Tigrais pasaulio ekonomistai vadina sparčiai augančias ekonomikas. Galima paminėti Azijos, Baltijos, Keltų tigrą, o nuo 2002 m. apžvalgininkams jau žinomas ir Tatrų tigras – Slovakija. Įspūdingu ekonomikos šuoliu 2002–2007 m. išsivadavusi iš Čekijos šešėlio, kiek smuktelėjusi per ekonominę krizę, dabar ji vėl sparčiai gerina savo ūkio rodiklius. Šįkart šalis gerais ekonominiais rezultatais drąsinasi aplenkti savo vyresniąją sesę ir nuolatinę konkurentę Čekiją.

Gytis Janišius, geopolitika.lt

Nuo tankų prie automobilių

1993 m. sausio 1 d. Slovakija taikiai išsiskyrė su Čekija, su kuria bendroje valstybėje išbuvo 75-erius metus (su 6 metų pertrauka per Antrąjį pasaulinį karą). Iš bendros šalies Slovakija paveldėjo įspūdingą karo pramonę.

Po Antrojo pasaulinio karo sovietai, išnaudodami Čekoslovakijos patirtį karinėje srityje, inicijavo ištisą pramonės kompleksą, kurį dėl visa ko buvo nutarta steigti arčiau Sovietų Sąjungos sienos, taigi Slovakijoje (dabartiniais laikais tai bendra siena su Ukraina). Net 28 didelės karinės gamyklos mažoje šalyje kūrė ir pardavinėjo tankus, šarvuotas mašinas, artilerijos pabūklus ir daug kitų gaminių. Toje srityje dirbo per 140 tūkst. žmonių, o didžioji dalis ginklų buvo eksportuojama į kitas Varšuvos pakto šalis. Griuvus geležinei uždangai, tokių karo pramonės pajėgumų nebereikėjo, prasidėjo privatizacija ir darbuotojų mažinimas. Regione nedarbas šoktelėjo iki 15 proc., tačiau tada šį potencialą pastebėjo automobilių gamintojai.

2007 m. šalis tapo Nr. 1 pasaulyje pagal pagamintų automobilių skaičių vienam gyventojui.

Geras susisiekimas su Vakarų Europa, daug kvalifikuotų inžinierių, mokančių surinkti ir taisyti autotechniką, išplėtota švietimo sistema ir gerokai mažesni atlyginimai nei automobilių mekoje – Vokietijoje. Į Slovakiją atsikraustė „Peugeot SA“, paskui ją KIA, gamybą plėtojo „Volkswagen“, ir 2007 m. šalis tapo Nr. 1 pasaulyje pagal pagamintų automobilių skaičių vienam gyventojui. Šią sėkmę lydėjo daug naujų darbo vietų, augantis mokesčių surinkimas ir neįtikėtinas 14 proc. ekonomikos šuolis 2007 m. pabaigoje.

Austrijos sostinė – Bratislava?

Kita didelė Slovakijos sėkmė, be automobilininkų investicijų, yra jos sostinės Bratislavos geografinė padėtis. Vos 58 min. traukiniu nuo buvusio imperijos centro Vienos! 2 valandos kelio nuo Budapešto ir Čekijos pramonės centro Brno, nuo Prahos vos 4 valandos. Puikus tiesioginis susisiekimas lėktuvais, laivais, automobiliais ar autobusais.

Bratislava vienintelis didelis Slovakijos miestas, todėl į sostinę traukia jaunimas ir profesionalai iš visos šalies, čia susikoncentravusios dauguma mokslo ir kultūros įstaigų.

Naujas galimybes iliustruoja sparčiai didėjantis biurų plotas, jis Bratislavoje pasiekė 1,5 mln. kv. m. Palyginimui, didesniame gyventojų skaičiumi Vilniuje biurų plotas siekia apie 600 tūkst.

Tokį puikiai pasiekiamą ir jauną miestą užplūdo investicijos, ypač iš gretimos Austrijos. Naujas galimybes iliustruoja sparčiai didėjantis biurų plotas, jis Bratislavoje pasiekė 1,5 mln. kvadratinių metrų. Palyginimui, didesniame gyventojų skaičiumi Vilniuje biurų plotas siekia apie 600 tūkst. kvadratinių metrų, nors Lietuvoje daug kalbama apie biurų plėtrą.

Vienos ir Bratislavos politikai jau pradėjo kalbėti apie dvimiestį, simboliškai šiuo vardu pavadinę tarp abiejų miestų Dunojumi plaukiojantį greitąjį laivą. 60 km atstumas tarp abiejų sostinių centrų jau urbanizuotas, o žemės sklypai regione vis labiau brangsta.

Vienas turtingiausių regionų Europoje

Į Slovakijos sostinę investavo ir nemažai tarptautinių paslaugų bei informacinių technologijų milžinių, tokių kaip „IBM“, „Dell“, „Lenovo”. Tai leido Bratislavai tapti antru greičiausiai ekonomiškai augančiu regionu po Varšuvos visoje Rytų Europoje.

Kylant sostinės ekonomikai ir į ją viliojant talentus, vis labiau didėja atotrūkis nuo kitų šalies regionų. Atlyginimai ir gerovė šalyje jau skiriasi apie 1,5 karto ir toliau auga. Vyriausybė, siekdama mažinti skirtumus, smarkiai persiskirsto finansus, sostinei palikdama tik apie 30 proc. surenkamų mokesčių, todėl patys sostinės gyventojai nejaučia, kad gyventų labai turtingai.

Slovakijos Tatrai yra vieni iš labiausiai lankomų kalnų visoje Europoje.

Slovakijos provinciją gelbėja tik turizmas. Vis daugiau turistų atvyksta į Aukštųjų Tatrų regioną – žiemą slidinėti, vasarą mėgautis gamtos žygiais. Kaip skelbia Europos Komisija, Slovakijos Tatrai yra vieni iš labiausiai lankomų kalnų visoje Europoje, tačiau kartu pabrėžiama, kad turistai nėra patys pinigingiausi ir Slovakijoje išleidžia gerokai mažiau nei Austrijoje, Italijoje ar Prancūzijoje.

Vis dėlto slovakai labai patenkinti ekspertų skaičiavimais, kad pagal Bratislavoje sukuriamą BVP vienam gyventojui regionas yra tarp pačių turtingiausių visoje Europoje, aplenkdamas net Vieną ir, kas patiems slovakams smagiausia, Prahą.

Aplenkti Čekiją

Gyvendami Čekoslovakijoje, slovakai visada buvo tarsi vargšai giminaičiai. Prahos politikai nuolat pabrėždavo, kad slovakai jiems skolingi, nes Praha juos remia finansiškai ir ekonomiškai. Šie ginčai buvo ypač sustiprėję 1992 m. prieš atsiskyrimą, todėl nenuostabu, kad Čekijoje už atsidalinimą pasisakė net didesnė gyventojų dalis nei kaimyninėje Slovakijoje.

Čekija ilgą laiką dominavo ne tik ekonominėje, bet ir kultūrinėje bei mokslinėje srityse. Dar ir dabar daug slovakų gerai kalba čekiškai, žiūri jos televizijos programas, o Slovakijos žiniasklaida aktyviai domisi kaimynų naujienomis. Čekijoje yra priešingai: daug labiau domimasi kaimynės Vokietijos reikalais, o apie slovakus mėgstami tik anekdotai.

Taigi Slovakijos politikams yra didelis iššūkis ir azartas įrodyti sau, šaliai ir pačiai Čekijai, kad jie ne tik nė kiek ne blogesni, bet net ir geresni. 2009 m. regioną sudrebino Slovakijos įsivestas euras, to Čekijai padaryti nepavyko. Slovakai džiaugėsi, kad pagaliau pavyko aplenkti kaimynus. Praha akivaizdžiai susierzino – prezidentas Vaclavas Klausas apskritai nutarė inicijuoti diskusijas apie euro naudą ir gerokai pats prisidėjo juodindamas bendrą valiutą. Dėl tokių politikų kalbų smarkiai sumažėjo ir gyventojų parama euro zonai, nors iki slovakiško euro pasirodymo 2009 m. čekų visuomenės dauguma ją rėmė.

Šalių varžybos nesibaigia. Čekija paskutiniu metu demonstruoja puikius ekonomikos rodiklius ir dauguma parametrų rodo, kad ji perima sėkmingiausios Rytų Europos šalies statusą iš klumpančios Slovėnijos. Tačiau „Deloitte” ekonomistai pabrėžia per didelę Čekijos priklausomybę nuo Vokietijos ir teigia, kad iki 2020 m. ją aplenks didesnį pagreitį ir potencialą turinti Slovakija. Tokią prognozę paremia ir praeitų metų pabaigos žinia, kad pavyko privilioti dar vieną pramonės milžiną „Jaguar Land Rover” su 1 mlrd. svarų sterlingų investicija Nitros mieste.

Nuolat auganti automobilių pramonė, investicijoms ir gyvenimui patraukli Bratislava, graži gamta su įspūdingais kalnais – tai Tatrų tigro sėkmės formulė, vėl stebinanti visą Europą.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. kovo 14 d.