1960-aisiais Lietuvos vaikai svajojo būti kosmonautais, o 2011-aisiais jie labiausiai trokšta būti gydytojais ir turtingais verslininkais.

Šį lapkritį savaitraštis „Veidas“ atliko įdomų projektą – moksleivių apklausą. Ja siekėme išsiaiškinti, apie kokias profesijas svajoja šių dienų vaikai ir jaunuoliai. Iš viso apklausėme 815 trijų sostinės mokyklų – Vilnies pagrindinės mokyklos, Vilniaus licėjaus ir Šv.Kristoforo gimnazijos moksleivių, besimokančių 4–12 klasėse. Moksleiviams nuo devynerių iki devyniolikos metų buvo pateiktos anketos, kuriose reikėjo įrašyti atsakymus į du klausimus: kuo jie labiausiai norėtų ir nenorėtų būti suaugę. Ir kodėl.

Svajoja mažiau dirbti ir daug uždirbti

Iš apklausos rezultatų tapo aišku, kad tie laikai, kai lietuvių vaikai svajojo skraidyti į kosmosą, negrįžtamai nugrimzdo į praeitį: šiandien, priešingai nei septintajame dešimtmetyje, vaikai svajoja apie kur kas žemiškesnes profesijas. Be to, daugeliui svarbiausia, kad darbas būtų ne tiek įdomus ir mielas, kiek gerai mokamas.
„Norėčiau būti milijonus uždirbantis verslininkas, nes tuomet man nereikėtų rūpintis savo finansine padėtimi ir gyvenimas būtų lengvas. O labiausiai nenorėčiau būti žmogumi, kuris gyvena nuo algos iki algos, ką jau kalbėti apie gyvenimą iš kito kišenės“, – rašo anketoje vienas apklausos dalyvių, šešiolikmetis Šv.Kristoforo gimnazijos moksleivis.
Kad norėtų būti verslininkais, nes šie nesuka galvos dėl pinigų, minėjo net patys jauniausi mūsų apklausos dalyviai – devynmečiai dešimtmečiai. O komentuodami, kodėl labiausiai nenori būti valytojais, šlavėjais ar kiemsargiais (šie darbai pateko tarp penkiolikos tų, kurie šių dienų moksleiviams atrodo atgrasiausi), dauguma vaikų anketose pabrėžė, kad šių profesijų atstovai itin mažai uždirba.
Tokios tendencijos jau senokai stebimos ir Vakarų pasaulyje. Pavyzdžiui, amerikiečių vaikai, lygiai taip pat prieš kelis dešimtmečius svajoję skraidyti po kosmoso platybes, šiandien save labiausiai nori matyti klestinčiais verslininkais bei įmonių vadovais.
Kad suaugę labiausiai norėtų būti verslininkais, atsakė 103 iš 815 apklausoje dalyvavusių Vilniaus mokyklų moksleivių. Tai sudaro daugiau nei aštuntadalį visų apklaustųjų. Atkreipiame dėmesį, kad moksleiviai iš viso paminėjo po daugiau nei šimtą skirtingų tiek norimų, tiek nenorimų profesijų. Tai rodo, kad vienos vienintelės profesijos, kuri labiausiai patiktų arba nepatiktų visiems, nebėra, nors tam tikros tendencijos vis dėlto išryškėja.
Beje, verslininkai atsidūrė antroje geidžiamiausių profesijų sąrašo vietoje, o į pirmą iškopė gydytojai, surinkę iš viso 105 balus. Tačiau gydytojo darbas moksleivių dažnai buvo minimas ir tarp tų, kurių jie sau mažiausiai linkėtų. Tą patį galima pasakyti ir, pavyzdžiui, apie teisininko profesiją: ji irgi vertinama prieštaringai, nes maždaug tiek pat moksleivių ją vertina tiek kaip patrauklią, tiek kaip nepatrauklią.
Daugiausiai vaikų nurodė, kad yra per jautrūs mediko darbui, nes bijo kraujo (todėl dažniausiai moksleiviai minėjo, kad labiausiai nenorėtų būti chirurgais), na, o teisininko profesijai dažnam atrodo nuobodi, be to, nebeperspektyvi, nes teisininkų parengiama labai daug, o darbo vietų rinkoje tiek nėra. Tuo tarpu kad labiausiai nenorėtų būti verslininkais, paminėjo vos pora iš daugiau nei aštuonių šimtų mūsų apklaustų moksleivių.
Atsakydami į klausimą, kuo labiausiai nenorėtų būti suaugę, dažniausiai vaikai minėjo mokytojus (!), valytojus bei pardavėjus-kasininkus.
Tarpukario Lietuvoje mokytojo bei kunigo profesijos buvo laikomos prestižiškiausiomis, o 2011-aisiais padėtis jau visiškai pasikeitusi: šių dienų moksleiviai nebenori būti mokytojais, nes mano, kad tai sunkus, įtemptas, streso kupinas darbas, kuris dar ir itin prastai mokamas. Kalbėdami apie atgrasiausias profesijas, mokytojo darbą paminėjo 143 iš 815 apklaustų moksleivių, valytojo – 135, o pardavėjo-kasininko – 75.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-50) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ekonomistai nustatė: žmonės dažnai renkasi geriau apmokamus darbus, netgi jeigu žino, kad tie darbai jiems laimės nesuteiks, skelbia telegraph.co.uk. Žmonės sąmoningai renkasi sunkesnį kelią, nes yra įsitikinę, jog tokiu būdu galutinis rezultatas bus geresnis – nors jis ir nebus susijęs su asmenine laime.

Cornell universiteto (JAV) ekonomistai daugiau nei 2500 žmonių klausė, kuomet jie būtų laimingesni: 1) dirbdami darbą už 200 000 Lt siekiantį metinį atlyginimą ir „protingomis“ darbo valandomis, leidžiančiomis išsimiegoti 7,5 val. kasnakt ar 2) dirbdami darbą su 360 000 litų metiniu atlyginimu ir „neįprastomis“ valandomis, kurios reikštų, kad miegoti būtų galima tik šešias valandas per parą.

Tuomet žmonių buvo klausiama kurį iš variantų žmonės iš tikrųjų rinktųsi.

Nustatyta, kad geriau apmokamą darbą rinktųsi daugiau respondentų nei buvo įsitikinusiųjų, jog dirbdamas geriau apmokamą darbą esi laimingesnis. Tai rodo, jog kai kurie žmonės geriau apmokamą darbą rinkosi suvokdami, jog tuomet jų gyvenimas būtų ne toks laimingas.

Nors autoriams kilo pagunda rašyti išvadą, jog žmones užvaldęs materializmas, tiesa nėra tokia paprasta.

Užduodami papildomus klausimus apie tai, kas žmones motyvuoja rinktis laimės neteikiantį darbą, mokslininkai nustatė štai ką: kartais taip pasirenkama dėl žmonių įsitikinimo, kad toks darbas jiems suteiks stipresnį naudingumo visuomenei jausmą ar užtikrins geresnę socialinę padėtį. Kiti žmonės sunkesnį kelią rinkosi, nes norėjo, jog laimingesnės būtų jų šeimos.

Cornell universiteto studentas doktorantas Alexas Rees-Jonesas sakė, kad tyrimo rezultatai turėtų būti svarbūs politikams, bandžiusiems formuoti „laimės“ politiką.

„Mūsų tyrimas rodo, kad jeigu vyriausybės rinktųsi kurti tokią politiką, kurios tikslas yra maksimalizuoti laimę, aprašytą jų apklausose, gali būti, kad žmonės tokia politika iš tiesų nebūtų patenkinti“, – tvirtino jis.

Tyrimo rezultatai bus pristatomi Ketvirtajame ekonomikos mokslų susitikime Lindau (Austrija), kuris prasidės antradienį. Be to, jie bus publikuojami leidinyje „American Economic Review“.

Technologijos.lt