Automobilio registracija, draudimas, tepalų, filtrų, sezoninių padangų keitimas, mokesčiai už techninę apžiūrą, statymas aikštelėje, plovimas, remontai. Šis ilgas sąrašas ne tik smarkiai paplonina vairuotojo piniginę, bet ir atima daug laiko. Tai priverčia susimąstyti: galbūt naudingiau naudotis taksi paslaugomis, o ne pirkti nuosavą automobilį?

„Jeigu skaičiuotume tik išlaidas degalams, vienas kilometras nuosavu automobiliu nebūtų labai brangus – nuo 20 centų vairuojant ekonomišką automobilį užmiestyje iki 50 centų ar daugiau vairuojant didesnį automobilį mieste. Pridėjus kitas išlaidas ir įvertinus automobilio nuvertėjimą, kaina už kilometrą gali ne tik pavigubėti, bet ir būti net penkis kartus didesnė“, – sako Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas.

Kilometras nauju automobiliu – kaip su taksi

Pasak automobilių rinkos eksperto, vieno kilometro kaina labiausiai priklauso nuo vairuojamo automobilio amžiaus. Brangiausiai nuvažiuoti vieną kilometrą kainuoja nauju automobiliu.

„Vidutiniškai naujas automobilis Lietuvoje kainuoja 69,4 tūkst. litų. Vos jį nusipirkus dar reikėtų investuoti į kasko ir civilinį draudimus, o vėliau per metus į automobilio priežiūrą – iš viso apie 4 tūkst. litų ar daugiau. Po pirmųjų metų naujo automobilio kaina krenta ketvirtadaliu – 18 tūkst. litų. Vadinasi, neskaičiuojant išlaidų degalams, naujas automobilis pirmais metais kainuoja apie 22 tūkst. litų“, – skaičiuoja V. Daukšas.

Taigi, jei nauju automobiliu, kuris 100 kilometrų vidutiniškai sunaudoja 6 litrus dyzelino, per metus nuvažiuojama apie 20 tūkst. kilometrų, vieno kilometro kaina siekia 1,4 lito, jei įveikiama tik 10 tūkst. – kaina šokteli iki 2,5 lito už kilometrą.

„Panašūs yra ir taksi paslaugų įkainiai. Kilometro kaina priklausomai nuo kokybės ir miesto svyruoja nuo 1,5 iki 2,5 lito. Tad jeigu per metus įveikiate ne daugiau kaip 10 tūkst. kilometrų ir didžiąją jų dalį nuvažiuojate mieste, taksi būtų pigiau nei naujas nuosavas automobilis. Juo labiau kad tuomet nereikėtų mokėti ir už techninę priežiūrą, draudimus ir t. t.“, – sako V. Daukšas.

Senesniu automobiliu pigiau

Vidutinis automobilio amžius Lietuvoje – 14 metų. Tiek metų keliuose riedanti transporto priemonė per metus nuvertėja 1,1 tūkst. litų. „Nusipirkus 14 metų senumo automobilį taip pat reikėtų pasiruošti nemažoms investicijoms. Bent 3 tūkst. litų reikėtų išleisti transporto priemonei užregistruoti, civiliniam draudimui, priežiūrai ir remontui“ – sako V. Daukšas.

Automobilių rinkos eksperto teigimu, vienas kilometras tokiu automobiliu kainuotų apie 50 centų, jei vairuotojas per metus įveiktų 20 tūkst. kilometrų, esant 6 litrų 100 kilometrų dyzelinio kuro sąnaudoms. Jei automobiliu nuvažiuojama mažiau ir tik mieste, sąnaudos degalams išaugtų iki 8 litrų 100 kilometrų, ir vieno kilometro kaina pasiektų 80 centų ribą.

„Jeigu nepasiseka ir automobilis dažnai genda, vidutinė kilometro kaina gali išaugti, tačiau vairuojant seną automobilį ji nepasieks 1 lito. Vairuoti senesnį automobilį finansiškai naudingiau nei naudotis taksi paslaugomis“, – sako V. Daukšas.

Iš esmės mūsų miestai labiau primena amerikietišką modelį, kuris pritaikytas ne vaikščioti po jį pėsčiomis ar naudotis visuomeniniu transportu, o susisiekimui automobiliais.
Darbas, gyvenimas ir poilsis vis dažniau planuojamas vienoje zonoje
„Pagal urbanizacijos laipsnį, arba miestų užstatymo tankumą, Lietuvos rodikliai yra žemesni už daugumos Europos valstybių. Miestų kompaktiškumas, didesnė urbanizuotų teritorijų koncentracija leistų taupiau, mažesnėmis sąnaudomis jas eksploatuoti ir prižiūrėti. Išdrikę Amerikos miestai bent jau pritaikyti susisiekimui automobiliais, ten netgi pėsčiųjų takų daug kur nėra. Tuo tarpu mūsų miestai faktiškai yra neekonomiški. Juos reikėtų tankinti, tačiau tankinimas, aišku, susilaukia gyventojų pasipriešinimo.
Kita vertus, mūsų žalio miesto įvaizdis yra išskirtinis ir pabrėžiamas kaip išskirtinis užsienio turistams, todėl visgi reikėtų ieškoti aukso vidurio“, – svarstė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjas Sigitas Čereškevičius.

Urbanizacijos fenomenas

Anot jo, urbanistinių sistemų ir miestų vystymosi fenomenas gyvuoja per 5 tūkst. metų. Miestai – tai gyvi organizmai, kuriuose daug procesų vyksta nepriklausomai nuo mūsų, pagal objektyvius dėsnius – miestai auga, keičiasi plano struktūra, kinta atskiros funkcinės zonos ir jų dydžiai, sudėtingėja gatvių tinklas, aptarnavimo infrastruktūra. Tačiau daugelį procesų miestų raidoje įtakoja ir subjektyvios priežastys: politikai, ateinančios didelės investicijos, konkretūs specialistai mokslininkai, urbanistai ir architektai.
Pašnekovo teigimu, racionaliausias yra kompaktiško miesto su integruota funkcine struktūra modelis. Kadangi atsiranda vis daugiau netaršių darbo vietų, jos integruojamos į gyvenamąją struktūrą.
Taigi darbo vietos priartinamos prie gyvenimo, poilsio, aptarnavimo zonų, kuriami centrai, kuriuose yra viskas, ko žmogui gali prireikti. Tai ir yra vienas iš darnios plėtros principų. Tuo tarpu Vilnius nėra kompaktiškas miestas, be to, pakankamai nevienalytis. Jį sudaro mišrių funkcijų centrinė dalis su periferiniais gyvenamaisiais miegamaisiais rajonais bei kompleksiniai pramoniniai gyvenamieji rajonai (Naujoji Vilnia, Grigiškės).
Anot S. Čereškevičiaus, didelį postūmį miestų funkcinės ir erdvinės struktūrų kaitai davė Antrasis pasaulinis karas.
Senieji pramoniniai rajonai, kurie, išaugus miestų teritorijai, iš esmės tapo miestų centrinių dalių sudėtine dalimi, nebetenkino naujų poreikių, tačiau diegti naujas technologijas senose įmonėse neapsimokėjo, todėl gamyklos išsikeldavo į miestų pakraščius, o buvę pramoniniai rajonai tapo apleistomis dykromis su savo socialinėmis problemomis. Taigi iškilo problema, ką daryti su tomis teritorijomis.
Vieni statiniai būdavo rekonstruojami į netaršias įmones, kiti tapdavo mokyklomis, darželiais, bibliotekomis, jaunimo centrais. Dalį pastatų tiesiog nugriaudavo ir palikdavo žalias erdves. Bet kuriuo atveju atsirasdavo labiau humaniškos erdvės su ekologiškomis gyvenimo sąlygomis, kurios ypač būdavo patrauklios menininkams.
Tokie miestų centre esantys kvartalai modernizuojami iki šiol. Jiems stengiamasi suteikti daug funkcijų, išryškinant specifines išskirtines zonas ar erdves, kurios pritrauktų žmones.

Technologijos.lt