"Scanpix" nuotr.

Pagaliau pasirodė tarptautinio švietimo tyrimo rezultatai, kuriais jau galima džiaugtis, o ne gėdinti mokinius bei mokytojus ar sudirbti visą švietimo sistemą. Per ketverius metus nuo praėjusio 2011 m. Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) atlikto TIMSS tyrimo Lietuvos ketvirtokai ir aštuntokai matematikos bei gamtos mokslų srityse padarė pažangą, be to, daugiau mokinių įkopė į aukštesnius tarptautinių pasiekimų lygmenis.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Praėjusią savaitę pristatyto TIMSS 2015 m. tyrimo rezultatai atskleidė kelias pagrindines tendencijas ir sudarė prielaidas manyti, kad kai kuriose srityse, dėl kurių labai išgyvenome, gerokai pasitempėme. Pavyzdžiui, ketvirtokai matematikos ir aštuntokai matematikos bei gamtos mokslų srityse pasirodė geriau nei vidutiniškai jų bendraamžiai iš TIMSS dalyvavusių šalių (beje, Estija, kurios mokinių rezultatus jau įprasta matyti įvairių tyrimų suvestinių aukštumose, nedalyvavo). Daugiau mokinių pasiekė aukštesnius tarptautinių pasiekimų lygmenis, nors pastaraisiais metais kalta į galvą, kad esame žemų pasiekimų šalis. Pirmą kartą po ilgo laiko suvienodėjo mergaičių ir berniukų rezultatai, kurie visur, kur tik buvo lyginami, ryškiai skyrėsi.

Lietuvos mokiniai, kurie, palyginti su bendraamžiais iš užsienio, beveik neturi laboratorijų, ir biologijos, chemijos, fizikos daugiausia mokosi iš mokytojų pasakojimų, bet ne eksperimentų, demonstruoja pažangą gamtos moksluose ir pasiekia tokių rezultatų kaip laboratorijomis 100 proc. aprūpinti Vakarų mokiniai.

Lapkritį paskelbtas TIMSS tyrimas suteikia progą atkreipti dėmesį ir į pagalbą tautinių mažumų mokykloms: ten, kur mokoma lenkų kalba, mokinių rezultatai yra kur kas prastesni nei bendras šalies vidurkis.

TIMSS atskleistas tendencijas galima laikyti situacijos „nuotrauka“, tačiau tyrimas neatskleidžia jų priežasčių. Tam reikia antrinių tyrimų, kuriuose Lietuva nedalyvauja, todėl apie tai, kas lėmė vieną ar kitą rezultatą, galima kalbėti tik kaip apie galimas prielaidas, bet ne tikslesnius motyvus.

Gamtos mokslai, matematika – į viršų

Lietuvos ketvirtokai gamtos mokslų srityje surinko 528 skalės taškus (15 taškų daugiau nei 2011 m.) ir tokiu rezultatu prilygsta bendraamžiams iš Danijos, Kanados, Bulgarijos, Čekijos, Kroatijos, Airijos, Vokietijos, Serbijos, Australijos. Palyginimui, pirmūnai Singapūro mokiniai surinko 590 taškų, o prasčiausiai pasirodė Kuveito ketvirtokai, surinkę 337 taškus. Šiame sąraše Lietuva užima 20–21 vietą iš 47 šalių, statistiškai reikšmingai mus lenkia 15 šalių.

Aštuntokų gamtos mokslų rezultatas – 519 skalės taškų (8 taškais daugiau nei 2011 m.). Ir čia pirmaujantys Singapūro mokiniai vidutiniškai surinko 597. Lietuvai šioje srityje teko 15 vieta iš 39 tyrime dalyvavusių šalių, o mūsiškių aštuntokų rezultatai panašūs į jų bendraamžių Vengrijoje, Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje.

Geriausiai 2015 m. TIMSS tyrime pasirodė aštuntokai, pademonstravę matematikos žinias ir gebėjimus.

„Nuo nepriklausomybės pradžios dabar aštuntokų matematikos rezultatai yra geriausi, tokių niekada nėra buvę“, – teigia tyrimą atliekančios IEA generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė.

Aštuntokų matematikos rezultatus statistiškai reikšmingai aplenkė tik devynios šalys. Lietuvos mokiniai vidutiniškai surinko 511 taškų (10 taškų daugiau nei 2011 m.), sėkmingiausiai pasirodę Singapūro mokiniai – 621 tašką. Pagal aštuntokų matematikos pasiekimus Lietuva užima 15–16 vietą iš 39 dalyvių šalių ir prilygsta JAV, Anglijai, Slovėnijai, Vengrijai, Norvegijai, Izraeliui, Australijai.

2015 m. aštuntokai pagerino matematikos ir gamtos mokslų rezultatus, nors dar 2011 m. tyrimas parodė, kad per ketverius metus nuo 2007 m. abiejose srityse šių mokinių rezultatai buvo smuktelėję.

Vienintelių ketvirtokų rezultatai laikosi kaip įkalti nuo pat 2003-iųjų. Nuo tada iki dabar atlikti jau keturi TIMSS tyrimai ir visų rezultatai beveik tokie pat: aukščiausią pasiekimų lygmenį pasiekia vis dar tas pats dešimtadalis mokinių, minimalų – tie patys 96 proc. mokinių, ir taip nuo 2003 m.

Pagal surinktų taškų skaičių geriausiai ketvirtokams sekasi pateikti duomenis, prasčiausiai jiems sekasi geometrinės figūros ir matavimai. R.Dukynaitė svarsto, kad šios ugdymo turinio srities iškilimą lėmė daug metų matematikos pamokoms sakyta kritika būtent dėl duomenų pateikimo, statistikos. Todėl gali būti, kad mokytojai skyrė daugiau dėmesio šioms temoms ir 2015 m. tyrime duomenų pateikimas (4 kl.), statistika bei tikimybės (8 kl.) ir tapo geriausiai mokinių įveiktomis sritimis.

TIMSS rezultatai rodo, kad ketvirtokams ir ypač aštuntokams geriau nei vidutiniškai (pagal bendrą surinktų taškų skaičių) sekasi matematikos taikymas, bet prastesnės nei vidutiniškai yra jų matematikos žinios. Kadangi žinios yra taikymo ir mąstymo pagrindas, ekspertai rekomenduoja į tokią tendenciją dėmesį atkreipti jau dabar, nes vėlesniuose tyrimuose gali paaiškėti, kad matematikos žinios dar labiau senka.

Tyrimas rodo statistiškai reikšmingai pagerėjusius mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimus, tačiau apie švietimo sistemą diskutuojanti ir jos gerinimo siūlymus teikianti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) dar neskuba vertinti pažangos ir planuoja išsamiau panagrinėti TIMSS bei šią savaitę pasirodysiančius, kitokios metodikos penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA rezultatus.

„Politikos intervencijos, kuri galėjo lemti pažangą, nematome, todėl reikia analizuoti abu tarptautinius tyrimus, – sako LPK Švietimo, mokslo ir inovacijų skyriaus ekspertas Raimundas Balčiūnaitis – Dabar populiaru kalbėti apie STEAM centrus, tačiau šios priemonės geriausiu atveju ims veikti 2018 m. Žinoma, tai tendencijos, matomos pasaulyje, bet Lietuvoje tokie centrai dar nestartavo.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2016-m