"Veido" archyvas

Bangų mūšos ir vėjo suformuoti “grybai” yra gausiai lankomame Yehliu gamtos parke, vos 40 min. nuo Taibėjaus

Pasaulyje ne taip daug valstybių, dėl kurių politinio statuso nesutaria ne tik atskiri žmonės, bet ir skirtingos valstybės. Tas apsimetėlis ar nepripažintasis yra Kinijos pašonėje įsikūręs Taivanas.

Taivane nepamatysite kinų sienos, terakotinės kareivių armijos, ištaigingo Šanhajaus Pudongo rajono ir kitų tik su didžiąja Kinija siejamų dalykų. Gal todėl Taivanas nėra garsi turizmo šalis. Tačiau ši beveik dvigubai už Lietuvą mažesnė sala turi labai daug ką pasiūlyti net ir išrankiam turistui.

Gražioji Formoza

“Formosa”, – ištarė XVI a. pabaigoje portugalai, sužavėti žaliuojančio šios salos grožio. Ir jie buvo visiškai teisūs, mat atplaukę iš rytų jie atsimušė į stačius žaluma apaugusius neįtikėtino grožio rytinius salos krantus.

Ir šiais laikais miškai apima du trečdalius salos ploto. Daugiausiai jų kalnuose, kurie kaip juosta driekiasi per visą salą iš šiaurės į pietus. Tai ne šiaip kalnai kalvelės. Net išdidžiajam japonų ugnikalniui Fudzijamai tektų nulenkti galvą 3952 m aukščio Jušano (Yushan) kalnui, kuris laikomas didžiausiu visoje Šiaurės rytų Azijoje.

Kalnai ir jų aplinka giliai įsišaknijusi taivaniečių pasąmonėje. Čia labai populiarus alpinizmas. Daug žmonių keliauja po salos kalnus, kuriuose įrengta daug pėsčiųjų takų, natūralių SPA versmių. Iš kalnuose įsikūrusių kurortų galima atlikti norimo sudėtingumo žygį: su vaikais ar be jų, pėsčiomis ar dviračiais. Kalnų kraštovaizdis keičiasi akyse, o joms čia apsčiai ką veikti, nes gamta dabinasi kitomis, mums, europiečiams, neįprastomis spalvomis.

Šalyje įkurti aštuoni nacionaliniai parkai siūlo fantastiško grožio kraštovaizdžių įvairovę: Taroko nacionalinis parkas (UNESCO) įdomus tuo, kad upė suformavo unikalų marmurinį tarpeklį; Jušano nacionalinis parkas yra Taivano ir visos Rytų Azijos stogas. Čia kaip Himalajuose į dangų šauna šimtai aštriabriaunių viršūnių; sostinės pašonėje esantis Jangmingšano (Yangmingshan) nacionalinis parkas kviečia pamatyti užgesusių ugnikalnių kraštovaizdį.

Taivano klimatas labai tinkamas keliauti, nes vidutinė metų oro temperatūra yra 22 laipsniai. Žiemą čia nebūna šalta, o vasarą galima jausti atogrąžų karščius. Vasarą (nuo birželio iki rugpjūčio) kartais salą pasiekia taifūnai. Per šį laikotarpį būtina sekti orų prognozes, nes šėlstančių bangų pakrantės nėra svetingos, o kalnuose nėra saugu.

Gyventojai

Nedideliame Taivane gyvena 23 mln. žmonių, tad pagal gyventojų tankumą tai tikras knibždėlynas. Dauguma salų gyventojų yra imigrantų palikuonys iš skirtingų žemyninės Kinijos provincijų, visų pirma pietryčių pakrantės provincijų Fudziano ir Guangdongo. Iš pradžių egzistavę skirtumai tarp žmonių ilgainiui pradingo ir dabar juos įmanoma atsekti tik pagal tarmę.

Vis dėlto ne kinai yra tikrieji šių salų šeimininkai, o keturiolikai skirtingų genčių priklausantys beveik 360 tūkst. čiabuvių. Jų protėviai į salą iš Pietryčių Azijos atsikraustė prieš tūkstančius metų. Kai kurios gentys gausokos, puikiai išlaikiusios savo kalbą, papročius, tradicijas. Antai amiai, atajaliai rengia turistams triukšmingus margaspalvius pasirodymus ir iš to neblogai užsidirba. Tokie šou sutraukia nemažai turistų ir gali būti vienas viešnagės saloje tikslų.

Kitaip nei Kinijoje ir netgi Japonijoje, stebina taivaniečių anglų kalbos žinios. Pakanka atrodyti sutrikusiam ar kažko ieškančiam – tuojau pat kas nors prisistatys ir visai padoria anglų šneka pasiūlys pagalbą. Baltasis turistas gali būti užkalbintas vien todėl, kad būtų galima su juo pasikalbėti ir momentiniu būdu pasitikrinti ar patobulinti anglų kalbos žinias. Visoje šalyje apsčiai užrašų anglų kalba, todėl Taivanas labai tinka keliaujantiems savarankiškai. Jokio galvos skausmo, jokių kiniškų ar japoniškų nesusipratimų. Tiesa, važiuojant taksi galima sutikti poliglotą, o gali būti, kad teks gestikuliuoti ar net keisti mašiną, nes ši profesija nėra prestižinė. Todėl patartina turėti tikslo, į kurį važiuojate, užrašą kinų hieroglifais. Stebėtinas anglų kalbos mokėjimas yra apgalvotos švietimo sistemos kelių dešimtmečių rezultatas.

"Veido" archyvas

Naktinio turgaus gatvė Taibėjuje. Gyvenimas čia pradeda kunkuliuoti vakarop, kai dauguma žmonių baigia darbą ir šiek tiek atvėsta oras

Taivanas – ideali vieta mokytis kinų kalbos. Čia esama daug kinų kalbos mokyklų, kuriose galima mokytis įvairiais lygiais. Įsigilinus į sistemą galima gauti netgi padorią stipendiją. Nemažai užsieniečių iš Europos ir JAV atvyksta į Taivaną vieniems ar keleriems metams studijuojuoti kinų kalbos.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių puikiai kalba japoniškai, nes mokyklas jie lankė tuomet, kai sala priklausė Japonijai. Nemažai nuošalesnėse salos vietose gyvenančių senolių kinų kalbos taip ir nepramoko. O kam, jeigu aplink gyvena vien “japonai”.

Beribis draugiškumas

Lietuvai blaškantis tarp mėginimų pasivadinti veržlia, drąsia Baltijos širdimi ir visokių kitokių epitetų, Taivanas visam pasauliui skelbia paprastą, tačiau bene svarbiausią dalyką, kad jis myli visus, kurie apsilanko šalyje. Dėmesys europiečiui, svečiui ar apskritai žmogui juntamas kiekviename žingsnyje. Pamirškite tą dėmesį, kurį jums rodo Europoje ar Amerikoje, nes ten tai dažnai tėra privalomas protokolas. Taivane žmonės jus tiesiog myli, nes jūs esate svečias. Nepiktnaudžiaukite tuo ir nesižavėkite kažkuo pernelyg akivaizdžiai, nes už padėkas, dovanėles gausite kelis kartus daugiau dovanų. Daryti gera kitiems čia įaugę į kraują, o per savo dosnumą žmonės net nepastebi, kad gali patirti nuostolių.

Religijų kryžkelė

Net ir nesistengiant pamatyti, Taivane į akis krinta šventyklų gausa bei įvairovė. Atskirti, kuriai religijai kurie maldos namai priklauso – nelengvas uždavinys, nes budistų, daoistų, šintoistų ir konfucianistų maldos namai turi labai panašių bruožų. Demokratiniame Taivane, priešingai nei didžiojoje Kinijoje, tikėjimas niekada nebuvo slopinamas.

Sparti šalies ekonominė plėtra neištrynė žmonių noro lankytis šventyklose, medituoti, aukoti, prašyti pagalbos iš aukščiau.

Nors oficialiai teigiama, kad dauguma gyventojų išpažįsta budizmą, tačiau šis skaičius veikiau atspindi šiam tikėjimui priklausančių šventyklų gausą. Mums neįprasta, tačiau vietos žmonių požiūris ir nuostatos gerokai liberalesnės.

Jiems svarbu ne tiek religinis turinys, kiek susikaupti tinkami maldos namai, todėl tas pats žmogus vieną dieną meldžiasi budistų, kitą šintoistų, o dar kitą – daoistų šventykloje. Mažesnėse gyvenvietėse po vienu stogu sutelpa skirtingų Rytų tikėjimų dievai. Tai šiek tiek stebina, pabandžius įsivaizduoti, kaip pas mus bažnyčioje vienu metu galėtų melstis katalikai, stačiatikiai ir liuteronai.

Beje, ne tik šventyklų gausa bei tankiu, bet ir puošnumu Taivanas galėtų drąsiai rungtis su kaimyninėmis Rytų ir Pietryčių Azijos šalimis. Tradicinei šventyklų architektūrai ypatingo žavesio suteikia pasakiškas reljefinių lipinių, figūrų, įmantrių spiralių, ryškių spalvų dekoras.

"Veido" archyvas

Budistų šventykla Taroko tarpeklyje, pastatyta žuvusiems sudėtingo kalnų kelio statybose atminti

Maisto karalija

Dažnai sakoma, kad lietuviai daug ir skaniai valgo. Tačiau palyginti su Taivano gyventojais, mūsų racionas nei per daug skalsus, nei gausus. Taivane susidaro įspūdis, jog žmonės gyvena tam, kad valgytų. Juokais teigiama, kad užkandinė ar parduotuvė čia kas trys žingsniai, o restoranas – kas penki. Nieko nestebina, kad Taivanas pirmauja pasaulyje pagal prekybos centrų tankumą. Dauguma jų maži, bet užtat prie kiekvieno kampo.

Šalia gerai žinomų kinų patiekalų čia apstu tik šiai salai būdingų valgių ir užkandžių. Maistas čia siejamas su estetika. Gausiai lankomi tie restoranai, kurie atskleidžia serviravimo meną, išsiskiria savita maisto gamybos technologija. Per tą patiekalų grožį ar keistumą kartais net sunku susigaudyti, kas konkrečiai valgoma. O valgoma daug ir dažnai. Maistas neeuropietiškai pigus, nes daug ir dažnai valgyti yra ne pasiturinčiųjų, bet visų žmonių kasdienybė. Čia mėgstama teigti, kad bent kartą paragavę taivaniečių maisto prisiminsite tai visą gyvenimą.

Plečiantis ekonomikai, globalėjant pasauliui, į salą plūstelėjo kitų šalių virtuvės. Didžiuosiuose miestuose į akis krinta Amerikos mėsainių užkandinės, italų picerijos, galima paragauti japoniškų sašimių, vokiškos kiaulienos, šveicariško sūrio ir kitų šalių patiekalų. Visas šis margumynas yra tikras gurmanų rojus.

Tikra puota prasideda vakarais, kai užverda gyvenimas naktinių turgelių rajonėliuose. Jie čia labai populiarūs ir yra savitos taivaniečių tradicijos dalis. Žmonės čia plūsta užkąsti ar sočiai pavalgyti, apsipirkti ar pabendrauti, parodyti savęs ar pavėpsoti į kitus.

Elektronikos rojus

Na, o moderniųjų technologijų žinovams nereikia aiškinti, ką gamina taivaniečiai. Sekdami japonų pėdomis, jie jau seniai pasuko didesnę pridėtinę vertę teikiančios produkcijos gamybos kryptimi. Kokybe čia pagaminta elektronikos produkcija nė kiek nenusileidžia garsiems pasauliniams prekių ženklams. Šalies sostinėje Taibėjuje ir kai kuriuose kituose didesniuose miestuose yra gatvių, kuriose karaliauja tik elektronika ar fototechnika. Čia visi šneka angliškai, ant prekystalių sustatytos naujovės, kurios Europą pasieks dar negreitai. Pasirinkimas didžiulis, o kainos trečdaliu ar net dvigubai mažesnės nei Lietuvoje. Tad pagundai pirkti atsiduoda dažnas turistas. Dalis jų į Taivaną vyksta tik dėl galimybės įsigyti pigesnės technikos. Tiesa, derėtis čia nepriimtina.