Ekonomistai nustatė: žmonės dažnai renkasi geriau apmokamus darbus, netgi jeigu žino, kad tie darbai jiems laimės nesuteiks, skelbia telegraph.co.uk. Žmonės sąmoningai renkasi sunkesnį kelią, nes yra įsitikinę, jog tokiu būdu galutinis rezultatas bus geresnis – nors jis ir nebus susijęs su asmenine laime.

Cornell universiteto (JAV) ekonomistai daugiau nei 2500 žmonių klausė, kuomet jie būtų laimingesni: 1) dirbdami darbą už 200 000 Lt siekiantį metinį atlyginimą ir „protingomis“ darbo valandomis, leidžiančiomis išsimiegoti 7,5 val. kasnakt ar 2) dirbdami darbą su 360 000 litų metiniu atlyginimu ir „neįprastomis“ valandomis, kurios reikštų, kad miegoti būtų galima tik šešias valandas per parą.

Tuomet žmonių buvo klausiama kurį iš variantų žmonės iš tikrųjų rinktųsi.

Nustatyta, kad geriau apmokamą darbą rinktųsi daugiau respondentų nei buvo įsitikinusiųjų, jog dirbdamas geriau apmokamą darbą esi laimingesnis. Tai rodo, jog kai kurie žmonės geriau apmokamą darbą rinkosi suvokdami, jog tuomet jų gyvenimas būtų ne toks laimingas.

Nors autoriams kilo pagunda rašyti išvadą, jog žmones užvaldęs materializmas, tiesa nėra tokia paprasta.

Užduodami papildomus klausimus apie tai, kas žmones motyvuoja rinktis laimės neteikiantį darbą, mokslininkai nustatė štai ką: kartais taip pasirenkama dėl žmonių įsitikinimo, kad toks darbas jiems suteiks stipresnį naudingumo visuomenei jausmą ar užtikrins geresnę socialinę padėtį. Kiti žmonės sunkesnį kelią rinkosi, nes norėjo, jog laimingesnės būtų jų šeimos.

Cornell universiteto studentas doktorantas Alexas Rees-Jonesas sakė, kad tyrimo rezultatai turėtų būti svarbūs politikams, bandžiusiems formuoti „laimės“ politiką.

„Mūsų tyrimas rodo, kad jeigu vyriausybės rinktųsi kurti tokią politiką, kurios tikslas yra maksimalizuoti laimę, aprašytą jų apklausose, gali būti, kad žmonės tokia politika iš tiesų nebūtų patenkinti“, – tvirtino jis.

Tyrimo rezultatai bus pristatomi Ketvirtajame ekonomikos mokslų susitikime Lindau (Austrija), kuris prasidės antradienį. Be to, jie bus publikuojami leidinyje „American Economic Review“.

Technologijos.lt

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį valstybės institucijos bei joms pavaldžios įstaigos įvairioms priemokoms ir vienkartinėms išmokoms išleido 30 mln. litų.

Daugiausia lėšų spalio-gruodžio mėnesiais tam skyrė Sveikatos apsaugos ministerija – 116 tūkst. litų, o per visus metus savo darbuotojų priemokoms ir vienkartinėms išmokoms ministerija skyrė 302 tūkst. litų, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Seimo Audito komiteto duomenimis, Aplinkos ministerija tokiems tikslams pernai išdalijo 163 tūkst. litų, Krašto apsaugos ministerija- 159 tūkst., Užsienio reikalų ministerija – 158 tūkst., Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – 113 tūkst. litų.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai įvairiomis priemokomis prie algų sau 2010 metų pabaigoje atseikėjo per 23 tūkst. litų. Prie atlyginimų prisidūrė ir Ūkio, Žemės ūkio, Finansų ministerijų vadovybė.

Paskutinį 2010-ųjų ketvirtį Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos paskirstė bemaž 3 mln. litų priemokų ir vienkartinių išmokų. Ministerija išsimokėjo 68 tūkst. litų.

Nors vis dar neaiškus statomų Valdovų rūmų likimas, praėjusių metų pabaigoje muziejaus darbuotojai buvo pamaloninti 127 tūkst. litų priemokomis ir išmokomis. Įstaigos vadovai išsimokėjo 15 tūkst. litų.

Skandinavijos bankai ir toliau atsiimant pinigus iš savo padalinių Lietuvoje krizės pradžioje prasidėjęs skandinavų pinigų atoslūgis ekonomikai atsigaunant ne tiktai neslūgsta, bet ir greitėja.

Per Baltiją iškeliauja ir už anksčiau išduotas paskolas sugrįžusios lėšos, ir indėliai, rašo “Lietuvos rytas”.

Bankai teigia nerandantys, kam būtų galima saugiai paskolinti pinigų Lietuvoje.

“Niekas neskuba skolintis: investicinius projektus verslininkai yra nugrūdę į stalčius. Bankai pinigų turi, bet negali jų tinkamai įdarbinti. Jei pinigai guli nepaskolinti, jie nuostolingi. Juos tenka investuoti į vertybinius popierius arba grąžinti skolas”, – sakė “Swedbank” kapitalo rinkų padalinio Lietuvos vadovas Tomas Andrejauskas.

Jo žiniomis, prasidėjus krizei užjūrio bankai savo padaliniams Lietuvoje pinigus skolino už gerokai didesnes palūkanas nei anksčiau.

Nepriklausomas analitikas Stasys Jakeliūnas svarsto, kad pinigai iš Lietuvos iškeliauja dėl itin sugriežtėjusių bankų reikalavimų skolintojams.

Nuo 2008-ųjų pabaigos iki šių metų sausio Lietuvos komerciniuose bankuose iš euro zonai nepriklausančiose šalyse įsikūrusių savininkų pervestų pinigų sumažėjo 13 mlrd. litų – daugiau nei perpus.

Europos Sąjungos (ES) paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) siūlo, kad Vilniaus miesto savivaldybė grąžintų trečdalį elektroninio bilieto sistemai diegti skirtos paramos – beveik 5 mln. litų.

Tokią išvadą CPVA yra pateikusi Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos. Komitetas savo verdiktą žada paskelbti kovo viduryje.

“Tenka pripažinti, kad dalis finansavimo, skirto projektui, panaudota neefektyviai – dalis išlaidų nebuvo būtinos projektui įgyvendinti tokia apimtimi, kokia šis projektas realiai įgyvendintas dabar. Todėl CPVA pateikė siūlymą Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos priimti sprendimą dėl dalies lėšų grąžinimo”, – BNS teigė agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.

Pasak jo, projekto vykdymui išmokėta 14 mln. 865 tūkst. litų, jį vykdžiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų grąžinti 32,29 proc. projektui išmokėtos finansavimo sumos: beveik 4 mln. 696 tūkst. litų ES fondų lėšų ir per 103 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų.

“Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su partneriais – Kauno bei Klaipėdos miestų savivaldybių administracijomis. Kadangi už projekto įgyvendinimą yra atsakinga ir paramos sutartį su CPVA ir IVPK yra pasirašiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ji ir yra atsakinga už lėšų grąžinimą. Tačiau projekto vykdytojas ir partneriai gali nuspręsti, kaip tarp miestų pasiskirstyti grąžintinas lėšas”, – teigė M.Keizeris.

CPVA savo išvadose teigia, kad infrastruktūra, skirta e-bilieto bei keleivių informavimo paslaugoms teikti, yra sukurta: projekto įgyvendinimo metu įsigyta įranga leistų į elektroninę erdvę perkelti bilietų įsigijimo, naudojimo bei keleivių informavimo paslaugas.

Tačiau pažymima, kad projekto vykdytojo įsipareigojimai nebuvo įvykdyti pakankama apimtimi: viešosios elektroninio bilieto bei keleivių informavimo paslaugos teikiamos tik iš dalies, pilnai neišnaudojamos sukurtos infrastruktūros galimybės bei nesukurta tinkama sąveika tarp projekte dalyvavusių miestų, todėl numatytas projekto tikslas nėra pilnai pasiektas ir paslaugos teikiamos nepilna apimtimi.

Braškantis Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimas tebėra maitinamas milijonais dolerių už parduodamą naftą, nors Vakarų šalys yra jam paskelbusios sankcijas, šeštadienį paskelbė dienraštis “Financial Times” (FT).

Verslo dienraštis, remdamasis vieno Vakarų šalies aukšto rango naftos pramonės pareigūno ir prekybininkų informacija, nurodė, kad lėšos už eksportuojamą naftą pasiekia Libijos centrinį banką ir tikriausiai yra kontroliuojamos M.Kadhafi.

Paskutinę vasario savaitę, kai Libiją jau buvo apėmę neramumai, ši šalis kasdien eksportuodavo 570 tūkst. barelių naftos, o pastarąją savaitę jos pardavė apie 400 tūkst. barelių, praneša FT.

Laikraštis pridūrė, kad per pastarąsias dvi savaites Libijos eksportuota nafta dabartinėmis kainomis verta apie 770 mln. JAV dolerių (1,9 mlrd. litų).

Libija yra ketvirtoji didžiausia naftos eksportuotoja Afrikoje; iki pastarosios krizės šios šalies indėlis pasaulinėje naftos gavyboje sudarė apie 2,3 procento.

Pagal penktadienį paskelbtus Paryžiuje įsikūrusios Pasaulinės energetikos agentūros (IEA) duomenis, naftos gavyba Libijoje dėl krizės sumažėju maždaug vienu milijonu barelių per dieną.

Ši Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narė paprastai kasdien parduodavo po 1,6 mln. barelių naftos, ir 85 proc. tekdavo Europai, nurodo IEA, atstovaujanti daug naftos suvartojančių išvystytos pramonės šalių interesams.

“Evakavus naftos pramonėje dirbusias vakariečių brigadas, Libijos išgaunamus kiekius sunku įvertinti, nors naujausia informacija rodo, kad ankstesnė vidutinė 1,6 mln. barelių per dieną gavybos apimtis sumažėjo maždaug milijonu barelių per dieną”, – sakoma penktadienį paskelbtame trumpame IEA pranešime.

Tuo tarpi AP iš Belgrado praneša, kad Libiją apėmus visuotiniam sukilimui, buvęs Serbijos prezidentas nuskrido į Tripolį susitarti su šios šalies lyderiu Muamaru Kadhafi (Muamaru Kadafiu) dėl interviu vienai Belgrado televizijai, suteikdamas jam galimybę dar kartą išsakyti savo ketinimus išlaikyti valdžią.

Su pulkininku M.Kadhafi susitiko buvęs Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentas, o vėliau Serbijos parlamento pirmininkas Zoranas Liličius, atvykęs “paspartinti” Libijoje gyvenančių Serbijos piliečių grąžinimo į tėvynę. Šio rumunų kilmės Serbijos politikos pastangomis Libijos lyderis taip pat davė interviu televizijai “Pink TV”, pagarsėjusiai prieštaringai vertinamais realybės šou.

“Libijos žmonės visiškai mane palaiko”, – ryžtingai pareiškė M.Kadhafi, duodamas interviu telefonu.

Tokio solidarumo su M.Kadhafi gesto Belgrado vyriausybė oficialiai nepalaikė. Tuo tarpu Serbijos visuomenė savo vyriausybę kritikavo dėl nenoro dėtis prie tarptautinės bendruomenės, pareiškusios protestą Tripolio režimui, kuris stengiasi numalšinti sukilimą karine jėga.

Tikėtina, kad šios Belgrado tylos priežastis – šimtų milijonų dolerių vertės kontraktai dėl karinės įrangos tiekimo ir infrastruktūros vystymo. Šilti Serbijos santykiai su Libija prastai dera prie Belgrado pastangų pataisyti savo įvaizdį po Balkanų karų, ypač dalyvaujant taikdariškose misijose.

Beveik neabejotina, jog dalis šaudmenų, kuriuos M.Kadhafi pajėgos panaudojo prieš demokratijos siekiančius protestuotojus, buvo pagaminti Serbijoje. Šioje šalyje taip pat buvo apmokyti kai kurie Libijos režimo oro pajėgų pilotai, bombardavę sukilėlių pozicijas.

Vakarų šalys, tarp jų Didžioji Britanija ir Italija, yra anksčiau taip pat pardavusios ginklų M.Kadhafi režimui ir kitaip su juo bendradarbiavusius, tačiau ši tema ypač jautri Serbijai, siekiančiai įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir galbūt NATO, taip pat atsikratyti atstumtos valstybės įvaizdžio.

“Serbija ir buvusi Jugoslavija prisiėmė politinę riziką, sudarydamos sutartis gynybos srityje su prieštaringai vertinamais režimais, tokiais kaip Libijos”, – sakė karinės politikos apžvalgininkas Saša Radičius.

Praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečiais buvusios Jugoslavijos karinė pramonė sudarė kelias ginkluotės eksporto sutartis su Azijos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis, tarp jų su tuomečio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimu. Dėl šių kontraktų Jugoslavija buvo tapusi viena iš dešimties didžiausių ginklų eksportuotojų.

Šie ryšiai nutrūko, kai Jugoslavija subyrėjo praeito amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, tačiau pastaruoju metu jie vėl atsikuria, ypač Serbijoje, kurios karinės pramonės sektorius tebėra didžiausias Balkanuose.

Vienas liberalus Serbijos judėjimas pareikalavo, kad Belgradas liautųsi tiekęs ginklus M.Kadhafi režimui, nors Gynybos ministerija tvirtina nuo sukilimo Libijoje pradžios įšaldžiusi visus ryšius su šios šalies kariškiais.

Kai Serbijos vyriausybės parduotus ginklus Tripolis tikriausiai naudojo prieš Libijos žmones, buvusį Serbijos diktatorių Slobodaną Miloševičių 2000 metais nuvertusio jaunimo judėjimo lyderiai reiškė solidarumą su protestuotojais Artimuosiuose Rytuose, o kai kada netgi teikė jiems patarimus.

Judėjimo “Otpor” veteranai įkūrė organizaciją, kuri moko būsimus sukilėlius organizuoti taikias revoliucijas. Jie konsultavo Egiptą apėmusio sukilimo centre atsidūrusios vienos iš pagrindinių jaunimo organizacijų lyderius ir, kaip manoma, taip pat prisidėjo prie sukilimo Libijoje.

“Tikėtina, kad kai kurios Libijos jaunimo organizacijos mokėsi įveikti M.Kadhafi iš egiptiečių aktyvistų, kuriuos jie (“Otpor”) apmokė”, – sakė buvęs šio judėjimo vadovas Srdja Popovičius.

Serbijos gynybos ministerija taip pat atmetė arabų žiniasklaidos pranešimus, kad serbai “samdiniai” pilotavo Libijos karo lėktuvus, kurie bombardavo sukilėlių pozicijas rytiniame Bengazio mieste.

M.Kadhafi savo interviu televizijai “Pink” sakė, kad “arabų žiniasklaida mėgino papirkti (serbus), kad šie sakytų bombardavę civilius gyventojus”.

Serbijos ginkluotosios pajėgos pastaraisiais metais labai stengėsi pagerinti savo pašlijusį įvaizdį.

Po praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje vykusių Balkanų karų daug serbų buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tačiau kelerius pastaruosius metus armijai vadovaujantys reformų šalininkai siekė pakeisti šį įvaizdį, siūlydamiesi dalyvauti tarptautinėse taikdariškose misijose Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.

Kita vertus, šios pastangos prastai dera prie Serbijos glaudžių ryšių su Libija.

Serbijos bendrovės neseniai sudarė preliminarių susitarimų su Libija dėl vienos karinės ligoninės statybos, taip pat jos aprūpinimo įranga ir darbuotojais. Belgradas taip pat tęsia Libijos oro pajėgų pilotų mokymus, taip pat modernizuoja arba atlieka techninę profilaktiką apie 120 karo lėktuvų, kuriuos Tripolis pirko iš buvusios Jugoslavijos praeito amžiaus 8-9 dešimtmečiais.

“Buvusi Jugoslavija ir Serbija seniai bendradarbiauja su Kadhafi ginkluotosiomis pajėgomis, ypač perduodama praktinę patirtį”, – pabrėžė S.Radičius.