BFL

Strategijose Lietuva – intelektinių paslaugų eksportuotoja, tačiau realybėje didžiąją dalį eksporto sudaro iš rusiškų žaliavų gaminamas mineralinis kuras ir krovinių gabenimas.

Baldų ir aprangos gamintojas SBA koncernas jau šių metų antroje pusėje ketina smarkiai padidinti baldų eksporto apimtis. Įmonė vykdo didelius projektus savo įmonėse “Germanika” ir “Visagino linija”. Aprangos eksportas taip pat pamažu atsigauna, nors jį ir stabdo kvalifikuotų siuvėjų stoka. Koncerno prezidentas Arūnas Martinkevičius neabejoja, kad būtent tradicinės pramonės šakos – baldai, maisto sektorius 2020-aisiais bus Lietuvos eksporto lyderės. O mūsų Vyriausybės strateginės vizijos, kaip visas pasaulis neišsivers be lietuviškų intelektinių produktų, jo manymu, gerokai hiperbolizuotos. Tačiau būtent tam Vyriausybė skiria daugiausiai pastangų, tiek viliodama investuotojus į Lietuvą, tiek suteikdama mokesčių lengvatų.

Vis dėlto šalia šių dviejų kardinaliai priešingų ateities projekcijų yra dar vienas svarbus vektorius – realybė, kuri neatspindi nei vienos, nei kitos prognozių krypties.

Esminiai rodikliai priklauso nuo Rytų kaimynų

Lietuvos eksporto kreivė pernai šovė į viršų, tačiau siekti užsibrėžto tikslo – keisti eksporto struktūrą – kol kas sekasi sunkiai. Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Eksporto skyriaus vedėja Gina Jaugielavičienė primena: šalies eksporto strategijoje numatyta, kad iki 2015 m. paslaugų dalis bendroje eksporto struktūroje turėtų sudaryti 50 proc., o dabar tėra apie 17 proc. “Tam turime ir išteklių, ir kompetencijų, tad galimybė konkuruoti su kitomis šalimis didelė”, – įsitikinusi G.Jaugielavičienė.

Žinoma, nedidelei valstybei, turinčiai mažai gamtinių žaliavinių išteklių, stengtis pralenkti daug jų turinčias ir dideles šalis – neįgyvendinama užduotis. Tad Vyriausybė ir užsibrėžė siekti, kad Lietuva būtų konkurentiška tuo, kuo tikrai galime konkuruoti, – mokslo, aukštųjų ir vidutinių technologijų srityse, tiekdami kokybiškas ar išskirtines paslaugas bei prekes.

Tačiau strategijos – sau, o realus gyvenimas – sau. Štai paslaugų eksportas, kurį užsibrėžėme didinti, pernai, palyginti su krizės duobe 2009-aisiais, augo 17,3 proc., tačiau prekių eksportas – dvigubai sparčiau (33,2 proc.). Mūsų kaimynai latviai ir ypač estai čia smarkiai mus lenkia: paslaugų eksportas vienam gyventojui Estijoje pernai siekė 2516 eurų, Latvijoje – 1231, o Lietuvoje – vos 923 eurus.

Be abejo, puiku, kad pasirodė pirmieji eksporto struktūros pagal prekių ir paslaugų grupes pokyčiai – mažėjo mineralinio kuro, trąšų eksporto sektoriai, kurie priklausomi nuo mūsų eksportuojamų žaliavų iš Rytų kaimynų, taip pat transporto priemonių eksportas, kurio didelę dalį sudaro perpardavimas. Augo plastiko, medienos, farmacijos, popieriaus eksportas.

“Eksportuojančiosios Lietuvos” direktorius Paulius Lukauskas džiaugiasi, kad kintanti Lietuvos eksporto struktūra leidžia jaustis užtikrinčiau, nes tampame ne tik priklausomi nuo mažeikiškių naftos gamintojų ir poros trąšų gamyklų. Antra gera tendencija – didėja aukštųjų technologijų paslaugų ir prekių eksportas.

Vis dėlto tenka pripažinti, kad tie poslinkiai dar labai menki. “Eksportuojančiosios Lietuvos” analitikai pripažįsta, kad IT, medicinos, aukštojo mokslo paslaugų kol kas net neįmanoma analizuoti, nes nėra pakankamai detalios statistinės informacijos. O mineralinio kuro dalis tarp prekių eksporto per dvejus metus sumažėjo vos vienu dviem procentais.

Dar anksti džiaugtis ir tuo, kad eksporto skaičiai mažiau priklauso nuo Rytų kaimynų. Juk beveik ketvirtadalį prekių eksporto – 23,4 proc. – tebesudaro mineralinis kuras. Net 59,5 proc. paslaugų eksporto – transportas, o jis daugiausia augo daugėjant krovinių pervežimo į Baltarusiją ir Rusiją.

Taigi, nors didėja eksporto į ES šalis dalis, esminiai rodikliai vis dar labai priklausomi nuo sunkiai prognozuojamų bei politizuotų Rytų kaimynų valios ir tendencijos tai tik patvirtina.

Kol kas – atskiros sėkmės istorijos, bet ne tendencijos

Vis dėlto Lietuva neslepia ambicingų planų tapti intelekto, kokybiškų paslaugų, išskirtinių produktų tiekėja. Ar pavyks įsiūlyti tiek intelektinių paslaugų, kad šios jau po ketverių metų sudarytų maždaug penktadalį viso eksporto, ir privilioti tiek svečių į Lietuvą, kad turizmas sudarytų dešimtadalį eksporto, kaip kad užsibrėžta strateginiuose planuose? Ūkio ministerijos atstovės G.Jaugielavičienės manymu, Lietuvos specialistų finansinės, IT, teisinės, verslo konsultacijų ir panašios paslaugos vertinamos, tad galime tapti Baltijos jūros regiono paslaugų centru. O turizmo srityje turime realių rezervų ne tik plėtoti tradicinį atvykstamąjį turizmą, bet ir kviestis daugiau užsieniečių naudotis sveikatinimo, medicinos įstaigų paslaugomis.

Žinoma, tradicinė pramonė tebesudaro didelę ir Lietuvos ūkio, ir BVP, ir, natūralu, eksporto dalį. Proporcijas keisti aukštųjų technologijų dalies didėjimo link – siekis. Kad šioje srityje esame pajėgūs būti lyderiai, įrodo pasaulyje pripažinta Lietuvos bendrovė “Ekspla”, kuri šiemet iš JAV parsivežė lazerių srities Nobelio apdovanojimais vadinamą “Prism Awards for Photonics Innovation” apdovanojimą geriausio metų lazerio moksliniams bandymams kategorijoje. Tarp įmonės klientų yra garsiausi pasaulio universitetai, Japonijos “Hitachi” ir “Mitsubishi” tyrimų centrai, IBM, NASA, JAV karinio laivyno ir JAV karinių oro pajėgų tyrimų centrai, CERN’as, Rezerfordo tyrimų laboratorija, Japonijos ir Izraelio branduolinių tyrimų centrai.

Tačiau kol kas tai daugiausia pavienės sėkmės istorijos, o, pavyzdžiui, pagal kompiuterinių ir informatikos paslaugų eksportą nuo Estijos atsiliekame 2,7, nuo Latvijos – 1,9 karto.

Kaip atrasti nauja, neprarandant sena

Tradicinės pramonės gamintojai stebisi, kodėl, anot SBA prezidento A.Martinkevičiaus, tai, kas maitina Lietuvą, palikta be dėmesio, o vaikomasi magiškų aukštųjų technologijų protrūkio vizijų, mokslo tiriamajai veiklai ir gamybai taikomos mokesčių lengvatos. Gal iš tiesų reikėtų labiau subalansuoti paramą moderniajai ir vis dar mus maitinančiai tradicinei pramonei bei paslaugoms, kad vaikydamiesi tai, ko dar nepasiekėme, neprarastume ir to, ką jau turime.

Tradicinei pramonei taip pat reikia investicijų ir mokesčių bazės, palankios verslui modernizuoti, aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti, kad galėtų gaminti modernias, išskirtines ir patrauklios kainos prekes bei paslaugas. O juk kitokiomis pasaulio nenustebinsi.

Koncentruotis į inovatyvesnius produktus – tai visi kartoja kaip mantrą, tačiau Lietuva tebėra viena paskutinių ES šalių pagal inovacijų diegimą.