Vilniečių mokytojos Ingridos ir valstybės tarnautojo Giedriaus Galkauskų šeima nuo krizės nukentėjo palyginti nedaug: abudu jie ir toliau dirba mėgstamą darbą, tik tiek, kad bendros pajamos dėl atlyginimų mažinimo sumenko maždaug penktadaliu. “Tai privertė racionaliau tvarkyti savo biudžetą”, – sako Ingrida. Du moksleivius auginančiai šeimai tikrai netenka taupyti maisto kokybės sąskaita, bet ir ši išlaidų eilutė sumenko – tiesiog dabar atidžiau planuojami savaitės pirkiniai, mažiau išleidžiama nebūtiniems priedams, pusfabrikačiams.

Labiausiai sumažėjo Galkauskų išlaidos pramogoms. “Kinas mūsų keturių asmenų šeimai – jau nemenkos išlaidos. Vaikų gimtadienius irgi švenčiame nebe pramogų kampeliuose, o namuose. Pietus restorane valgome jau daug rečiau. O atostogas užsienyje pernai pakeitėme Lietuvos pajūriu, tas pats bus ir šiemet”, – vardija ponia Ingrida.

Panašiai savo šeimos biudžetą teko pertvarkyti ir, rodos, su paprastųjų mirtingųjų rūpesčiais nesusiduriančiam elitui. Štai susisiekimo ministras Eligijus Masiulis skaičiuoja, kad jo šeimos pajamos sumenko maždaug 30 proc. Jis yra pagrindinis šeimos, kurioje auga dvyniai, maitintojas – žmona Ieva studijuoja archeologiją ir kol kas neturi nuolatinių pajamų.

“Labiausiai nukentėjo laisvalaikis ir pramogos. Anksčiau neretai skrisdavome ilsėtis į užsienį, o dabar tokią kelionę suplanuojame tik kartą per metus”, – pasakoja ministras. Šeima taip pat stengiasi mažiau išleisti degalams: Klaipėdoje studijuojanti žmona kelionei dabar kooperuojasi su bendramoksliais arba išvykos planuojamos taip, kad uostamiestyje vienu metu savo reikalus susitvarkytų abudu sutuoktiniai.

Beje, E.Masiulis taip pat atsisakė ir periodinės spaudos prenumeratos. Tačiau išlaidų maistui jo šeimai karpyti netenka – padėtis dar nėra tokia bloga. “Tik tiek, kad vietoj ankstesnių 130 kg dabar sveriu 100 kg – tai ir suvalgau mažiau”, – geros nuotaikos nestokoja E.Masiulis.

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad vartojimas Lietuvoje sumažėjo ne tik dėl nurėžtų atlyginimų, padidėjusio nedarbo, pablogėjusių finansavimo sąlygų, bet ir dėl psichologinių veiksnių. Šiandien tik būtiniausias vartojimo prekes perka ir tie žmonės, kurių pajamos nesumažėjo.

“Taip elgiamasi dėl to, kad dvejojama dėl ateities pajamų ir bandoma pasiruošti juodai dienai. Net ir tie, kurie turi užtektinai pajamų ir nedvejoja dėl savo galimybių pakankamai užsidirbti ateityje, gali atidėti vartojimą, nes ateityje tikisi, pavyzdžiui, kainų mažėjimo”, – mano ekspertas.