„Žinote, kartais sutinki žmonių ir jie tokie malonūs, kad pasikvieti į namus ir kalbiesi, o jie pasakoja vis daugiau ir daugiau šaunių dalykų? Bet tada sakai, gal pratęskime pokalbį kitą dieną, bet jie neišeina ir vis kalba ir tos kalbos darosi vis labiau trikdančios ir sakai, jau tikrai gana, baikit? Panašiai vyksta su infliacija.“

Maxo Tegmarko balsas pagyvėja, kai jis kalba apie mūsų visatos kilmės istorijos pagrindinę idėją. Kosminės infliacijos teorija teigia, kad pirmosiomis sekundės dalimis po Didžiojo sprogimo (DS), visatos audinys plėtėsi greičiau, nei šviesa. Be tokio triuko sunkiai eitų paaiškinti kai kurias kertines iš karštos, tankios sriubos kilusios ir nuo to laiko augančios ir vėstančios visatos savybes.

Tegmarkas, kosmologas iš MIT nėra vienintelis, keliantis klausimą, ar infliacija dar netapo užsibuvusiu svečiu. Jos patrauklumas turi nemalonias pasekmes – tokias nemalonias, kad jos grasina išklibinti viso mūsų supratimo apie kosmosą pamatus. Atsinaujino debatai klausimu, kurį daugelis jau laikė nuspręstu: koks sprogimas buvo Didysis sprogimas?

Kai 1980 metais Alanas Guthas, tada jaunas doktorantas Kornelio universitete Itakoje (Niujorkas), pasiūlė infliacijos idėją, tai buvo dangiškoji mana. Kosminio foninio mikrobangų (KFM) spinduliavimo tyrimai DS teorijos šalininkams kėlė galvos skausmą.

KFM radiacija rodėsi esanti puikiausias DS teorijos patvirtinimas. Praėjus maždaug 380 000 metų po visatos atsiradimo neįsivaizduojamo tankio ir temperatūros „singuliarume“, kosmosas išsiplėtė ir atvėso pakankamai, kad galėtų susiformuoti pirmieji atomai. Nuo tada šių atomų išspinduliuoti šviesos fotonai keliauja po kosmosą visomis kryptimis. Sėdėdami savo planetoje, po bemaž 14 milijardų metų šiuos fotonus matome, kaip visą dangų užpildantį, beveik tolygų 2,7 K temperatūros foninį spinduliavimą.

Bet ši sėkmė slepia problemiškas detales. Viena jų, kad spinduliavimą galime stebėti 10 milijardų šviesmečių į vieną pusę ir tiek pat į kitą ir vis tiek matysime malonų tolygumą. Tačiau, jei paleisime tolygiai besiplečiančio kosmoso laiką atgal, kol erdvės sritys susitiks, prisireiks luktelėti 20 milijardų metų – ilgiau, nei visatos amžius. Paprasto DS visatoje šie erdvės gabaliukai negalėjo suartėti tiek, kad jų temperatūros suvienodėtų, o toks jos vienodumas – labai mažai tikėtinas atsitiktinumas.

Dar visatos geometrija. KFM spinduliavime užkoduota informacija rodo, kad erdvė yra labai „plokščia“: čia karaliauja Euklido geometrija ir lygiagrečios linijos niekada nesusikerta. Toks plokštumas irgi labai netikėtinas, turint galvoje mūsų žinias apie gravitaciją ir jos polinkį iškreipti erdvę. Vėlgi, paprastas DS to negali paaiškinti.
Infliacinis spaudimas

Infliacinis Didysis sprogimas tai paaiškinti gali. Idėja tokia, kad laiko pradžioje viskas egzistavo kvantiniame lauke, vadinamajame inflatone. Jis atsidūrė „netikrame vakuume“ – laikinai stabiliame, bet ne žemiausiame tikro vakuumo, lygyje. Tai yra, vaizdžiai kalbant, inflatonas pakibo mažoje aikštelėje ant stataus kalno šlaito. Jei viskas būtų ramu, jis ten galėjo ilsėtis netrikdomas, bet mažiausias virptelėjimas pasiųstų jį žemyn link tikrojo vakuumo.

Pirmąją visatos sekundės dalį viskas nebuvo ramu. Atsitiktinės kvantinės energijos fluktuacijos sujudino inflatoną, pasiųsdamos jį žemyn. Krisdamas į tikrąjį vakuumą, jis sukūrė atstumiančiąją gravitaciją, stumiančią aplinkinę erdvę. Kuo toliau jis krito, tuo stipriau stūmė, kol besiplečianti erdvė lėkė tolyn, daug greičiau už šviesą.

Infliacijos dosnumas čia nesibaigė. Išpūsdamas mažutėlytes kvantines kosmoso tankio fluktuacijas iki kosminių proporcijų, jis sukūrė brėžinį, pagal kurį medžiaga sukibo į didžiulius aglomeratus, pavyzdžiui, dabar mūsų matomas galaktikas.

Tai fiziškai visai įmanoma. Einšteino reliatyvumas draudžia objektams erdve keliauti greičiau, nei šviesa, bet neriboja pačios erdvės judėjimo. Inflatonui pasiekus dugną, visa jo kritimo metu įgauta kinetinė energija pasipylė į visatą, sukurdama materiją ir spinduliavimą, iš kurių vėliau susiformavo žvaigždes, planetos ir galiausiai, mes. Visa tai nutiko žymiau greičiau, nei per akies mirksnį: vos per 10⁻³³ stebima visata padidėjo daugiau, nei dvidešimčia dydžio eilių, nuo vienos milijardosios atomo branduolio iki maždaug vieno centimetro skersmens minikosmoso.
Didysis sprogimas 1: infliacinė kosmologija
Sparčiai plėsdamas ankstyvąją visatą, infliacijos periodas gali paaiškinti, kodėl nutolusių kosmoso dalių foninė mikrobangų spinduliuotė atrodo taip, lyg jos visos atsirado iš ten pat.
Nepageidaujamos visatos

Vienu mostu infliacija išsprendė DS problemas. Dangaus sritims nebereikėjo 20 milijardų metų susitikimui ir susimaišymui: infliacija suteikė joms reikalingą postūmį, kad jos daug greičiau pasiektų kosmoso pakraščius. O tas absurdiškai neįtikėtinas erdvės plokštumas visai toks nebebuvo: infliacija visatą padarė tokią didelę, kad bet kokia išmatuojama sritis atrodo plokščia, lygiai, kaip žemė po kojomis atrodo plokščia, nors mūsų planetos paviršius išgaubtas.

„Tai būtų buvęs puikus laikas infliacijai nusilenkti, palaukti aplodismentų ir palikti sceną,“ sako Tegmarkas. Bet taip nenutiko. Vietoje to, infliacija pradėjo numatyti vis daugiau dalykų – dalykų, kurių niekas nenorėjo.
Dalykai, pavyzdžiui, kitos visatos.

Problema ta, kad infliacijai prasidėjus, jos neįmanoma sustabdyti. Netgi mažame priešinfliaciniame kosmose, kvantinės fluktuacijos užtikrino, kad inflatono lauko skirtingose vietose būtų skirtingos energijos – truputėlį panašu į kalną, su daugybe skirtinguose aukščiuose pavojingai balansuojančių kamuoliukų. Kiekvienam pradėjus riedėti, jis pradeda skirtingo erdvės regiono, tolstančio nuo kitų greičiau už šviesą, infliaciją. Kadangi jokia sąveika negali aplenkti šviesos greičio, šios minivisatos viena nuo kitos visiškai atskiriamos. Inflatonui kiekviename jų tęsiant savo nusileidimą, vis daugiau ir daugiau erdvių pradeda savo nepriklausomą egzistavimą: susiformuoja begalė visatų.

Tai nežada nieko gero mūsų kosminio nušvitimo viltims. Vienišoje visatoje jos fizikos teorija galėtų nuspėti, tarkime, kokio plokštumo visata turėtų būti arba, pavyzdžiui, tamsiosios energijos, paslaptingosios esybės, spartinančios visatos plėtimąsi, lygį. Tada astronomai galėtų patikrinti spėjimus stebėjimais.

Begalinėje multivisatoje tai neįmanoma: nėra apibrėžtų numatymų, tik tikimybės. Bet koks įmanomas tamsiosios energijos ar bet ko kito kiekis egzistuos begalybę kartų begalybėje visatų ir bet kuri universali fizikos teorija, teisinga multivisatoje, turi atkurti visas šias reikšmes. Tai reiškia, bet kokio konkretaus dydžio stebėjimo tikimybę lygią begalybei, padalintai iš begalybės: nesąmonei, kurią matematikai vadina „neapibrėžtumu“.

Iš pradžių kosmologai tikėjosi iš begalybių gauti prasmę imdami baigtinį multivisatų atvaizdų skaičių tam tikru metu ir tada ekstrapoliuoti santykines tam tikrų stebėjimų tikimybes vis ankstesniems ir ankstesniems laikams ir dar didesniam visatų skaičiui. Einšteinas nepritartų tokiam sprendimui. Jo reliatyvumo teorija reiškia, kad nėra vieno laikrodžio, matuojančio multivisatos sekundes, ir yra begalybė būdų gauti jos atvaizdą, duodantį vis kitokį tikimybių rinkinį. Ši „matų problema“ sunaikina infliacijos galimybę iš viso ką nors numatyti, taip pat ir kosminio foninio spinduliavimo vienodumą, erdvės išlinkį ar ką nors, kas iš pradžių vertė mus tikėti šia teorija.

„Manėme, kad infliacija numatė tolygią, plokščią visatą,“ sako Paulas Steinhardtas iš Prinstono universiteto, infliacijos teorijos pionierius, dabar ją nuvertinantis. „Išties, ji numato kiekvieną tikimybę begalybę kartų. Grįžome ten, iš kur pradėjome.“ Tegmarkas sutinka: „Infliacija susinaikino. Ji sugriovė save logiškai.“

Seanas Carrollis, kosmologas iš Kalifornijos technologijos instituto Pasadenoje, apdairesnis. „Infliacija vis dar dominuojanti paradigma,“ sako jis. „Bet nebeesame tokie įsitikinę, kad tai akivaizdi tiesa.“ Ir ne tik dėl matų problemos, priduria jis. Svarbiau, kad nežinome, kas inflatono laukas yra, kodėl jis buvo netikrame vakuume ir iš kur radosi jis pats ir jo energija. Taip idealiai pavojingai virš kalno šlaito pakibęs inflatono laukas regisi ne labiau įtikimas, nei laimingas atsitiktinumas, kurį ši idėja turėtų paaiškinti. „Jei pasirinktume visatą iš skrybėlės, tai nebūtų prasidedanti nuo infliacijos,“ sako Carrollis.

Tad, jei mūsų visatą tokią, kokia ji yra, padarė ne infliacija, tada kas? Ar yra kitokių Didžiųjų sprogimų, kurių numatymai sutampa su mūsų stebėjimais, bet neturinčių infliacijos pašalinių efektų?

Galbūt. 2001 metais, Steinhardtas su kolegomis Justinu Khoury, Burtu Ovrutu and Neilu Turokvienasu vieni iš pirmųjų pasiūlė alternatyvą. Jų idėja buvo peržiūrėti pačią DS interpretaciją. Užuot žymėjęs singuliarumą absoliučioje erdvės ir laiko pradžioje, jis buvo tik naujausias daug ilgesnės istorijos įvykis. Šios idėjos įkvėpimas kilo iš stygų teorijos, labiausiai paplitusio būdo sutaikyti Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją, geriausiai aprašančią erdvę ir laiką su kvantine mechanika, geriausiai aprašančia visa kita.

Stygų teorija teigia, kad įvairios dalelės, sudarančios materiją ir perduodančios jėgas, yra plonyčių kvantinių mechaninių stygų vibracijos, taip pat sukuriančios ir „gravitonus“, dar neaptiktas gravitaciją perduodančias daleles. Ji numato ir papildomus, be keturių mums pažįstamų – erdvės ir laiko, – matmenis.
Branų kabykla

Tai iškelia galimybę, kad mūsų 4 matmenų kosmosas egzistuoja ant „branos“ – mažiau matmenų turintis objektas plaukiojantis daugiau matmenų turinčioje erdvėje. Taip įsivaizduojant, mūsiškė brana nebūtinai yra vienintelė: dvi branos, tarp kurių yra mikroskopinis atstumas, gali formuoti penkiamatę erdvę, panašiai, kaip dvi duonos riekelės sudaro sumuštinį. Steinhardto ir jo kolegų idėja tokia, kad kas keletą trilijonų metų ar panašiai, kaimyninės branos suartėja ir susiliečia, sukeldamos sprogų energijos pliūpsnį, kai penktasis matmuo trumpam išnyksta singuliarume, ir vėl pasirodo, kai branos išsiskiria.
Didysis sprogimas 2: susiduriantys pasauliai
Jei mūsų visata yra 4D „brana“, plūduriuojanti aukštesnių matmenų erdvėje, tai ji gali susidurti su kitomis branomis, gaudama energiją, kurią mes laikome Didžiuoju sprogimu.

Mūsų 4D brana tokio susidūrimo metu gauna didžiulę energijos injekciją, kurią mes interpretuojame kaip Didįjį sprogimą. Jis nereiškia absoliučios mūsų erdvės ir laiko pradžios, bet amžinai egzistuojančio kosmoso atgaivinimą (Physical Review D, vol 64, p 123522).

Šis Didžiojo sprogimo „ciklinis modelis“ daro daug ką iš to, kam buvo sugalvotas infliacinis Didysis sprogimas. „Galima išspręsti problemas, kurių neitų įveikti be infliacijos dėl 14 milijardų metų [visatos gyvavimo],“ sako Steinhardtas. Branos yra iš esmės plokščios, tad erdvės plokštumo problema išnyksta. Branos susiduria tuo pačiu metu beveik visur, tad materiją ir radiaciją sukurianti energija plūsteli beveik tolygiai, sukurdama beveik homogenišką kosmosą. Tereikia mažų kvantinių energijos fluktuacijų, kad atsirastų pakankamų tankio variacijų, iš kurių susikūrė galaktikos. O kadangi idėjai nereikia multivisatos, matų problema išnyksta.

Ciklinis modelis bent jau įliejo konkurencijos į DS rinką. „Jis parodo, kad neužstrigta su infliacija – įmanomos ir kitos idėjos,“ sako Steinhardtas. „Bet konkrečios alternatyvos mėgimas ar nemėgimas yra skonio reikalas.“

Ne visiems ji patiko. Didžiojo sprogimo modeliai, kuriuose yra mūsų erdvėlaikio singuliarumas, tarp jų ir infliacinio Didžiojo sprogimo, mitriai atleidžia mus nuo paaiškinimo, kas nutiko visatos pradžioje: singuliarumas yra vieta, kur visata krenta nuo egzistavimo uolos ir fizikos dėsniai sugriūna. Bet cikliniame modelyje turime paaiškinti, kaip penktasis matmuo išgyvena šuolį į singuliarumą. „Man neatrodo, kad taip gali būti,“ abejoja Thomasas Hertogas iš Katalikiškojo Leuveno universiteto Belgijoje, tyręs šią idėją porą metų. „Skaičiavimai rodo, kad perėjimas per singuliarumą yra labai mažai tikėtinas.“

Daugybė branų susidūrimų, kuriuos implikuoja modelis, dar apsunkina problemą, sako Carrollis. „Sekant ciklinę visatą atgal laiku, pasirodo, kad būtinos sąlygos tampa vis specifiškesnės ir vis mažiau tikėtinos.“ Šią problemą galima išspręsti, postuluojant tam tikrą pradžią, pateikiančią tam tikras sąlygas – bet tai panaikina patį teorijos kūrimo tikslą.
Daug istorijų

Tad, jeigu nei infliacija, nei ciklinė visata negali pateikti tikėtino kosmoso pradžios scenarijaus, kas gali? Carrollis siūlo vidurio kelią ir sako, kad Steinhardtas gali būti teisus, ieškodamas atsakymo į Didžiojo sprogimo mįslę bendrosios reliatyvumo teorijos ir kvantinės mechanikos apjungime. Bet atsakymas gali slypėti ne šių idėjų naudojime infliacijos pakeitimui, o jos pagerinimui.

„Užsiimdami kosmologija, naudojame nekompetentingą kvantinės mechanikos versiją,“ sako Carrollis. Infliacija yra teorija apie erdvėlaikį ir gravitaciją, tad susijusi su bendruoju reliatyvumu. Joje yra ir keletas kvantų fizikos aspektų, pavyzdžiui, neapibrėžtumo fluktuacijos, nustumiančios inflatoną nuo kalno briaunos, bet kadangi neturime užtikrinto reliatyvumo ir kvantų teorijos sujungimo būdo, tai lieka „pusiau klasikine“ teorija. „Galbūt to neužtenka,“ pastebi Carrollis.

Bet kaip galime įdėti kvantus į kosmologiją? Prieš trejetą dešimtmečių vos tik infliacijai sužibus scenoje, fizikai Stephenas Hawkingas iš Kembridžo universiteto ir Jamesas Hartle’is iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje, pažiūrėjo į ją naujai. Kvantų fizikoje, dalelei keliaujant iš taško A į tašką B, ji neina vienu keliu, o gali dviem ar daugiau kelių tuo pačiu metu, interferuodama su savimi kitame kelio gale it būtų banga. Siekdami išsiaiškinti, kurį kelią turime daugiausiai šansų stebėti, turime sudėti kartu kiekvieną įmanomą kelią koduojančias kvantų mechanikos „bangos funkcijas“, kad žinotume, kaip atskiros bangos viršūnės ir įdubos panaikina ir sustiprina viena kitą. Šioje bendroje bangos funkcijoje užkoduotos visos reikiamos žinios apie kvantinę dalelę B taške, taip pat ir bet kokių pasirinktų matavimų rezultatų tikimybės.

Hawkingas ir Hartle’as teigė, kad panašus požiūris gali būti taikomas visai visatai, kaip tokiai. Taškas B yra dabartinė visata. Žvelgiant atgal į jos ištakas, galime atsekti daug tikėtinų jos plėtros istorijų nuo pat taško A, kur pusiau klasikinė fiziką sugriūva, o kvantinė erdvė ir laikas taip susipina, kad jų nebeeina aiškiai atskirti. Šis taškas nebėra laiko pradžia singuliarume, kaip standartinėje infliacinėje kosmologijoje, o belaikis taškas, kur visata – ar tiksliau, visų įmanomų istorinių visatų superpozicija – atsiranda iš nieko, su visais savo fizikos dėsniais. Dėl aiškios pradžios nebuvimo, Hawkingas ir Hartle’as pavadino tai neapribotu pasiūlymu (No Boundary Proposal).

Laikydamiesi kvantų mechanikos taisyklių, jie sudėjo visas įmanomas istorijas, prasidėjusias neapribotoje visatoje ir pabaigė dabartine visata. Idėja yra, galima sakyti, atvirkštinė multivisata: viena visata su daugeliu istorijų.
Didysis sprogimas 3:
Sudedant įmanomas kvantines visatų istorijas, galime atsekti nuo dabartinio kosmoso iki visatos ištakų.

Gaunama bangos funkcija atsikrato matų problemos, kadangi užkoduoja unikalų tikimybių rinkinį bet kam, ką galime stebėti. O kadangi istorijų tikėtinumą apsprendžia mūsų stebimas kosmosas, tokios problemos, kaip erdvėlaikio plokštumas ar kosminio mikrobangų foninio spinduliavimo homogeniškumas nustoja būti problemomis: jos tampa teorijos dalimis.

Neapribota visata patraukė daugelį fizikų. „Jei pasirodys, kad visata privalo turėti pradžią, tokią pradinę būseną laikau labai tikėtina,“ sako Guthas. Kalbant apie Gutho infliacijos teoriją, neapribotumo pasiūlymas pasirodė esąs malonus siurprizas. Kaip Hartle’as, Hawkingas ir Hertogas parodė 2008 metais, nors teorija nebuvo kuriama, turint galvoje infliaciją, ši patenka tarp daugelio kelių, kuriais visata galėjo pasukti, kad atsidurtų čia (Physical Review Letters, vol 100, p 201301). „Galima paskaičiuoti infliacijos buvimo tikimybę ir pasirodo, kad tikimybė yra labai didelė,“ sako Hertogas.

Visa tai skamba labai gražiai, bet vis dar nėra priežasties tikėti, kad neapribotumas yra tiesa. Sunku matyti, kur ji tiktų kaip unifikuojanti teorinė konstrukcija, kaip kad stygų teorija, kurios reikia, norint paaiškinti įvykius ankstyvosiomis, didelių energijų visatos dienomis.

Tai gali pakeisti viena idėja, pastaruoju metu kilusi iš stygų teorijos: holografinis principas. Jis skelbia, kad 4D visatos (kokia ir yra mūsiškė) fizika, įskaitant gravitaciją, matematiškai ekvivalenti jos ribų 3D fizikai be gravitacijos. Tai reiškia, kad mūsų regimas pasaulis yra ne kas kita, o holografinė tikrovės krašto informacijos projekcija. Tai neatrodo tikėtina, bet šis principas pasirodo ne tik stygų teorijoje, tačiau ir beveik visuose iki šiol darytuose bandymuose apjungti reliatyvumą ir kvantų teoriją.

Nors neapribotumo pasiūlymas teigia, kad visata neturi ribų tolimoje praeityje, jis suteikia ribą be galo tolimoje ateityje. Skaičiuodamas šios ribos fiziką, Hertogas išskyrė visų galimų visatų tikimybes, kurios gali atsirasti, kaip jų holografinės projekcijos. Nuostabu, kad tokių dalykų, kaip kosminio foninio spinduliavimo homogeniškumas ar tamsiosios energijos kiekis tikimybė yra tokia pati, kaip gaunama iš neapribotos bangos funkcijos. Tai suteikia tiesioginį ryšį tarp stygų teorijos, populiariausio kelio link visko teorijos, ir neapribotumo, kuris natūraliai sukuria infliaciją.

„Iš pradžių neapribota bangos funkcija buvo lyg paimta iš oro,“ sako Hertogas. „Bet dabar matome, kad ji glūdi holografinio principo širdyje. Tai labai padrąsinanti žinia infliacijai.“ Kartu su Hawkingu ir Hartle’iu, jis išdėstė pamąstymus dokumente, paskelbtame praeitą mėnesį (arxiv.org/abs/1205.3807).

Kosmologai vis dar virškina naująjį pasiūlymą, teiraudamiesi ar daromos prielaidos yra pateisinamos. Guthas sako, kad kol kas niekas nėra užtikrintas Hertogo, Hawkingo ir Hartle’io pateiktu specifiniu holografiniu atitikimu. „Tai tikrai verta tyrimo kryptis, bet tai, ką jie bando sukurti, yra labai sudėtinga,“ pastebi jis.

Dar nesame išsiaiškinę tikrosios visatos pradžios istorijos. Bet atrodo nepaneigiama, kad aiškinimasis, ar infliacija yra apgaulinga, kaip mano Tegmarkas, priklausys nuo to, ar pavyks rasti būdą pritaikyti kvantų teoriją visatos audiniui. Tik tada iš tiesų žinosime, koks sprogimas buvo Didysis sprogimas.

Amanda Gefter
New Scientist, № 2871
Neapribota visata
Baigtinio dydžio visata, neprasidėjusi singuliarumu, yra bandymo apjungti bendrojo reliatyvumo ir kvantų mechanikos aspektus, rezultatas. Šios neapribotos visatos įsivaizduojamame laike istorija panaši į Žemės paviršių, kur šiaurės ašigalis atitinka Didįjį sprogimą, o visata, bėgant įsivaizduojamam laikui, didėja, einant link ekvatoriaus.

Šis pasiūlymas, kurį pirmiausia iškėlė Stephenas Hawkingas ir Jimas Hartle’is, yra neapribota visata, prasidėjusi ne nuo singuliarumo. Čia panaudojamas amerikiečių fiziko Richardo Feynmano pasiūlymas laikyti kvantinę mechaniką „istorijų suma,” tai yra, kad dalelė erdvėlaikyje neturi vienos istorijos, bet eina visais įmanomais keliais link savo dabartinės būsenos. Sudėjus šias istorijas — sudėtingas procesas, kurį reikia atlikti, laiką laikant įsivaizduojamu — galima rasti tikimybę, su kuria dalelė pereina konkretų tašką.

Tada Hawkingas ir Hartle’is apjungė šią idėją su bendrojo reliatyvumo požiūriu, kad gravitacija tėra išlenkto erdvėlaikio pasekmė. Remiantis klasikine bendrojo reliatyvumo teorija, visata turi būti arba be galo sena, arba prasidėjusi iš singuliarumo. Bet Hawkingo ir Hartle’io pasiūlymas atveria trečią galimybę — visata yra baigtinė, bet neturėjo pradinio singuliarumo, kuris būtų ją apribojęs (iš čia ir teorijos pavadinimas).

Neapribotos visatos geometrija panaši į sferos paviršiaus geometriją, išskyrus tai, kad ji turėtų keturis matmenis, o ne du. Galima apkeliauti visą Žemės paviršių, taip ir nepasiekus krašto. Remiantis šia analogija aiškinant įsivaizduojamą laiką, Žemės šiaurės ašigalis yra Didysis sprogimas, žymintis visatos pradžią. (Bet kaip ašigalis nėra singuliarumas, taip nėra ir Didysis sprogimas).

http://www.pbs.org/wnet/hawking/universes/html/univ_bound.html

Technologijos.lt

„Markul“ atominėje elektrinėje šiandien įvyko sprogimas, – praneša „La Figaro“.

Kaip praneša „Europe 1“, remdamasi Prancūzijos atominės energetikos komisariato pareigūnais (Commissariat a l’energie atomique), incidento metu vienas žmogus žuvo, mažiausiai 4 nukentėjo, o vienas dingo be žinios. Remiantis  „La Figaro“ ir kitais šaliniais, didelė tikimybe, kas nutekėjo radiacija. Tuo tarpu prancūzų „Midi Libre“ ir rusų “RIA Novosti“ skelbia, kad radiacijos nutekėjimo galimybės nėra. Pastarieji žiniaskaidos šaltiniai rėmėsi Atominės radiacijos komiteto pranešimais.

Kaip, praneša AFP, incidentas įvyko 11.45 vietos laiku vienoje krosnyje užsidegus radioaktyvioms atliekoms, skirtoms sunaikinimui. Įvykio vieta apsupta, atomonės elektrinės teritorijoje dirba ugniagesiai, policininkai. medikai ir „Gard“ departamento atstovai, specialiai apmokyti dirbti atominių elektrinių avarijose. Sužeistiesiems evakuoti paruošti sraigtasparniai.

„Markul“ atomimė elektrinė ekpoatuoti pradėta 1956 metais. Elektrinė turi tris reaktorius, kuri dirba urano kuru.

chernobyl2020

Pasaulis antradienį mini iki šiol didžiausios branduolinės katastrofos – Ukrainoje esančios Černobylio atominės elektrinės avarijos – 25-ąsias metines, apimtas didelio nerimo dėl atominės energetikos saugumo ir tebesivystančios branduolinės krizės Japonijoje.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas vėliau antradienį atvyks istorinio vizito į Černobylį ir dalyvaus ten vyksiančioje atminimo ceremonijoje kartu su Ukrainos vadovu Viktoru Janukovyčiumi.

1986 metų balandžio 26 d. po naktį Černobylio atominės elektrinės darbuotojai pradėjo vieną eksperimentą 4-ajame reaktoriuje, o dėl operatorių klaidų ir jėgainės konstrukcijos ydų bloke nugriaudėjo bent du sprogimai.

Iš sugriauto reaktoriaus pasklidusios radioaktyvios medžiagos smarkiai užteršė jėgainės apylinkes. Dalį šių teršalų vėjas nunešė į Baltarusiją, Rusiją ir netgi Vakarų Europos šalis.

Per sprogimą žuvo du jėgainės darbuotojai, o kiti 28 gelbėtojai ir elektrinės darbuotojai mirė per kelis mėnesius po avarijos nuo spindulinės ligos. Teko evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių, o radioaktyvi tarša iki šiol kelia pavojų žmonių sveikatai.

Šios katastrofos minėjimo ceremonijos prasidėjo antradienį paryčiais: Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas Kijevo regione aukojo mišias ir paskambino varpu 1 val. 23 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, minint reaktoriaus sprogimo akimirką.

Tuo tarpu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka į ceremonijas kaimyninėje Ukrainoje nevyks, pranešė jo spaudos tarnyba.

Černobylio avarijos metinės šiemet sulaukė itin didelio atgarsio dėl Japonijoje vykstančios branduolinės krizės. Kovo 11 dieną įvykusio smarkaus žemės drebėjimo sukeltas cunamis smarkiai apgadino kelis reaktorius Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje, iš kurių į aplinką pasklido didelis kiekis radioaktyvių teršalų.

Japonija avariją šioje jėgainėje įvertino aukščiausiu balu pagal septynbalę tarptautinę branduolinių įvykių skalę, o iki šiol toks įvertinimas buvo skirtas tik Černobylio katastrofai. Be to, krizė Fukušimoje iškėlė klausimų, ar atominės energetikos rizika nėra pernelyg didelė.

Baltarusiai vėl nustebino pasaulį partizano įvaizdžiu: tyrimo, per rekordiškai trumpą laiką išaiškinusio nusikaltimą Minsko metropolitene, duomenimis, šį kruviną teroro aktą įvykdė nagingi provincialai, kurie daugiau nei penkerius metus slapstėsi nuo valstybinių jėgos institucijų ir naudodamiesi “internetu” pasidarė nežinomos pasauliui sprogiosios medžiagos, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Tyrėjai nepraneša sulaikytųjų vardų, bet Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovas Vadimas Zaicevas vienoje spaudos konferencijų suintrigavo: “Mes manėme, jog tai bus dideli profesionalai, bet šiuos sprogimus įvykdė, kaip paaiškėjo, ne itin profesionalumo požiūriu pasirengę žmonės”.

Pasak V.Zaicevo, sostinės metropolitene balandžio 11 dieną ir 2008 metų liepą per Nepriklausomybės dienos koncertą nusikaltėliai panaudojo unikalią sprogiąją medžiagą, kurios analogų čekistai “nerado nė vienos valstybių duomenyse”.

KGB vadovo nuomone, kaip pasidaryti sprogiosios medžiagos, piktadariai sužinojo “internete”.

Beje, tyrimo grupės vadovas Andrejus Švedas vėliau papasakojo, jog “nustatyta vieta, kur buvo gaminamos sprogiosios medžiagos ir bomba, kurią susprogdino teroristas metropoliteno stotyje “Oktiabrskaja”, o rasti įkalčiai – skeveldros ir dalys – rodo, iš ko ir kaip ji buvo padaryta.

UNIKALI SPROGIOJI MEDŽIAGA

Iš pranešimų, kuriuos pastarosiomis dienomis padarė aukšti jėgos struktūrų darbuotojai ir prezidentas Aleksandras Lukašenka, peršasi išvada, kad “unikalią sprogiąją medžiagą, kurios “vienas gramas gali nutraukti rankos plaštaką”, “šaltkalvis ir elektrikas” nuo 2005 metų labai sumaniai naudojo mažiausiai tris kartus, išbandydami savadarbes superbombas.

“Jeigu viskas iš tikrųjų yra taip ir niekur nėra klaidos”, tai šitai, kad valstybinė ideologijos, auklėjimo ir kontrolės sistema neužkirto kelio subręsti neidėjiškiems profesionalams į aukštos klasės bombų sprogdintojus, “pažeidžia visus įprastus antiteroristinės veiklos kanonus”, – rašė savo tinklaraštyje politologas Jurijus Ševcovas.

“Man vis dėlto sunku patikėti, kad visus tris neišaiškintus didžiausius Baltarusijos istorijoje teroro aktus įvykdė viena ir ta pati nedidelė grupė iš provincijos, kuri prisipažino tai padariusi tik per vieną apklausos naktį”, – pažymi J.Ševcovas.

AŠTRI KRITIKA IŠ UŽSIENIO

Analitikai Minske nenoriai vertina bombų sprogdintojų operatyvinio išaiškinimo faktą ir “bylos dėl sprogimo” perspektyvas.

Pirma, todėl, kad “tyrimo paslaptis” suvaržo galimybę sužinoti būtinos nagrinėjimui informacijos. Antra, Baltarusijos prokuratūra ir prezidento administracija grasina už “neatsakingus komentarus” patraukti atsakomybėn visu įstatymų griežtumu. Be to, A.Lukašenka įsakė jėgos struktūroms paieškoti kruvino nusikaltimo “užsakovų” tarp valdžios oponentų ir kritikų.

“Aš ne kartą nubudau rytą, apgailestaudamas, kad nesu tardymo izoliatoriuje. Nes turėčiau visišką alibi dėl sprogimo”, – liūdnai juokauja Anatolijus Lebedka, Jungtinės piliečių partijos lyderis, neseniai išleistas iš VSK tardymo izoliatoriaus, paėmus iš jo rašytinį nepasižadėjimą neišvykti.

Baltarusijos opozicija, apkaltinta masinių riaušių organizavimu per prezidento rinkimus gruodį, nuogąstauja dėl naujų represijų.

Įvairius vertinimus pateikia ir daro įvairias išvadas emigravę iš šalies opozicionieriai. Interneto leidiniai iš užsienio, kuriuos gali paskaityti vartotojai Baltarusijoje, ketvirtadienį išspausdino Vladimiro Borodačio, buvusio specialiųjų tarnybų pulkininko ir dabartinio politinio emigranto straipsnį.

V.Borodačius kaltina valdžią tragedijos organizavimu ir tyrimo inscenizavimu.

“Vieno maniako panašaus į Hanibalą Lekterį versija nesiderina su moksliniu, techniniu ir organizaciniu padaryto nusikaltimo lygiu. Juo labiau sunku įsivaizduoti, kad egzistuoja sėkmingai veikianti, organizuota bepročių teroristų organizacija”, – pažymi pulkininkas.

V.Borodačius pareiškė: “Užsakovas yra, tai tas žmogus, kuriam naudingas terorizmo atsiradimas šalyje, kad galėtų taip išspręsti daugelį susikaupusių problemų. Drauge tikimasi pasinaudoti tuo, kad visos pažangios pasaulio jėgos telkiasi į kovą su tarptautiniu terorizmu”.

Politinis emigrantas Zenonas Pozniakas, Baltarusijos radikalios opozicijos simbolis, sutinka su pulkininko V.Borodačiaus pateiktu situacijos vertinimu.

BYLOS, KURIOS DABAR PRISIMENAMOS

Baltarusijos televizija transliuoja įrašytas gatvėse nuomones, ir gyventojai ekranuose reikalauja bausmės ir atpildo.

Nuomones, kurios nepatenka į televiziją, smelkia abejonės. Skepticizmą skatina ir tai, kad Baltarusijos istorijoje dar neseniai buvo tragiško tyrimo falsifikavimo pavyzdys, kuris šiandien dažnai prisimenamas.

“Aš bijau, kad nepasikartotų Vitebsko maniako Michasevičiaus byla”, – sako teisių gynėja Liudmila Griaznova.

Jau praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje už žvėrišką moterų žudymą Vitebsko srityje ilgą laiką kalėti buvo nuteisti 14 žmonių, vienam jų mirties nuosprendis buvo įvykdytas, vienas kalinių kalėjime apako. Nuteistųjų nekaltumas išaiškėjo tik po beveik dvidešimt metų, kai buvo sučiuptas tikrasis maniakas Michasevičius.

“Tiesą apie dabartinį sprogimo metropolitene tyrimą mes galime sužinoti teismo salėje, jeigu dabar areštuoti “teroristai” ryšis tai papasakoti. Ir jeigu teismas bus atviras – pas mus juk pastaruoju laiku daug atgarsių sukėlusios bylos nagrinėjamos už uždarų durų”, – pažymėjo L.Griaznova.

Tikrinama, ar su šiuo sprogimu Minsko metropolitene nesusiję broliai Muraškos iš Vitebsko. 2006 metais, kai šiame srities centre vienas po kito su savaitės pertrauka judriose vietose nugriaudėjo sprogdinimo įtaisai, Vitalijus ir Jurijus Muraškos maždaug pusę metų buvo išlaikyti tardymo izoliatoriuje kaip įtariamieji. Prezidentas A.Lukašenka tada pareiškė, kad byla užbaigta ir nusikaltėliai “nustatyti”.

Dabar, kaip teigia tyrėjai, kalti dėl tų sprogimų Vitebske prisipažino sulaikytieji po teroro akto Minsko metropolitene.

Beje, brolius Muraškas, dabar vėl aplankė milicininkai ir apklausė, kur jie buvo ir ką darė balandžio 11 dieną.

Sulaikytas trečiadienio naktį įtariamasis baudžiamojoje byloje dėl sprogimo Minsko metropolitene prisipažino įvykdęs tris teroro aktus, pranešė agentūrai “Interfax” šaltinis teisėsaugos institucijose.

“Įtariamasis per pirmąją apklausą davė prisipažinimo parodymus. Jis pareiškė įvykdęs sprogimą Vitebske 2005 metų rugsėjį, sprogimą Nugalėtojų prospekte (Minske) 2008 metų liepos 3 dieną ir sprogimą (Minsko) metropoliteno stotyje “Oktiabrskaja” 2011 metų balandžio 11 dieną”, – sakė šaltinis.

Jis taip pat pranešė, kad metropoliteno vaizdo kamerų nufilmuotose kadruose matyti, kaip šis žmogus padeda krepšį ant suolo stoties “Oktiabrskaja” platformoje, po to pakyla eskalatoriumi, aikštelėje tarp stočių atlieka rankų judesius po drabužiais, matyti kaip sprogsta šis krepšys”.

Pasak šaltinio, sulaikytasis buvo nustatytas peržiūrėjus kelių dienų iki teroro akto vaizdo medžiagą visose metropoliteno stotyse. Paaiškėjo, kad jis nuolat išeidavo iš metropoliteno stotyje “Frunzenskaja”.

Tada imta stebėti šios stoties išorę, antradienį stebėjusieji darbuotojai pamatė žmogų, panašų į įtariamąjį, sekė jį iki gyvenamosios vietos ir iškvietė VRM specialų padalinį “Almaz”, kuris jį sulaikė.

Išnuomotame bute, kur gyveno 25 metų įtariamasis, buvo sulaikyta jauna moteris, kuri prisistatė esanti jo “mergina”.

Per apklausą įtariamasis pranešė, kad pirmąjį teroro aktą jis įvykdė Vitebske 2005 metų rugsėjį. Po to likęs nenubaustas jis atitarnavo Baltarusijos armijoje. Sugrįžęs iš armijos, pasak jo, internete sužinojo, kaip pasidaryti galingesnį sprogstamąjį įtaisą, jį pasidarė ir susprogdino 2008 metų liepos 3 dieną Minske, per Nepriklausomybės dienos iškilmes.

Pasak įtariamojo, jam pavyko išvengti privalomos visų Baltarusijos gyventojų vyrų daktiloskopijos, kuri buvo atlikta po sprogimo 2008 metais.

Šaltinis praneša, kad psichiatrai jau kalbėjosi su įtariamuoju.

“Pasak psichiatrų, įtariamasis yra pakaltinamas. Savo veiksmus jis aiškina tuo, kad jam malonu matyti žmogaus kančią. Psichiatrai palygino įtariamąjį su išgalvotu kino filmo veikėju Hanibalu Lekteriu”, – sakė pašnekovas.

Įtariamasis teigia, kad veikė vienas. Savo veiksmų politinių motyvų jis nepateikia”, – pridūrė jis.

Kai kuriais duomenimis, įtariamasis iki tarnybos armijoje gyveno Vitebske ir persikėlė į Minską po būtinosios tarnybos armijoje.

Baltarusijos sostinėje trečiadienį vyks gedulo renginiai – Minsko metropolitene pirmadienį buvo įvykdytas teroro akto, per kurį 12 žmonių žuvo ir daugiau kaip 190 nukentėjo.

Kaip pareiškė žurnalistams Minsko vykdomojo komiteto pirmininkas Nikolajus Ladutka, miesto valdžia restoranams, naktiniams barams ir pramogų įstaigoms pakeisti savo repertuarą. Taip pat bus pakeisti teatrų repertuarai ir koncertų grafikai.

“Šią savaitę pasilinksminimo renginių Minske nebus”, – sakė N.Ladutka.

Numatoma, kad Rusijos ambasadorius Minske Aleksandras Surikovas Rusijos prezidento vardu padės vainiką tragedijos vietoje metropoliteno stotyje “Oktiabrskaja”.

Trečiadienį taip pat vyks žuvusiųjų laidotuvės. Minsko rajono Kolodiščių kapinėse bus palaidotas vyras ir moteris, balandžio 14 dieną Severnojės, Kolodiščių ir Atolino kapinėse Minsko rajone numatyta palaidoti dar penkis žuvusiuosius.

Minsko meras N.Ladutka pareiškė, kad žuvusiųjų laidotuvės vyks balandžio 13-14 dienomis, atsižvelgiant į giminaičių pageidavimą. Jis pridūrė, kad laidotuvių išlaidos bus padengtos iš valstybės biudžeto. Žuvusiųjų šeimoms numatoma suteikti maždaug 10 tūkst. dolerių dydžio paramą.

Balandžio 11 dienos vakarą Minsko metropoliteno stotyje “Oktiabrskaja” įvyko sprogimas. Naujausiais duomenimis, žuvo 12 žmonių (dešimt atpažinti), daugiau kaip 190 žmonių, tarp jų trys Rusijos piliečiai, buvo sužeisti.

Iškelta baudžiamoji byla pagal Baltarusijos BK 289 str. 3 d. (terorizmas).

Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdybos darbuotojai sulaikė du įtariamuosius baudžiamojoje byloje dėl sprogimo Maskvos metropolitene, pranešė žurnalistams trečiadienį generalinio prokuroro pavaduotojas Andrejus Švedas.

“Tai du žmonės, su jais atliekami tyrimo veiksmai, atliktos pirmosios apklausos, dalyvaujant advokatams, ir gauti pirmieji parodymai”, – pažymėjo generalinio prokuroro pavaduotojas.

Pasak jo, šiuo metu tikrinamos sulaikytųjų sąsajos su sprogimais, įvykdytais prieš kelerius metus Vitebske ir švenčiant Nepriklausomybės dieną Minske 2008 metų liepos 3 dieną.

“Duomenų apie galimas jų sąsajas su šiais sprogimais gauta iš pačių įtariamųjų”, – sakė A.Švedas.

“Kiek jie susiję su ankstesniais sprogimais – mes dabar aiškinamės”, – pažymėjo generalinio prokuroro pavaduotojas.

Pasak jo, remiantis vaizdo įrašu Maskvos metropolitene, “labai įtikėtina, kad vienas sulaikytųjų yra vykdytojas”.

A.Švedas pažymėjo, kad abu sulaikytieji yra Baltarusijos piliečiai, kilę iš vieno srities centrų.

“Jie jau seniai pažįstami, anksčiau nebuvo teisti”, – pažymėjo generalinės prokuratūros atstovas.

Atsakydamas į klausimą, kuri Baltarusijos KGB vadovo Vadimo Zaicevo vakar paskelbtų versijų dabar tiriama, generalinio prokuroro pavaduotojas pranešė, kad tiriama nauja versija. Pasak A.Švedo, “vienas fotorobotų sutampa”.

“Mes jau vakar buvome pasirengę paskelbti fotorobotus ir vykdytojų vaizdo atvaizdus, be susilaikėme. Tai buvo taktinė gudrybė”, – pridūrė jis

“Vaizdo siužete, kurį parengė KGB kovos su terorizmu valdybos darbuotojai, aiškiai matyti, kokiu nuoseklumu vyko tragiški įvykiai”, – pažymėjo A.Švedas.

Pasak jo, “vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip įtariamasis atvyksta į stotį “Kupalovkaja”, nusileidžia į “Oktiabrskaja”, perone palieka krepšį ant suoliuko ir išeina, darydamas kažkokius rankos judesius striukės kišenėje, po to įvyko sprogimas”.

Balandžio 11 dienos vakarą Minsko metropoliteno stotyje “Oktiabrskaja” įvyko sprogimas. Naujausiais duomenimis, 12 žmonių žuvo ( dešimt iš jų atpažinti), daugiau kaip 190, tarp jų trys Rusijos piliečiai, buvo sužeisti.

Balandžio 13-oji paskelbta Minske gedulo diena.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pirmadienį vakare pareikalavo dieną naktį tirti teroro aktą. “Vyrai, mums mestas rimtas iššūkis, reikia adekvataus atsako, ir jis turi būti rastas”, – pareiškė Baltarusijos lyderis.

Baltarusijos valstybinio saugumo komitetas (VSK) kitą dieną po sprogimo Minsko metropolitene pateikė dvi šio teroro akto versijas.

“Pirmoji versija – siekis destabilizuoti padėtį Baltarusijoje. Tai mėginimas kelti baimę, paniką, nepasitenkinimą teisėsaugos organais ir valdžia”, – kalbėjo VSK vadovas Vadimas Zaicevas.

“Antroji versija – esama radikalių, ekstremistinių jaunimo organizacijų atstovų. Dabar baigiama (tirti) anarchistų byla. Mes neatmetame, kad keršijant galėjo būti surengti panašūs veiksmai”, – tęsė jis.

Prezidento žodžiai suneramino opoziciją, kuri seniai skundžiasi politiniu persekiojimu, kuris sustiprėjo po gruodžio įvykių, kai valdžia šiurkščiai išvaikė demonstrantus, protestavusius prieš A.Lukašenkos perrinkimą ketvirtai kadencijai ir suėmė daug aktyvistų.

“Nepriklausomai nuo to, kas yra šio sprogimo organizatorius ir užsakovas, valdžiai kyla pagunda pasinaudoti tuo ir užveržti varžtus”, – sakė agentūrai “Reuters” Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka, kuris per gruodžio demonstraciją taip pat buvo suimtas ir išleistas tik prieš kelias dienas, kai pasirašė pažadą neišvykti iš šalies.

“Matydami, kaip dabar įaudrinta yra šalis, aš bijau, kad valdžia tuo pasinaudos”, sakė jis.

“UŽDARYTI SIENĄ SU RUSIJA”

Baltarusiai, laikę savo sostinę vienu saugiausių Europos miestų, yra sukrėsti. Daugelis – net opozicijos atstovai – sutinka su A.Lukašenkos versija apie užsieninį pėdsaką.

“Neatmetu galimybės, kad mums šią dovaną galėjo atvežti iš užsienio… Bet reikia pažiūrėti ir pas save. Ramiai gyventi mums neleis, aš jus apie tai perspėjau”, – kalbėjo prezidentas valdininkams.

Dar visai neseniai A.Lukašenkos varžovu rinkimuose buvęs Baltarusijos liaudies fronto vicepirmininkas Grigorijus Kostujevas dabar yra tokios pačios nuomonės.

“Mano nuomone, reikia ieškoti pėdsako už Baltarusijos ribų”, – sakė jis agentūrai “Reuters”, pasiskundęs sienos atvirumu su Rusija, kurioje mirtininkų išpuoliai jau nebe retenybė.

“Mes visad sakėme, kad siena su Rusija neturi būti atvira. Rusijoje tai atsitinka vos ne kasdien, ir visą laiką ten buvo grėsmė, kad anksčiau ar vėliau tai persimes į Baltarusiją”, – aiškino G.Kostujevas.

Baltarusių politologas Aleksandras Feduta, kuris taip pat buvo suimtas už masinius protestus, įsitikinęs, kad prievarta prieštarauja tiek valdžios, tiek ir jos oponentų interesams. Jis priminė, kad po represijų bangos praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, kuri sukėlė piktą Vakarų reakciją, oficialusis Minskas susilpnino savo spaudimą kitaminčiams: dauguma gruodį suimtų asmenų buvo paleisti, gavus iš jų pasižadėjimą neišvykti, o kaltinimai jiems žymiai sušvelninti.

“Tai nenaudinga nei valdžiai, nei opozicijai. Valdžia tik nusprendė žengti politinio kurso šalyje sušvelninimo kryptimi, o opozicija ypač suinteresuota dialogu su valdžia”, – agentūrai “Reuters” sakė A.Feduta.

“Lieka išorinis faktorius”, – įsitikinęs jis.

Minsko ligoninėse, antradienio 8 val. duomenimis, yra 151 žmogus, nukentėjęs per sprogimą metropolitene pirmadienio vakarą.

“Sostinės medicinos įstaigose, šios dienos 8 val. duomenimis, yra 151 sužeistas žmogus, iš jų 40-ies būklė sunki, 58 – vidutinio sunkumo”, – pranešė žurnalistams Baltarusijos sveikatos apsaugos ministras Vasilijus Žarko.

“4 val. ryto mes netekome vieno ligonio”, – sakė V.Žarko.

Taigi žuvusiųjų per sprogimą Minsko metropolitene skaičius pasiekė 12 žmonių.

“Jis nuo pat pradžių buvo itin sunkios būklės”, – pabrėžė ministras. Pasak jo, nukentėjusiajam buvo sunkiai sužalotos kojos, pilvo ertmė, jis neteko daug kraujo.

“Jis buvo operuotas, 4 val. nuimtas nuo operacinės stalo. Bet mes jo netekome daugiausiai dėl to, kad jis buvo smarkiai nukraujavęs”, – pažymėjo V.Žarko.

Atsakydamas į “Interfax” klausimą, ar gresia pavojus kitų nukentėjusiųjų gyvybei, ministras pažymėjo, kad 40 žmonių būklė sunki.

“Visus, kurių būklė sunki, būtina atidžiai stebėti”, – konstatavo jis.

Pasak jo, tarp nukentėjusiųjų yra trys nėščios moterys ir vienas vaikas.

“Jų būklė nuogąstavimų medikams nekelia”, – patikslino V.Žarko.

Per sprogimą Minsko metropolitene, paskutiniais duomenimis, vienuolika žmonių žuvo, o dar 126 buvo hospitalizuoti, pirmadienį vakare per nepaprastąjį pasitarimą pranešė Baltarusijos sveikatos ministras Vasilijus Žarko.

“Buvo hospitalizuoti 126 nekentėjusieji, iš jų 22 būklė sunki, o 30-ties sužeidimai vidutinio sunkumo”, – pažymėjo ministras.

Premjeras Andrius Kubilius ir užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė užuojautą pirmadienį per sprogimą Baltarusijos sostinėje žuvusių žmonių artimiesiems.

“Lietuva smerkia bet kokį smurtą, juo labiau kai tai vyksta pas artimus kaimynus”, – premjero žodžius BNS perdavė jo patarėjas Virgis Valentinavičius.

“Reiškiu nuoširdžią užuojautą Baltarusijos žmonėms po šiandienos sprogimo, ypač žuvusiųjų ir sužeistųjų šeimoms”, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas A.Ažubalis.

Paskutiniais duomenimis, per sprogimą Minsko metropoliteno stotyje “Oktiabrskaja” mažiausiai vienuolika žmonių žuvo, dar apie šimtas gyventojų nukentėjo.

Pagrindine sprogimo versija laikomas teroro išpuolis.

Pareigūnai sakė pranešimą apie sprogimą gavę apie 18 valandą Minsko ir Lietuvos laiku.

Dviguba metropoliteno stotis “Oktiabrskaja-Kupalovskaja” yra vienintelis dviejų linijų mazgas, kuriame keleiviai persėda iš vieno traukinio į kitą. Čia itin didelis judėjimas, ypač tarp 18 ir 19 val., kai žmonės grįžta iš darbo.

Stotis “Kupalovskaja” yra virš stoties “Oktiabrskaja”, jas abi jungia pėsčiųjų tunelis ir eskalatoriai. “Kupalovskaja” yra netoli Baltarusijos prezidento administracijos pastato.

Per Baltarusijos Pirmąjį televizijos kanalą pranešta, kad žuvo per sprogimą Minsko metropoliteno “Oktiabrskaja” stotyje septyni žmonės, dar daugiau kaip 50 sužeista; sprogimo priežastis – sprogstamasis įtaisas. Vidaus reikalų ministerija atsisako komentuoti.

Liudininkai praneša, kad ten stovėjo du traukiniai, po sprogimo pasklido tiršti dūmai.

“Išgirdau nestiprų garsą, panašų į atkemšamą šampano butelį, paskui sprogimo banga išmušė vagono stiklus, pradėjo sklisti dūmai. Dūmų buvo labai daug, netgi išsigandome, kad uždusime. Viskas įvyko labai greitai, per kelias minutes”, – agentūros korespondentui pasakojo vienas liudininkų, tuo metu važiavęs traukiniu.

“Interfax” korespondentas pasakoja, kad nukentėję žmonės sėdi ant šaligatvių, daugelis jų ištikti šoko. Gretimose gatvėse jaučiamas degėsių kvapas.

Šalia esančių namų gyventojai neša nukentėjusiems vandenį, suteikia pagalbą. Rajonas apsuptas, dirba greitosios pagalbos ir nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai. Nukentėjusiems teikiama pagalba, kai kurie sutvarstyti guli ant neštuvų, laukia greitosios pagalbos automobilių, šalia mėtosi kruvini tvarsčiai ir panaudoti švirkštai.

Į stotį nusileido grupė išminuotojų su specialia įranga ir apranga.

Į įvykio vietą atvykę oficialūs asmenys nieko nekomentuoja, motyvuodami, kad incidentas įvyko prieš kelias minutes, reikia pirmiausia suteikti pirmąją pagalbą žmonėms ir išsiaiškinti įvykio detales.

Eismas Nepriklausomybės prospektu užblokuotas. Gatvės dalis prie metropoliteno “Oktiabrskaja” stoties išėjimo apsupta.

Vienas liudininkų agentūrai sakė, kad nukentėjo labai daug žmonių. “Mačiau, kaip vieną jų uždengė drobule”, – pasakojo jis.

Tuo tarpu nukentėjusieji jau vežami į miesto ligonines.

Tinklalapyje ale.by rašoma, jog įvykio liudininkė Olga Rymaševskaja pasakojo, kad “stoties “Oktiabrskaja” platformoje – pusmetrinė duobė”. Kiti, išeidami iš stoties nurodė, jog lavonų yra mažiausiai septyni ir jog jie matė sprogimo nutrauktas rankas, kojas, galvas. Visi išeina lauk aprūkusiais veidais, rūbais, pamėlusiomis lūpomis. Visi jie sukrėsti.