros veikloje būtinas nuoseklumas ir žinios klientui tolygumas visais santykio su pirkėju kanalais.
Verslininkai laikosi požiūrio, esą pirkėjai iš esmės nėra lojalūs ir jiems nebėra svarbu, kur pirkti, – svarbiausia, kad kaina būtų patraukli, bet tokia nuostata klaidinga. Ji kaip tik ir parodo išskirtinumo trūkumą ir nežinojimą, kokia linkme reikėtų eiti.
Naujoji realybė diktuoja savo sąlygas: keisti parduotuvių veidą ir jose teikiamas papildomas paslaugas šiandien tapo labai svarbu. Neabejotina tik tai, kad pirkėjai nori patogaus ir greito apsipirkimo. Todėl prekybininkai, nenorėdami prarasti savo pozicijų rinkoje, privalo žaibiškai reaguoti į nuolat besikeičiančius savo pirkėjų poreikius.
Tikėtina, kad jau artimiausiu metu parduotuvėse išvysime vis daugiau naujovių: papildytos realybės (angl. augmented reality) sprendimus, interaktyvias vitrinas ir reklaminius stendus, kurie pateikia individualizuotų pasiūlymų kiekvienam pirkėjui atskirai, atpažindami jį audiovizualinėmis priemonėmis, bekontaktį atsiskaitymą ir daugelį kitų atradimų, kurie šiuo metu komercializuojami inovatyvių kompanijų tyrimų bei plėtros skyriuose. Prekybos internetu revoliucija pasieks pirkėjus tada, kai į apyvartą bus išleisti virtualūs pinigai, tačiau ši naujovė, palyginti su iniciatyvomis tradicinėse parduotuvėse, dar mažai išplėtota.

Verslininkų požiūris, kad pirkėjai nėra lojalūs ir jiems nebėra svarbu, kur pirkti, yra klaidingas.

Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vadybos konsultantas Justas Gavėnas pastebi, kad šiais laikais net ir paskelbus 40 proc. nuolaidas pirkėjų prisivilioti tampa sunkiau. Tad reklaminiuose plakatuose vis dažniau galima išvysti, kad prekėms suteikiamos net iki 75 proc. nuolaidos. Neretai pabrėžiama, kad išpardavimai tikri, be jokių apgavysčių. Tačiau nuėjus į parduotuvę reikia gerokai pavargti, kol atrandi prekių būtent su tokia nuolaida. Daugeliui būna pritaikytos vos 15 ar 20 proc. nuolaidos arba nurodoma ne viena sąlyga, kai akcija negalioja.
Tarkim, prekybos centre “Rimi” paskelbiama, kad sekmadienį žuviai bus taikoma 40 proc. nuolada, tačiau vėliau paaiškėja, kad pigesnė vos kelių rūšių žuvis. Arba pranešama, kad bus išparduodamos tam tikro gamintojo konkrečios prekės, bet akcinės nebūna nė vienos.
Išpardavimų reputacijai stipriai pakenkė ir vadinamosios “Jamam” dienos, kai paskelbiama, kad prekėms “Maximoje” bus taikoma 40 proc. nuolaida, o nuėjus paaiškėja, jog iš tiesų tokia nuolaida – tik ketvirtadaliui prekių ir produktų.
Su tokia apgaule pirkėjai nuolat susiduria beveik visuose Lietuvos prekybos centruose. „Tai pirkėjų apgaudinėjimas, pasitelkiant pigias manipuliacines gudrybes. Žmonės yra linkę manyti, kad jeigu nuolaida – iki 75 proc., tai ji ir bus 75 proc.“, – atskleidžia J.Gavėnas.
Beje, nurodydami, jog taikoma nuolaida iki 75 proc. ar „prekių kiekis ribotas“, prekybininkai nusimeta teisinę atsakomybę, kad skelbia klaidingą informaciją. Tad elgiasi teisėtai.
O prekybininkų atstovai aiškina, kad nei išpardavimais, nei akcijomis jie nemanipuliuoja. „Jei nuolaida taikoma tik keliems produktams – būtent tokią informaciją savo reklaminiame pranešime ir skelbiame“, – tikina UAB „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Vilniaus „Akropolio“ valdytojas Česlovas Urbonavičius pabrėžia, kad prekybininkai nuolaidų dydį nustato pagal tai, ar turi didelį praėjusio sezono prekių likutį, ar mažą. Tad, pasak Č.Urbonavičiaus, per išpardavimus galima rasti prekių ir su 20 proc., ir su 75 proc. nuolaida. Tačiau J.Gavėnas įsitikinęs, kad pagrindinis tikslas – ne parduoti, pavyzdžiui, pangasijų filė su 40 proc. nuolaida, o pritraukti pirkėjų, kurie susivilioję akcija įsigytų ir neplanuotų pirkinių.

Panašu, jog IT pasaulyje sunkius laikus išgyvena ne tik suomių „Nokia“ – Japonijos technologijų milžinės „Sony“ akcijos penktadienį atpigo 6,7 proc., iki 1,132 jenos – žemiausio lygio per 31-erius metus, praneša BBC.

Akcijų vertės smukimą lėmė pranešimas apie rekordinius metinius nuostolius. Ketvirtadienį kompanija pranešė, kad jos grynieji nuostoliai per praėjusius finansinius metus, pasibaigusius kovo pabaigoje, siekė 456,7 mlrd. jenų (5,7 mlrd. JAV dolerių). Ankstesniais finansiniais metais „Sony“ nuostoliai siekė 259,6 mlrd. jenų. „Sony“ nuostolingai baigė pastaruosius ketverius metus, tačiau į ateitį žvelgia optimistiškai ir prognozuoja, kad šiais finansiniai metais uždirbs pelno.

Sunkią finansinę situaciją „Sony“ taip pat linkusi sieti su stichinėmis nelaimėmis, paveikusiomis regionus, kuriuose yra išplėtota įmonės gamybos infrastruktūra. Analitikai „Sony“ ateitį vertina pesimistiškiau ir teigia, kad investuotojai netiki, jog kompanijai pavyks pasiekti planuojamus rodiklius. Anot jų, paklausa Europoje nuolat mažėja, jenos kursas išlieka stiprus, o šie veiksniai prisideda prie pelningumo smukimo.

Technologijos.lt

Skaitytojai pastebi, kad prekybos centrams taikant nuolaidas visai konkrečių prekių grupei, iš lentynų tuo laikotarpiu dažnai dingsta brangesnės ir  populiaresnės prekės. Tarkime, neseniai prekybos tinkle “Maxima” su didele nuolaida buvo parduodamos lėlės, tačiau tarp jų kaip tik tą savaitę neliko itin populiarios, ne akcijos metu apie 90 Lt kainuojančios lėlės.

Tas pats pasakytina ir apie drabužiais prekiaujančias parduotuves, kuriose neretai paskelbus akciją visiems paltams, striukėms ar kelnėms iš apyvartos laikinai išimami patys populiariausi ir brangiausi gaminiai.
Kieno tai iniciatyva – prekybininkų, kuriems tiesiog neapsimoka su nuolaida parduoti tam tikrų prekių, o gal gamintojų bei tiekėjų, atsisakančių dalyvauti prekybos centro sumanytoje akcijoje?
Kaip aiškino prekybos tinklo “Rimi” atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė, prieš taikant nuolaidą visai prekių grupei su gamintojais vyksta derybos. Tiek ji, tiek gamintojai pabrėžia, kad prievarta dalyvauti akcijoje niekas neverčiamas, ir jei gamintojai ar tiekėjai nesutinka, tuomet nuolaidą jų prekėms prekybos centras taiko savo sąskaita, bet, pasak prekybos tinklo atstovės, prekės iš apyvartos niekuomet nėra išimamos.
Kad prekės iš lentynų akcijų metu neišimamos, tikino ir prekybos centro “Iki” atstovas spaudai Valdas Lopeta.
Vis dėlto pasaulinė praktika rodo, kad asortimentas akcijų metu labai dažnai koreguojamas: populiarios prekės tada neparduodamos, o akcinių prekių kiekis paprastai būna labai ribotas. Štai kodėl prekybos centruose dažnai prie akcijomis pažymėtų lentynų tenka pamatyti užrašą “Labai atsiprašome, šiuo metu prekės neturime”.

Praėjusią savaitę didžiausio pasaulyje socialinio tinklo „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas oficialiu laišku paskelbė, kad kompanija užpildė prašymą dėl viešo akcijų platinimo.

Rinkos analitikai spėja, kad oficiali prekyba akcijomis prasidės tik po kelių mėnesių, tačiau pirminiais duomenimis, už akcijas M.Zuckerbergas, kuriam priklauso apie 28 proc. akcijų, viliasi surinkti daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių. Uždaroje akcijų prekyba užsiimančioje biržoje „Sharepost“ socialinio tinklo vertė šiandien sudaro apie 90 mlrd. dolerių – panašių rezultatų tikimasi ir pradėjus oficialiai prekiauti akcijomis.
Šis rimtas žingsnis paskatino „Facebook“ vadovybę atskleisti nemažai duomenų apie socialinį tinklą, kurie anksčiau buvo laikomi paslaptimi. Pasirodo, šiandien tinklas turi daugiau nei 840 mln. registruotų vartotojų, iš kurių net 360 mln. prisijungia šešias dienas per savaitę – per dieną jie parašo apie 2,7 mlrd. komentarų. Kasdien vartotojai į jį įkelia apie 250 mln. nuotraukų – šiandien „Facebook“ serveriuose saugoma apie 100 petabaitų (viename petabaite telpa apie milijoną filmų) vartotojų įkeltų nuotraukų ir filmukų.
Taip pat buvo paskelbti ir kai kurie finansiniai duomenys. Pavyzdžiui, 2011 m. socialinio tinklo pajamos sudarė 3,7 mlrd., o pelnas – apie 1 mlrd. dolerių. 85 proc. pajamų generuoja tinkle skelbiama reklama ir net 12 proc. – žaidimų kūrėja „Zynga“. Žurnalo „Forbes“ apžvalgininkas Peteris Cohanas nesitiki, kad toks „Facebook“ žingsnis sukrės verslą: šis socialinis tinklas užima tik vieną procentą pasaulinės reklamos rinkos, generuojančios apie 507 mlrd. dolerių apyvartą.