BFL

Vasarą šalies miestuose daugėjant dviračių, vis labiau matomi tiek dviratininkų, tiek pėsčiųjų nusižengimai kelių eismo taisyklėms. Vienas akivaizdžiausių – pėsčiųjų įprotis vaikščioti dviračių takais. Priminsime, kad vien už ėjimą dviračių taku gresia bauda nuo 80 Lt, o sukėlus avariją, per kurią nukenčia dviratininkas, bauda gali siekti ir 500 Lt. Nepaisant to, vaikščiojimas dviračių takais Lietuvoje yra beveik norma (priešingai nei Vakarų Europoje),jo prevencija menka, o baudos taikomos tik nelaimių atveju.

Dviratininkai taip pat nėra linkę laikytis taisyklių, kartais net nebūna su jomis susipažinę. “Nepaisoma šviesoforo signalų, važiuojama per pėsčiųjų perėjas. Taip yra todėl, kad dažnai dviračiais važinėja 14–18 metų jaunuoliai, kurie kelių eismo taisyklių paprasčiausiai nežino”, – situaciją komentuoja Vilniaus apskrities policijos komisariato specialistė Aistė Dijokaitė.

O dviratininkų teigimu, ne visi dabartinių kelių eismo taisyklių punktai pritaikyti dviračių eismui. Pavyzdžiui, ten, kur nėra jiems skirtų takų, dviratininkams reikėtų važiuoti kelkraščiu arba dešine važiuojamosios dalies juosta, tačiau dauguma renkasi saugesnę, bet taisyklėms prieštaraujančią alternatyvą ir važiuoja šaligatviais. Dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius įsitikinęs, kad kol Lietuvoje nesusiformuos dviračių takų infrastruktūra, važinėjimo šaligatviais nepavyks išvengti, dėl to reikėtų jį įteisinti. L.Vainius taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvoje vyraujantį paradoksą, kai dviratininkai net dviračių takuose neturi pirmumo teisės.

Šiuo metu prie Susisiekimo ministerijos sukurta darbo grupė, rengianti kelių eismo taisyklių pataisas. Žadama atsižvelgti ir į dviratininkų pastabas.