G.Landsbergis, K.Kavolėlio nuotr.

Visą rinkimų dieną be perstojo merkęs lietus buvo ženklas, kad laimės konservatoriai. Blogas oras per visus rinkimus būdavo palankus šiai partijai, turinčiai drausmingiausią elektoratą. Šįsyk jo neišgąsdino ne tik stichija, bet ir jaunesnės kartos perversmas partijos viduje.

Aušra LĖKA

Neišsipildė Valentino Mazuronio prognozė, kad jo vadovaujama Darbo partija šiuose rinkimuose bus pirma. Jos, 2012 m. rinkimų pirmojo turo nugalėtojos, visai neliko Seime. O visą kadenciją buvę vienvaldžiai apklausų lyderiai socialdemokratai nukarūnuoti. Dar prieš porą mėnesių toks scenarijus atrodė vargiai tikėtinas. Rinkėjai gerokai perbraižė politinį žemėlapį.

1. Zenonas Vaigauskas ir 5 mln. eurų

Pirma šių rinkimų sensacija nutiko dar net neužsidarius rinkimų apylinkėms – fiasko patyrė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenų valdymo sistema, kainavusi 5 mln. eurų. Rinkėjai, pasinaudoję teise balsuoti ne savo rinkimų apylinkėje, stovėjo eilėse, nes sistema  „nesuveikė“. Valandinėse eilėse stovėjo ir iš anksto balsavę rinkėjai, mat niekas nesitikėjo tokio rekordinio – 6,7 proc. rinkėjų noro balsuoti ne rinkimų dieną (2012 m. – 5,5 proc.).

Beveik iki vidurnakčio žinias apie rinkimų sėkmes ar nesėkmes partijoms ir žurnalistams diktavo žmonės iš rinkimų apylinkių, nes VRK sistema visai įstrigo. Bet kai kur kaprizingoji duomenų valdymo sistema, atvirkščiai, buvo labai atvira: iki rinkimų dienos ryto buvo bet kam prieinami rinkėjų asmeniniai duomenys – vardai, pavardės, gimimo metai, adresai.

Ar rinkimai atėjo netikėtai, kad jiems taip prastai pasirengta? Ar bus atsakymas, kaip galėjo šitaip nutikti ir kas dėl to kaltas?

2. Darbo partijai – mirties nuosprendis

V.Mazuronis, K.Kavolėlio nuotr.

Pirmą kartą praėjusių rinkimų pirmojo turo nugalėtoja jau kituose išmetama už borto: Darbo partija 2012 m. daugiamandatėje pelnė pergalę (laimėjo 17 mandatų) ir tik po intensyvios antiagitacijos antrajame nesugebėjo išlaikyti lyderystės. 2004 m. rinkimuose „darbiečiai“ buvo laimėję net 39 mandatus. Bet, tikėtina, dabar partija, kaip ne viena likusi už parlamento borto, nueis į politinę užmarštį, nors jų naujausias pirmininkas V.Mazuronis buvo deklaravęs, kad ji šiuose rinkimuose bus pirma.

Tikrai pirma, tik už patekusiųjų į Seimą brūkšnio, o tai partijai reiškia beveik mirties nuosprendį. Negali sakyti, kad toks rezultatas visai netikėtas: iš 18,4 proc. „darbiečių“ rėmėjų „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausoje 2012 m. spalį dabar buvo belikę 5,1 proc. Nuo jos bėgo ne tik rinkėjai, bet ir nariai: „darbiečiai“ per kadenciją prarado 4667 bendrapartiečius, nors vis dar yra antra pagal dydį partija (20 659 nariai).

V.Uspaskichas, A.Ufarto nuotr.

Politologės prof. dr. Jūratės Novagrockienės vertinimu, Darbo partija buvo radusi žmonėms patrauklų viliojimo būdą: jų lyderis Viktoras Uspaskichas, charizmatiška persona, sėkmės lydimas verslininkas, tikino žinantis, kaip visai valstybei išbristi iš problemų. Partijai, žinoma, pakenkė V.Uspaskicho, kaip partijos pirmininko, praradimas, bet, politologės vertinimu, dar labiau pakenkė lyderių kaita, o V.Mazuronis, nors ėjo partijai vadovauti, bet nevedė jos į rinkimus, nes jam labai jau gaila buvo prarasti dosnų europarlamentaro mandatą. Beje, šis jam ir beliko, nes po tokio vadovavimo fiasko V.Mazuronis atsistatydino iš partijos pirmininkų.

O buvusi partijos pirmininkė Loreta Graužinienė, savo tėvonijoje – Ukmergėje net nepatekusi į antrąjį rinkimų turą, pareiškė visai pasitraukianti iš Darbo partijos.

3. Užsitęsusi Rolando Pakso politinio skrydžio pabaiga

Politologai prognozavo, kad „darbiečiai“ šiaip ne taip persiris per 5 proc. barjerą, o „Tvarka ir teisingumas“ liks kitapus, nors abiem žadėjo greitą politinę mirtį.

„Tvarkiečiai“ per kadenciją „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausose buvo smukę nuo 6,9 iki 4,8 proc., bet rinkimuose vos 0,33 proc. peržengė 5 proc. ribą ir pateko į Seimą. Tačiau šviesios ateities jiems niekas nežada.

Juolab partija po rinkimų liko be savo lyderio R.Pakso – šis atsistatydino. Pavyzdys, kas belieka „autorinėms“ vieno asmens partijoms netekus savo vėliavnešio, – Darbo partija.

„Tvarkiečiai“ kažkada atrado nišą: elitas – blogai, o jie geri. Dabar tai nebe toks svarbus argumentas, kad žmonės balsuotų. Be to, daug metų partijos eksploatuojamas vis tas pats R.Pakso – nuskriausto lyderio, kurio reikia pagailėti, modelis žmonėms jau nusibodo“, – „tvarkiečių“ kryčio priežastis vardija politologė J.Novagrockienė.

„Tvarkiečių“ šlovės valanda, kai jų lyderis 2004 m. laimėjo prezidento rinkimus, liko istorija.

4. Neogelbėtojai – už borto

Staigmena galima vadinti ir tai, kad pirmą kartą per pastaruosius keliolika metų už parlamento ribos liko prieš rinkimus susikūręs neogelbėtojų „projektas“.

2000 m. Artūro Paulausko „Naujoji sąjunga“ (socialliberalai) laimėjo 29 mandatus, 2004 m. Seimo rinkimuose debiutavę „darbiečiai“ – 39, 2008 m. debiutantė Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija – 16, 2012 m. „Drąsos kelias“ – 8, kol pagaliau – nulis. Net savireklamoje savo simboliu pasirinkusi trispalvius kumščius (ar turėtas omeny posakis: jei turi jėgos, proto nereikia?) Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija liko už Seimo durų. Tiesa, pats N.Puteikis šiek tiek pirmauja vienmandatėje Danės apygardoje Klaipėdoje, kurioje buvo išrinktas per praėjusius rinkimus. Daugiau kumščiais mojuojančiųjų rinkėjai į antrąjį turą nepraleido. Net kita koalicijos vardo persona K.Krivickas Justiniškių vienmandatėje Vilniuje patyrė fiasko.

Teisybės dėlei, jei šie du garsūs (nesigilinant – gerąja ar ne prasme) veikėjai nebūtų taip savimi pasitikėję ir rinkimuose būtų pasirinkę ne koalicijos variantą, jie Seime būtų turėję šešis septynis mandatus. Su 6,07 proc. balsų jie pralenkė patekusias į Seimą dvi partijas – „Tvarką ir teisingumą“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą. Tačiau iki koalicijai būtinos 7 proc. kartelės pritrūko.

Vis dėlto 6,07 proc. – mažiau nei 2012 m. protesto balsų gavo rinkimų naujadaras „Drąsos kelias“ (7,99 proc.), šiemet tesulaukęs 0,28 proc. rinkėjų paramos.

Šįkart fiasko patyrė ir kitos rėksminga retorika į Seimą bandžiusios pakliūti liliputinės partijos ar radikalai.

5. Gabrielius Landsbergis: auksinis debiutas

Konservatorių rizika nustumti dalį senosios gvardijos, ją pakeičiant net ir nieko lig tol nenuveikusiu partijoje (kai kuriais atvejais – ir apskritai gyvenime) jaunimėliu, pasitvirtino.

Buvo dvejonių, kaip drausmingasis konservatorių elektoratas reaguos į gana drastišką partijos atsinaujinimą, o vienmandatėse apygardose – į visiškai naujus partijoje vardus vietoj kelias kadencijas jose rinktų patyrusių politikų. Bet pasirodė buvę teisūs tie politologai, kurie sakė, kad kol partijoje yra Vytautas Landsbergis, tol drausmingasis konservatorių elektoratas balsuos už bet ką, kas bus pasiūlytas partijos viršūnių . Maža to, konservatorių atsijauninimas jiems atvedė ir naujų rinkėjų: naujausiose „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ visuomenės nuomonės apklausose pirmą kartą šią partiją palaikančiųjų dalis tarp jaunimo viršijo dalį tarp vyresnės kartos. Net jei dėl tokio staigaus atsijauninimo konservatoriai ir prarado kokį senolį rėmėją, elektorato jaunėjimas partijai žada kur kas daugiau dividendų.

6. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: nuo vieno mandato iki „sidabro“

R.Karbauskis, V.Skaraičio nuotr.

Skaičiuojant procentiškai didžiausią šuolį padarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), mat dabartiniame Seime jie teturi vieną mandatą, laimėtą Rimos Baškienės. Dabar daugiamandatėje LVŽS jų jau turi 19, o į antrojo turo finalą išėjo dar 40 (konservatorių – 42, o pirmaujančiųjų abi partijos turi po lygiai).

Valstiečiai pastarąjį kartą į Seimą buvo patekę 2004 m. (tuomet partija vadinosi Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga), kai partijai vadovavo Kazimira Prunskienė.

Dar prieš porą metų sociologas dr. Vladas Gaidys atkreipė dėmesį į laipsniškai kylantį LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio populiarumą, nuosekliai ėmė kilti ir LVŽS.

Susidirbus Liberalų sąjungos, kuriai dar šių metų pradžioje prognozuota antra vieta rinkimuose po socialdemokratų, tuomečiam lyderiui Eligijui Masiuliui, LVŽS kaipmat užėmė antrąją poziciją apklausose, o per rinkimus gerokai aplenkė ir iki rudens dar vis favoritais laikytus socialdemokratus.

Politologai ir sociologai šią partiją iš kitų išskyrė ne tik dėl jos pasirinkto „nepartinės partijos“ modelio, bet ir, anot V.Gaidžio, dėl „auksavidurkiškos“ pozicijos, nesidrabstymo purvais ant politinių konkurentų. Tad daugumos partijų elektoratas LVŽS nurodydavo kaip galimą ant-rą pasirinkimą, o prieš rinkimus tie, kurie buvo nusivylę savo remta partija, atidavė balsus valstiečiams.

Klausimas vienas: kaip tokia „sumestinė“ partija išlaikys nors kokį vieningumą ilgiau, nei pasidalys postus? Nebent būtent baimė prarasti postus ir bus šio darinio cementas.

Politologės J.Novagrockienės vertinimu, ši sugrįžusi į Seimą partija neturi aiškios tapatybės, nors turi stiprių asmenybių, bet nepakankamą kiekį. Keistas ir LVŽS politikos supratimas – kad turėtų valdyti visų sričių profesionalai ir net ministras pirmininkas turėtų būti ne politikas. Nors tokiame poste kaip tik turi būti politikas, kuris matytų visumą, o jei kas nepavyktų, prisiimtų politinę atsakomybę.

7. Socialdemokratai rinkimus jau pralaimėjo

Sensacija galima vadinti socialdemokratų pralaimėjimą. Stebėtinai visą kadenciją laikęsi sociologinių apklausų viršūnėje ir netgi gerokai atsiplėšę nuo artimiausių konkurentų, paskutiniais prieš rinkimus mėnesiais jie ėmė prarasti pranašumą.

A.Butkevičius, V.Skaraičio nuotr.

„Auksinių šakučių“ skandalo, kaip ir ankstesnių vijūnėlių dvarų ir panašių, dangstymas, besiblaškanti partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus pozicija šiais (kaip ir daugeliu kitų) klausimų prieš rinkimus ėmė smarkiai tirpdyti socialdemokratų ir jų

lyderio populiarumą. O po „Vilmorus“ apklausos, kaip žmonės vertina Darbo kodeksą, šios bendrovės vadovas sociologas V.Gaidys teisingai prognozavo, kad nuo esamų reitingų reikia drąsiai nubraukti bent kokius 5 proc. Realybėje prireikė net ir dvigubai daugiau.

Nieko gera socialdemokratams nežada ir kovos rinkimų antrajame ture: konservatorių ir LVŽS atstovų ten varžysis atitinkamai 42 ir 40, o socialdemokratų – vos 21, tad socialdemokratams rinkimai jau pralaimėti. Tačiau jų lyderis, žadėjęs atsistatydinti, jei praras nors vieną dabar turimą mandatą, tokią progą padaryti rinkimų naktį praleido.

Socialdemokratų lyderis patyrė dvigubą traumą: ne tik partija prarado lyderystę, bet ir savo tėvonijoje – Vilkaviškyje, savo uošvijoje, kur jaunystėje pradėjo partinę ir darbinę karjerą, A.Butkevičius buvo pratęs laimėti rinkimus jau pirmajame ture. Šįsyk teks varžytis su LVŽS kandidatu antrajame.

Beje, kaip skirtingai savo narius vertina patys socialdemokratai ir kaip – jų partijos rinkėjai, parodė ir reitingavimas. Bent jau užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių iš partijos jam paskirtos 34 vietos rinkėjai pakėlė į devintą.

8. Liberalai – išrišimas ar beviltiškumas

Neprognozuotai daug – 9 proc. balsų ir 8 mandatus laimėjo Liberalų sąjūdis, nors po E.Masiulio „rečitalio“ televizijose liberalai apklausose buvo nukritę gerokai žemiau 5 proc. ribos.

Tačiau ar tai jau reiškia, kad liberalų rinkėjai atleido jiems nuodėmes, ar tai tik beviltiškumas, neradus už ką daugiau balsuoti? Kad ir kaip ten būtų, liberalų lyderiai rinkimų naktį jau nuėjo į konservatorių štabą – gal ne tiek pasidžiaugti šių sėkme, kiek pradėti derėtis dėl vietos prie valdžios stalo. Kur kas kuklesnės, nei prognozuota iki E.Masiulio skandalo, bet kur kas svaresnės, nei buvo galima tikėtis mėnuo iki rinkimų.

Liberalams pasisekė turbūt ir todėl, kad žmonės nori permainų. Beje, ne tik partijų rikiuotėje, bet ir pačiose partijose. Konservatorių eksperimento sėkmė turėtų įkvėpti ir kitas atsinaujinti bei atsijauninti. Gera žinia ir ta, kad žmonės nori naujų politikų, bet ne tokių, kuriems geriausias veikimo politikoje būdas atrodo mojuoti kumščiais.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Saulius Skvernelis, DELFI nuotr.

Rytas po rinkimų – pilnas staigmenų ir spėliojimų. Ar Skvernelio-Karbauskio Naisiai jungsis su konservatoriais? O gal konservatoriams šiąnakt pavyko susikalbėti su liberalais ir turėsime dešiniųjų premjerą?

Kaip vakar ryte sakė Gabrielius Landsbergis, niekam nebus sakoma “ne”. Svarbiausia – kam bus pasakyta “taip”. Bet kuriuo atveju šiąnakt jokie susitarimai nebuvo pasirašyti, o kaip rinkimų naktį vis kartojo S.Skvernelis, reikalus reikia spręsti šviesia galva ir būnant geros formos.

Daug kas priklausys ir nuo to, kuo baigsis dvikova (taip galima vadinti konservatorių ir valstiečių-žaliųjų susigrūmimą) vienmandatėje po poros savaičių.

Na, o kol niekas netrukdo panagrinėti, kokių netikėtumų vienmandatė jau spėjo pateikti.

Vilniaus Justiniškių apygardoje kandidatavęs Kristupas Krivickas iš antikorupcinės koalicijos – tik penktas su 12,03 proc.. Čia pirmauja konservatorius Paulius Saudargas su 23,10 proc. balsų, aplenkęs socialdemokratą Gediminą Kirkilą, kuris surinko 14,4 proc. balsų.

Lazdynus kaip Donaldas Trumpas pakelti į padebesius ir nemokamais butais rinkėjus apipilti žadėjęs Jonas Pinskus patyrė fiasko – jis tėra šeštas su 3,49 proc. balsų. Čia pirmą vietą užėmė konservatorius Algis Strelčiūnas su 29,62 proc., ir aplenkė liberalę Aušrinę Armonaitę su 19,23 proc.

Pastaraisiais metais skandaluose besimurkdžiusi Švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė Kuršo rinkimų apygardoje buvo tik ketvirta su 13,61 proc. balsų. Šioje apygardoje dėl mandato varžysis konservatorius Gediminas Anužis (22,01 proc.) ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Levutė Staniuvienė (18,83 proc.)

Panerių rinkimų apygardoje pirmauja konservatorė Aistė Gedvilienė su 18,02 proc., ji lenkia Žaliųjų sąjūdžio lyderį Liną Balsį, kuris surinko 13,26 proc.

Senamiesčio rinkimų apygardoje konservatorius Mykolas Majauskas (37,02 proc.) pirmauja prieš buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (18,14 proc.), tiesa, dar nesuskaičiuoti balsai Užupio ir kitose didelėse rinkimų apylinkėse ir akivaizdu, kad abu kandidatai turės susigrumti antrajame ture.

Šeškinės apygardoje dėl mandato grumsis Audronius Ažubalis (surinko 23,68 proc.) ir „valstietis“ Virginijus Sinkevičius (16,08 proc.). Agnė Zuokienė liko trečia.

Gargždų apygardoje užtikrintai gali jaustis skandalingasis tvarkietis Petras Gražulis, surinkęs 30,24 proc. balsų, o antras liko liberalų sąrašo lyderį Eugenijų Gentvilą aplenkęs „valstietis“ Bronius Markauskas su 21,26 proc.

Rinkimų rezultatai daugiamandatėje:

Partija/Balsų (proc.)/Mandatų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 21.68/ 20

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 21.49 / 19

Lietuvos socialdemokratų partija 14.45/ 13

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 8.97 / 8

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 5.47 / 5

Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partiją) 6.1 / 0

Partija Tvarka ir teisingumas 5.37 / 5

Darbo partija 4.72 / 0

Rezultatai vienmandatėje:

Partija/Išrinkta/Pateko į antrą turą

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 2/2

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 2/41

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 0/42

Lietuvos socialdemokratų partija 0/21

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 0/11

Partija Tvarka ir teisingumas 0/5

Šaltinis: VRK

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas ketvirtadienį pranešė, kad svarstoma, ar poros apygardų rinkimų rezultatai gali būti pripažinti negaliojančiais. Naujienų agentūros BNS duomenimis, Z. Vaigauskas yra patvirtinęs, kad daugiausia skundų sulaukta dėl Darbo partijos kandidatų.

Tarp daugiausia abejonių dėl rinkimų rezultatų skaidrumo sukėlusių apygardų Z. Vaigauskas mini Vilniaus-Trakų, Zarasų-Visagino apygardas.

„Taip, klausimas dėl šių apygardų rezultatų patvirtinimo svarstytinas, kai kurie komisijos nariai kelia tokius klausimus, ir jie bus svarstomi“, – BNS sakė Z. Vaigauskas.

Dėl galimo balsų pirkimo organizavimo Zarasų-Visagino apygardoje prokuroras prašo panaikinti Darbo partijos kandidato Rimvydo Podolskio neliečiamybę.

VRK gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rinkimų rezultatų.

Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

VRK pirmininkas Z. Vaigauskas anksčiau šią savaitę yra patvirtinęs, jog daugiausia skundų sulaukta dėl Darbo partijos kandidatų.

Darbo partija ketvirtadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame Viktoras Uspaskichas pareiškia, kad informacija apie tai, jog Darbo partijos nariai galimai papirkinėjo rinkėjus, meta šešėlį partijos autoritetui, todėl Darbo partija prašo už šių įvykių tyrimą atsakingas valstybės institucijas kuo greičiau pateikti savo tyrimų išvadas.

Pranešime rašoma, kad minėtiems faktams pasitvirtinus, Darbo partijos pirmininkas žada asmeniškai kelti klausimą dėl įstatymus pažeidusių narių šalinimo iš partijos.

Po sekmadienį vykusių parlamento rinkimų pirmojo turo daugiamandatėje apygardoje daugiausia – 19,84 proc. balsų gavo Darbo partija. Antri su 18,38 proc. balsų liko socialdemokratai, treti – konservatoriai su 15,06 proc. balsų. Liberalų sąjūdis surinko 8,57 proc. balsų, „Drąsos kelio“ partija – 7,98 proc., partija „Tvarka ir teisingumas“ – 7,31 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5,83 procento.

Nemokamos vaišės ir dosnūs pažadai padidinti algas bei pensijas rinkėjams daro didesnį įspūdį nei metų metais prokurorų tiriama „juodoji“ partijos buhalterija. Darbo partijos pasirinkta rinkimų karštligės strategija pasiteisino su kaupu – jai pirmenybę atidavė daugybė balsuoti atėjusių Lietuvos piliečių.

Išankstiniais duomenimis, po balsavimo daugiamandatėse apygardose Darbo partija gauna 17 mandatų, socialdemokratai – 16, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 12, „Drąsos kelias“ ir  Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – po 7, „Tvarka ir teisingumas“ – 6. Lietuvos lenkų rinkimų akcija turėtų gauti 5 mandatus.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) paskelbus 1877 iš 2017 apylinkių duomenis, Darbo partija čia yra surinkusi 20,52 proc. rinkėjų balsų, Lietuvos socialdemokratų partija – 18,69 proc. rinkėjų balsų.

Trečią vietą užima Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 14,48 proc. rinkėjų balsų, o Liberalų sąjūdis – 8,01 procento.

„Drąsos kelio“ partija sulaukė 7,88 proc. rinkėjų palaikymo, o partija „Tvarka ir teisingumas“ gavo 7,57 proc. balsų. Lietuvos lenkų rinkių akcija surinko 5,70 procento.

Liepa Lietuvoje buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose.

Galima būtų netgi teigti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug. Liepą bendrasis indėlių portfelis primą kartą šalies bankininkystės istorijoje viršijo 44 mlrd. litų – per mėnesį pinigų įmonių ir gyventojų sąskaitose padaugėjo net 668,3 mln. litų ir bendra suma pasiekė įspūdingą skaičių – 44,3 milijardo. Tuo pat metu bendras bankų paskolų portfelis sumažėjo 166,2 milijono litų ir siekė 53,9 milijardo.

Verslo prasme tai reiškia grėsmingą žinią – bankų įsipareigojimai klientams didėja, o galimybės įdarbinti pinigus ekonomikoje negerėja. Ir tau jau tęsiasi gerus trejetą metų – bankai turi krūvą „trumpų“ pinigų, kuriuos laikyti yra brangu, nes didelio trumpalaikių pinigų poreikio rinkoje nėra, o ir numatomi reguliaciniai aktai verčia mažinti terminų neatitikimo riziką. Sveikas protas sako, kad bankai turėtų būti suinteresuoti daugiau skolinti ir ilgesniam. Taip ir yra. Bankams visiškai nenaudinga kaupti klienų pinigus niekur jų neįdarbinant. Iš čia kyla paprasta išvada – esama padėtis netenkina nei bankų, nei jų klientų Be abejo, tiek kredito paklausą, tiek reguliacinę aplinką lemia nepalanki situacija Europos Sąjungoje, tačiau kai kurie dalykai priklauso ir nuo vietinės politikos. Bankai nurodo, kad esama teisinė ir jų kreditavimo veiklos aplinka veikia tarsi apynasris, stabdantis laisvų rinkoje esančių pinigų įdarbinimą ekonomikoje. Todėl aišku, kad politinio ciklo pradžioje yra laikas o su atsakingomis institucijomis ieškoti galimybių išsiveržti iš užburto rato.

Šalia objektyvių aplinkos problemų, esama ir subjektyvaus faktoriaus, kuris bankų klientų elgseną paveikia ne ką mažiau – ir verslo, ir gyventojų norą investuoti atmuša nuolat vykstanti diskusija apie pasaulio ekonomikos perspektyvas, kurios daugeliui rodosi labai tamsios. Lietuvoje vasarą ši diskusija įgavo gal net kiek groteskiškų bruožų, nes viešai susikirto verslininkų ir ekonomikos teoretikų nuomonės dėl Lietuvos ekonomikos plėtros tendencijų. Atrodo, kad teoretikai laimėjo, o verslininkų optimizmas prigeso.

Natūralu, kad svarstymai apie niūrią ateitį daugelį bankų klientų verčia susimąstyti apie santaupas juodai dienai, pamirštant plėtros planus. Birželį, kai diskusija prasidėjo, bankų klientai sukluso. Ir to užtenka, kad didelė dalis aktyvių veiksmų, susijusių su išlaidomis, būtų atidėta.

Pažymėtina, kad liepą gyventojų einamosios sąskaitos pasipildė 94,1 mln. litų, o terminuotųjų indėlių sąskaitos – 27,1 mln. Pačios sumos nėra įspūdingos, tačiau tendencija nebūdinga vasaros atostogų laikotarpiui – paprastai vasaros malonumai ir kelionės sąskaitas tuštindavo. Šiuokart panašu, kad net per atostogas bankų klientai mieliau taupė, nei išlaidavo. Tą patį atsakymą perša ir pokyčiai vartojimo paskolų rinkoje ar overdraftai sąskaitose ir kortelėse – tiek vienoje, tiek kitoje eilutėje fiksuotas nedidelis mažėjimas.

Atsargumas ir nerimas dėl ateities jau keletą metų yra permanentinė nekilnojamojo turto rinkos būsena, tad čia ypatingų pokyčių vasara neatnešė. Naujų paskolų būstui suma jau maždaug metus svyruoja šiek tiek virš 100 milijonų litų per mėnesį ir liepa nebuvo išimtis – 113,8 milijono. Judėjimas vyksta, tačiau labai aktyviu jo niekaip nepavadinsi.

Preliminariais duomenimis, per pirmą 2012 metų pusmetį AB SEB bankas uždirbo 59,5 mln. litų (17,2 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 80,4 mln. litų (23,3 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Per pirmą 2011 metų pusmetį bankas uždirbo 199,5 mln. litų (57,8 mln. eurų), o banko grupė – 356,5 mln. litų (103,2 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

AB SEB banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB bankas, UAB „SEB investicijų valdymas“, AB „SEB lizingas“ ir UAB „SEB Venture Capital“.

SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras:

• Nors rinkose ir toliau matomas netikrumas dėl euro zonos ateities, Lietuvos ekonomika kol kas atsispiria išorės iššūkiams ir išnaudoja eksporto bei vidaus rinkos galimybes, – pirmą pusmetį įmonės didino gamybos efektyvumą ir išliko konkurencingos. Tai suteikia mums galimybių subalansuotai banko verslo plėtrai finansuojant perspektyvius įmonių projektus ir teikiant paskolas gyventojams, tačiau išliekame budrūs ir nepamirštame išmoktų krizės pamokų.

• Pirmą šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, SEB banko grupės Lietuvoje veiklos pelnas prieš atidėjinius didėjo, augo pajamos, išlaidos išliko tokios pat.
  

• Per pirmuosius šešis mėnesius išdavėme beveik 2 milijardus litų naujų paskolų įmonėms ir gyventojams – naujai išduotos paskolos (neįtraukus pratęstų sutarčių) padidėjo 47 procentais. Toliau gerėjo kreditų portfelio kokybė ir mažėjo vėluojamų grąžinti paskolų dalis.

• Išlaikėme didelį klientų pasitikėjimą banku – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu metų ketvirčiu, ir toliau didėjo indėlių portfelis – nuo 12 mlrd. iki 12,3 mlrd. litų.

• Keičiantis klientų poreikiams, pirmą šių metų pusmetį aktyviai skatinome savitarnos paslaugų plėtrą. Toliau dirbame laikydamiesi strategijos būti pagrindiniu banku savo klientams, t y. sudaryti palankiausias sąlygas tiems klientams, kurie pasirenka mus pagrindiniu savo finansų partneriu. Didelį dėmesį šiemet skirsime veiklos efektyvumui ir sąnaudų kontrolei.

Pagrindiniai finansiniai AB SEB banko grupės duomenys:

• AB SEB banko grupės turtas 2012 m. birželio 30 d. buvo 24,3 mlrd. litų, t. y. padidėjo 5 proc. (2011 m. birželio 30 d. buvo 23,1 mlrd. litų).

• AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2012 m. birželio 30 d. buvo 2,4 mlrd. litų (2011 m. birželio 30 d. – 2,2 mlrd. litų), t. y. padidėjo 8,7 procento.

• Banko indėlių portfelis nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. birželio 30 d. padidėjo nuo 12,2 mlrd. litų iki 12,3 mlrd. litų, t. y. 1 procentu.

• Naujų AB SEB banko suteiktų paskolų portfelis nuo metų pradžios (neįtraukus pratęstų sutarčių) padidėjo 47 proc. iki beveik 1 mlrd. 939 mln. litų, palyginti su 2011 m. pirmu pusmečiu.

• AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelis bendrąja verte 2012 m. birželio 30 d. buvo 18,5 mlrd. litų, t. y. sumažėjo 1 proc. (2011 m. birželio 30 d. buvo 18,6 mlrd. litų).

• AB SEB banko grupės pajamos, palyginti su 2011 metų pirmu pusmečiu padidėjo 1 proc., ir buvo 265,4 mln. litų (2011 m. birželio 30 d. buvo 261,9 mln. litų).
• AB SEB banko grupės likvidumo koeficientas 2012 m. birželio 30 d. buvo 34,9 proc. (normatyvas – 30 procentų).

• SEB banko internetinės bankininkystės registruotų vartotojų skaičius padidėjo iki 1,044 milijono, t. y. 7,6 proc. palyginti su 2011 m. pirmo pusmečio duomenimis (970 tūkst.).

• Banko paslaugų mobiliuoju telefonu vartotojų skaičius padidėjo iki 474 tūkst., t. y. 16,1 proc. palyginti su 2011 m. pirmo pusmečio duomenimis (408 tūkst.).

• Internetu atliktų pervedimo operacijų skaičius atitinkamu laikotarpiu padidėjo 15,5 procento, o mokėjimo kortelių apyvarta nuo paėjusių metų birželio 30 d. padidėjo 13 procentų.

• 2011 m. birželio 30 d. bankas turėjo 48 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 546 bankomatus 82-iuose miestuose ir miesteliuose.

SEB grupės prezidentės Anikos Falkengren komentaras:

• „Tarpusavio ryšiais grįstas SEB grupės bankininkystės modelis padėjo užsitikrinti aukštas ir stabilias pajamas praėjusį ketvirtį, kuris pasižymėjo iššūkių nestokojančia aplinka. Susitelkiant pirmiausia į klientų perspektyvą ir skiriant tam didžiausią dėmesį, pasiekėme realių rezultatų.
• “Švedijoje SEB savo pagrindiniu banku renkasi vis daugiau klientų. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių (SVĮ), kurios rinkosi mus pagrindiniu banku skaičius išaugo 20 procentų per pastaruosius dvejus metus, o Švedijoje viena iš keturių naujų SVĮ renkasi SEB savo banku. Tuo pat metu privačių klientų, kurie SEB pasirinko pagrindiniu savo banku, skaičius išaugo beveik 30 tūkstančių.

• “Mūsų plėtra Šiaurės šalyse ir Vokietijoje siekiant padėti didelėms įmonėms ir institucijoms suteikė tvirtą pagrindą ateities augimui. Mūsų esami klientai plėtoja daugiau verslo su mumis, o tuo pačiu metu mes pritraukėme naujų klientų“

• “Per pastaruosius metus mums stiprinant kapitalą bei diegiant riziką mažinančias priemones banko pelno svyravimai gerokai sušvelnėjo. Atsisakėme investicijų į ne pagrindinio verslo veiklą – mažmeninę bankininkystę Vokietijoje ir Ukrainoje bei padidinome veiklos efektyvumą. Sustiprinome savo balansą, padidindami kapitalą, likvidumo atsargas, gerindami finansavimo struktūrą bei turto kokybę.

Tarptautinės SEB grupės antro ketvirčio veiklos pelnas – 3,951 mlrd. Švedijos kronų (antrąjį 2011 m. ketvirtį 4,200 mlrd. Švedijos kronų)

• Pelnas prieš atidėjinius buvo 4,2 mlrd. Švedijos kronų (antrąjį 2011 metų ketvirtį jis buvo 3.6 mlrd. Švedijos kronų).

• Veiklos pajamos buvo 9,9 mlrd. Švedijos kronų – palyginti su 2011 metų antruoju ketvirčiu jos padidėjo 4 procentais. 2011. Veiklos išlaidos, siekusios 5,7 mlrd. Švedijos kronų, sumažėjo 3 procentais palyginti su antruoju 2011 metų ketvirčiu.

• Atidėjiniai paskoloms buvo 269 mln. Švedijos kronų.

• Grynasis pelnas buvo 3 mlrd. Švedijos kronų (antrąjį 2011 metų ketvirtį jis buvo 3,4 mlrd. Švedijos kronų).

• Likvidumo rodiklis buvo 108 procentai, pagrindinis likvidumo rezervas buvo 339 mlrd. Švedijos kronų, o bendra likvidaus turto suma buvo 537 mlrd. Švedijos kronų. Pagrindinis pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 15,3 procento (metų pabaigoje jis buvo 13,7 procento), o pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 17,5 procento (metų pabaigoje jis buvo 15,9 procento).

Nusivylusi esama padėtimi visuomenė griežia dantimis – ne vienas yra pasvarstęs, kaip gerai būtų, jei valstybę valdytų ne Seimas, bet patys piliečiai.

Žmonės nusivylę ne valstybe, bet valstybės valdymo kompetencijos stokojančiais politikais. Siekdami bet kokia kaina išlaikyti postus, kai kurie aukšti šalies pareigūnai pamina moralines, etines vertybes ir visuomenės interesus.
Valstybės sėkmė priklauso nuo valdymo. Mūsų besivystančioje šalyje keičiantis valdžioms nebelieka darbų tęstinumo, o juk Lietuvai naudingi strateginiai projektai turi būti tęsiami, nepaisant valdžios kaitos. Žinoma, gali būti keičiami kai kurie veiksmai, prisitaikant prie esamos situacijos, prie laikotarpio, tačiau tęstinumas vis dėlto būtinas. Kiekviena Vyriausybė turi turėti aiškią viziją – strateginį planą, kuriame būtų nurodyti valstybės trumpalaikiai ir ilgalaikiai prioritetai. Už planų įgyvendinimą atsakingas visas Vyriausybės kabinetas – visa komanda, kuri įgyvendina ne kurios nors partijos tikslus, bet patvirtintos Vyriausybės programos tikslus.
Turi būti aiškiai nubrėžti prioritetai pritraukiant investicijas, planuojant nacionalinį biudžetą, planuojant ES lėšų panaudojimą. Manau, jog dabartinės Vyriausybės didžioji klaida buvo ta, kad ji daugiau blusinėjo, ką veikė ankstesnė Vyriausybė, o ne ėmėsi programos įgyvendinimo.
Apskritai visus šiuos ketverius metus trūksta komandinio darbo. Kiekviena ministerija dirba sau – pasidalijo funkcijomis, apsibrėžė, ką turi veikti, bet juk valdymo sėkmė priklauso nuo kompetentingos komandos. Deja, tokios komandos ši Vyriausybė neturi. Strateginio planavimo komitetai panaikinti, Teisės departamentas panaikintas. Niekas netikrina ministerijų pateiktų teisės dokumentų. Netinkamai parengti įstatymų projektai atkeliauja į Seimą ir sulaukia gausybės Seimo Teisės departamento pastabų. Realus darbas vilkinamas.
Dėl biurokratų kaltės visuomenės interesai nustumti į antrą planą. Apie tai byloja kasdieniai pavyzdžiai. Kai tik Lietuvos gyventojas susiduria su valdininkais, kurie turėtų greitai ir efektyviai padėti išspręsti kokią problemą, – kaskart nusiviliama, švaistomos lėšos ir laikas. Tvarkos siekimas suprantamas, tačiau pas mus sistema išsigimė, neliko nei atsakomybės, nei efektyvumo – štai kodėl piktinasi tautiečiai.
Ši Vyriausybė skambiai deklaravo norą mažinti biurokratiją, taip viliodama rinkėją. Tačiau šis suviliotas po rinkimų liko it musę kandęs. Apie Saulėlydžio komisijos saulėlydį kalbėta ne kartą. Jungtos įvairios valstybės įstaigos ir institucijos, darytos reformos, pradedant sveikatos priežiūros ir baigiant mokslo sritimis. Tačiau neapgalvoti ir skubūs pokyčiai, institucijų stambinimas sukėlė sumaištį visuomenėje, bet nedavė teigiamų rezultatų. Biurokratija nesumažėjo. Nereikalingu laiko švaistymu, popierizmu piktinasi ir verslininkai, ir mokslininkai. Dėl to susiduriame su protų nutekėjimo problema, inovacijų ir pažangių technologijų stoka, žlungančiu smulkiuoju verslu, dideliu nedarbu, kurių rezultatas – milžiniška emigracija.
Valstybės valdymas reikalauja žinių, kompetencijos ir tolerancijos. Sprendimai, kurie vėliau paveiks kiekvieną, turi būti priimami derantis visoms suinteresuotoms pusėms, o ne stumiami buldozeriu, arogantiškai užsispyrus kažkuriam iš ministrų.
Kitose Europos šalyse gajus atskaitomybės principas Lietuvoje pamažu eliminuojamas.

Panašu, jog IT pasaulyje sunkius laikus išgyvena ne tik suomių „Nokia“ – Japonijos technologijų milžinės „Sony“ akcijos penktadienį atpigo 6,7 proc., iki 1,132 jenos – žemiausio lygio per 31-erius metus, praneša BBC.

Akcijų vertės smukimą lėmė pranešimas apie rekordinius metinius nuostolius. Ketvirtadienį kompanija pranešė, kad jos grynieji nuostoliai per praėjusius finansinius metus, pasibaigusius kovo pabaigoje, siekė 456,7 mlrd. jenų (5,7 mlrd. JAV dolerių). Ankstesniais finansiniais metais „Sony“ nuostoliai siekė 259,6 mlrd. jenų. „Sony“ nuostolingai baigė pastaruosius ketverius metus, tačiau į ateitį žvelgia optimistiškai ir prognozuoja, kad šiais finansiniai metais uždirbs pelno.

Sunkią finansinę situaciją „Sony“ taip pat linkusi sieti su stichinėmis nelaimėmis, paveikusiomis regionus, kuriuose yra išplėtota įmonės gamybos infrastruktūra. Analitikai „Sony“ ateitį vertina pesimistiškiau ir teigia, kad investuotojai netiki, jog kompanijai pavyks pasiekti planuojamus rodiklius. Anot jų, paklausa Europoje nuolat mažėja, jenos kursas išlieka stiprus, o šie veiksniai prisideda prie pelningumo smukimo.

Technologijos.lt

seb_bankas16

Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį bankas uždirbo 97,6 mln. litų (28,3 mln. eurų), o banko grupė – 174,1 mln. litų (50,4 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

AB SEB banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB bankas, UAB „SEB investicijų valdymas“, AB „SEB lizingas“ ir UAB „SEB Venture Capital“.

SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras:
Pirmą 2012 metų ketvirtį Lietuvos ekonomika išliko plėtros kelyje, nors ir ne taip sparčiai, BVP augimas tęsiasi.
Banko grupės veiklos pajamos pirmą šių metų ketvirtį išliko stabilios, o pelnas sumažėjo, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, tik statistiškai – sumažėjimą lėmė tai, kad  2011 metų pirmą ketvirtį pagerėjo kai kurių banko klientų finansinė padėtis, todėl bankas tuo metu galėjo sumažinti atidėjinius blogoms paskoloms.
Pirmą 2012 metų ketvirtį pajutome, kad mūsų klientai pradėjo daugiau naudotis įvairiomis banko paslaugomis: gyventojai nuolat dėjo indėlius, naudojosi mokėjimo kortelėmis, daugiau atliko įvairių atsiskaitymo operacijų.
Pirmą 2012 m. ketvirtį suteikėme beveik milijardą litų (907,6 mln. litų) naujų paskolų įskaitant pratęstas sutartis, t. y. 27,0 proc. daugiau, palyginti su 2011 metų pirmu ketvirčiu. Gyventojams suteiktų naujų paskolų suma padidėjo 15,1 proc., o įmonėms ir institucijoms – 33,2 procento. Toliau ieškosime perspektyvių projektų, kuriuos galėtume finansuoti atsakingai vertindami riziką, sieksime stiprinti bendradarbiavimą su dabartiniais klientais, kurie siekia plėsti savo verslą.
Šiemet     didelį dėmesį skiriame veiklos efektyvumui gerinti, optimizavome banko skyrių veiklą, plėtojome savitarnos pasaugas. Įgyvendiname savo strategiją būti pagrindiniu banku savo klientams, siūlydami jiems šiuolaikiškas universalias banko paslaugas.

Pagrindiniai finansiniai AB SEB banko grupės duomenys:
AB SEB banko grupės turtas 2012 m. kovo 31 d. buvo 25,6 mlrd. litų, t. y. padidėjo beveik 18 proc. (2011 m. kovo 31 d. buvo 21,8 mlrd. litų).
AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2012 m. kovo 31 d. buvo 2,4 mlrd. litų (2011 m. kovo 31 d. – 2,0 mlrd. litų), t. y. padidėjo 16,7 procento.
Banko indėlių portfelis nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2012 m. kovo 31 d. padidėjo nuo 9,2 mlrd. litų iki 12,0 mlrd. litų, t. y. 30 procentų.
AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelis bendrąja verte 2011 m. kovo 31 d. buvo 18,5 mlrd. litų, t. y. sumažėjo 3 proc. (2011 m. kovo 31 d. buvo 19 mlrd. litų).
AB SEB banko grupės pajamos nepakito, palyginti su 2011 metų pirmuoju ketvirčiu ir buvo 128 mln. litų.
AB SEB banko grupės likvidumo koeficientas 2012 m. kovo 31 d. buvo 35,1 proc. (normatyvas – 30 procentų).
SEB banko internetinės bankininkystės registruotų vartotojų skaičius padidėjo iki 1,029 milijono, t. y. 7,5 proc. palyginti su 2011 m. pirmojo ketvirčio duomenimis (957 tūkst.). Internetu atliktų pervedimo operacijų skaičius atitinkamu laikotarpiu padidėjo 11,5 procento.
2011 m. kovo 31 d. bankas turėjo 48 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 537 bankomatus 82-iuose miestuose ir miesteliuose.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Gintautas Babravičius prieš gegužę planuojamus naujo partijos vadovo rinkimus sako, kad juose turėtų būti išrinktas kuris nors iš Seimo nario mandatą turinčių partiečių.

G.Babravičiaus teigimu, Seimo narys partijos pirmininko poste prieš artėjančius parlamento rinkimus galėtų būti naudingesnis partijai jei jis, greitai neteksiantis mandato Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

“Jeigu kalbi apie duobėtas gatves mieste arba neišvalytas šiukšles, tai sudėtinga kitu sakiniu pradėti diskusiją apie energetikos arba mokesčių reformos būtinumą”, – žurnalistams aiškino LiCS vadovas.

G.Babravičius dabar eina Vilniaus vicemero pareigas, tačiau LiCS naujoje sostinės taryboje mandatų neturės – vasarį vykusiuose rinkimuose partija jų nepelnė nė vieno.

“Dabar sudėtinga būtų kalbėti, kas būtų realiausias kandidatas. Jūsų paminėtas Algis Čaplikas (…), manau, nusipelno partijos narių pagarbos, bet savo ruožtu nenorėčiau uzurpuoti dabar kieno nors iš partijos delegatų, kurių 600 ar 700 dalyvaus suvažiavime, nuomonę arba nuostatas”, – žurnalistams šeštadienį sakė G.Babravičius.

LiCS tarybos posėdyje Vilniuje šeštadienį aptarti savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai, politinės aktualijos, taip pat paskelbta, kad partijos suvažiavimas, kuriame bus renkamas pirmininkas, vyks gegužės 28-ąją.

“Mano apsisprendimas bus naudingas LiCS strateginiams interesams, o ne asmeninėms ambicijoms”, – apie savo galimybes kandidatuoti į partijos pirmininkus kalbėjo G.Babravičius.

A.Čaplikas sutiko, kad partijai šiuo metu turėtų vadovauti Seimo narys.

“Tai yra tiesa, kuria partija turės vadovautis, rinkdama partijos pirmininką”, – žurnalistams sakė A.Čaplikas, atsisakęs vertinti asmenines galimybės laimėti partijos pirmininko rinkimus ir raginęs palaukti gegužės.

Kalbėdamas apie praėjusių savivaldos rinkimų rezultatus G.Babravičius pabrėžė būtinybę vienytis su Liberalų sąjūdžiu (LS).

“Aš manau, kad reikia daryti išvadas ne tik mums, bet taip pat ir Liberalų sąjūdžiui (…). Rinkimų rezultatai Vilniuje akivaizdžiai rodo, kokios grėsmės yra ir LiCS, ir LS būsimuose Seimo rinkimuose”, – dėstė jis.

LiCS vadovas skaičiavo, kad sudėjus LiCS bei LS balsus Vilniaus mieste “gausime labai solidų septynių procentų skaičių, o jei dar įvertintume galimą jungtinių veiksmų sinergiją, liberalios jėgos turi pakankamai didelį palaikymą”.

“Tai jeigu tas šūkis “Sveiko proto dešinieji” turi pagrindo, aš manau, kad ir jie peržiūrės savo strategijas. Mes tas strategijas esame išreiškę jau 2009 metų tarybos sprendimu apie liberalių jėgų vienijimą. Kažko naujo šita tema mums sakyti ir nebereikia”, – teigė jis.

Per vasario 27 dieną vykusius savivaldos rinkimus LiCS liko šešta partija pagal gautų mandatų skaičių. Iš viso partija gavo 126 mandatus miestų ir rajono tarybose.

Valdantieji konservatoriai yra patenkinti savivaldybių tarybų rinkimų rezultatais, kurie sustiprins ryžtą tęsti Vyriausybės darbus, pirmadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

“Pasirodėme labai neblogai, ypač įvertinant aplinkybes, kuriomis teko dalyvauti šiuose rinkimuose – po dvejų metų labai gilios krizės, sudėtingų sprendimų, totalinės, kartais labai agresyvios ir populistinės kritikos. Vyravę lūkesčiai buvo tokie, kad opozicija turėjo laimėti, o koalicija pralaimėti. To neįvyko”, – BNS sakė A.Kubilius.

Pirminiais duomenimis, didžiausia valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija rinkimuose liko antroje vietoje po opozicinių socialdemokratų. Priešrinkiminės apklausos konservatoriams prognozavo blogesnius rezultatus.

“Tai yra mandatas Vyriausybės politikos tęstinumui. Opozicijai po dvejų metų buvimo opozicija visoms Vyriausybės antikrizinėms priemonėms, manau, kad tai yra pralaimėjimas”, – teigė Vyriausybės vadovas.

“Tai sustiprina mūsų tikėjimą, kad tai, ką darėme, rinkėjų yra suprantama. Esame rinkėjams nuoširdžiai dėkingi, tai reiškia, kad ta politika turi būti tęsiama – skaidrumo, finansų stabilumo, permainų, kur jos būtinos. Mūsų siekis kurti ilgalaikę modernios ir gebančios globaliai konkuruoti Lietuvos ateitį ir šiuose rinkimuose rinkėjų buvo patvirtintas”, – kalbėjo A.Kubilius.

Konservatorių rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys tvirtino, kad neišsipildė prognozės, jog konservatoriai dėl Vyriausybė sprendimų praras dalį balsų.

“Neišsipildė prieš rinkimus totaliai skelbiamos išankstinės pražūtingos prognozės mūsų partijai (…) Rezultatai išryškina, kad politinėje rinkoje dešinėje partijų pusėje ima lyderiauti TS- LKD, o kairėje partijų pusėje – nebejotinai Lietuvos socialdemokratų partija”, – spaudos konferencijos metu sakė V.Stundys.

“Tai, kad nepasitvirtino opozicijos džiaugsmingas laukimas mūsų pralaimėjimo, parodo, kad jų lūkesčiai buvo perdėti, ir visiškai neįvertintas visuomenės kritiškas, dalykiškas požiūris į tai, kas vyksta mūsų valstybės politikoje”, – sakė politikas.

Jis tvirtino, kad šie savivaldos rinkimai konservatorių partijai yra laikytini, kaip “sėkmės istorija”.

V.Stundys pažymėjo, kad ypatingo poveikio nepriklausomi kandidatai savivaldos rinkimams neturėjo.

“Drįsčiau sakyti, kad populizmo nepopuliarumas yra matyt vienas iš šios rinkimų kampanijos ypatumų, nors kokia nors populistinė partija šiek tiek savo mandatų skaičių ir padidino”, – kalbėjo konservatorių rinkimų štabo vadovas.

Vilniaus konservatorių vadovas Mantas Adomėnas sakė, kad sostinėje surinkę 10 mandatų TS-LKD pasiekė didelę pergalę.

“Mūsų širdinis elektoratas yra išlaikytas (…) ir kad tai nei viena opozicinė parlamentinė partija nesugebėjo mesti veiksmingo iššūkio TS-LKD – tai yra įdomus posūkis sostinės politikoje”, – kalbėjo M.Adomėnas.

Vis dėlto, anot jo, “nesisteminių blokų formavimasis” Vilniuje parodo populizmu paremtų politinių judėjimų atėjimą į sostinę.

“Tendencija, kai atsirandantys populistiniais šūkiais ir pažadais besivadovaujantys judėjimai laimi nacionaliniu mastu gana aukštus rodiklius, tai, mano manymu, persikėlė į Vilnių”, – sakė M.Adomėnas.

Jis sakė, kad pirmadienį bus tariamasi Vilniaus sueigoje politiniu lygmeniu su kuo galima būtų sudaryti koaliciją. Anot M.Adomėnu, norėtųsi, kad sostinės metu išliktų Raimundas Alekna.

“Be abejo, mano supratimu Vilnius turi pirmą per daug metų sąžiningai ir veikliai dirbantį merą ir mes stengsimės šitą situaciją išlaikyti”, – sakė konservatorius.

V.Stundys, kalbėdamas apie Kauną, sakė, kad rinkėjai parodė savo pasitikėjimą dabartiniu meru Andriumi Kupčinsku.

“Jau priešrinkiminės apklausos rodė, kad kauniškiai nori meru matyti A.Kupčinską”, – sakė V.Stundys.

Jis tvirtino, kad Lietuvoje yra 10 savivaldybių, kur konservatoriai yra ryškūs lyderiai.

Savivaldybių tarybų rinkimuose socialdemokratai nežymiai pagerino savo pozicijas, visoje Lietuvoje surinkę 16,6 proc. balsų, o valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija liko antroje vietoje su 14,5 proc., rodo BNS gauti išankstiniai tarpiniai duomenys.

Per 2007 metų rinkimus socialdemokratus palaikė 16,3 proc. balsavusiųjų. Tėvynės sąjunga praeituose savivaldos rinkimuose surinko 17,1 proc., o vėliau su jais susijungę krikščionys demokratai – 5,1 proc. balsų.

Negalutiniais duomenimis, socialdemokratų partija gali gauti 326 mandatus, TS-LKD – 248.

Trečioje vietoje – Darbo partija, laiminti 9,99 proc. rinkėjų palaikymą ir 164 mandatus, ketvirtoji – partija “Tvarka ir teisingumas”, sulaukusi 8,6 proc. rinkėjų palaikymo ir gaunanti 156 mandatus. Tokie duomenys gauti suskaičiavus balsus iš 95 proc. apylinkių.

Analitikai teigiamai vertina integruotų telekomunikacijų bendrovės “Teo LT” trečiadienį paskelbtus 2010 metų veiklos rezultatus, ypač ketvirtojo ketvirčio, kuris viršijo jų prognozes.

Analitikai “Verslo žinioms” teigė, kad bendrovei pavyko peršokti jų prognozes iš esmės dėl dviejų priežasčių – apkarpytų veiklos sąnaudų ir pelno mokesčio lengvatos pritaikymo investicijoms.

“Rezultatai – labai geri. Veiklos sąnaudos buvo mažesnės per visus metus, ir ypač per ketvirtąjį ketvirtį, kai sąnaudos, palyginti su buvusiomis prieš metus, sumažėjo 12,6 proc. EBITDA didžiausią įtaką turėjo veiklos sąnaudų apkarpymas, o grynajam pelnui – pelno mokesčio nemokėjimas. Praktiškai bendrovė 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį pelno mokesčio nemokėjo, nes “nurašė” investicijas į šviesolaidinio tinklo plėtrą”, – teigė “Swedbank” analitikas Donatas Užkurėlis.

“Finastos” analitikas Tadas Povilauskas taip pat sako rezultatus vertinantis gerai, nes jie viršijo lūkesčius.

“2010 metais EBITDA marža siekė 40,1 proc. ir ji yra labai gera kaip telekomunikacijos įmonei, kurios pajamos iš balso telefonijos mažėja. Tačiau džiugina augančios pajamos iš TV ir IT paslaugų”, – teigė T.Povilauskas.

“Teo LT” tradiciškai neskelbia prognozuojamų 2011-ųjų veiklos rezultatų, nors vadovai šiek tiek užsimena, ko reikėtų tikėtis.

“Jei mūsų pajamos mažės tik keliais procentais, o ne keliolika, patikėkit – nebus blogai”, – sakė “Teo LT” generalinis direktorius Arūnas Šikšta.

Pasak D.Užkurėlio, dėl menkstančių, bet uždirbančių didžiausią pelną balso telefonijos pajamų, “Teo LT” vis sunkiau bus išlaikyti dabartinius rezultatus.

“Manau, kad 2011 metais pajamos iš balso telefonijos paslaugų kris žemiau nei 50 proc. visų pajamų, o labiausiai laukčiau “atšokimo” iš interneto ir duomenų perdavimo. Grynasis pelnas turėtų būti šiek tiek mažesnis nei 2010-aisiais, nes pajamos iš pelningiausios veiklos – balso telefonijos – smunka”, – teigė T.Povilauskas.

Analitikų manymu, bendrovė į dividendus gali nukreipti visą nepaskirstytąjį pelną, o už akciją šiemet gali būti pažerta apie 0,18 lito dividendų.

“Teo LT” grupė pernai uždirbo 162,935 mln. litų grynojo neaudituoto pelno – 3,6 proc. mažiau nei 2009 metais, kai grupės grynasis pelnas buvo 169,072 mln. litų.

Grupės pajamos pernai, palyginti su 2009-aisiais, sumažėjo 5,2 proc. iki 773,423 mln. litų.