Nors didžiausios aistros Lietuvoje verda dėl naujos atominės elektrinės ir dujų terminalo statybos, tačiau energetikos specialistai ragina nepamiršti energijos taupymo, efektyviai naudojant turimus išteklius.

Energijos suvartojimą sumažins kompleksiniai sprendimai

Lietuvoje energetikos problemos kol kas atskleidžiamos tik per didžiųjų energetinių projektų prizmę, tačiau pasak Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro vadovo Romualdo Škėmos, į energetikos problemas būtina žvelgti kompleksiškai.

„Norint pasiekti teigiamų rezultatų ir realiai taupyti elektros energijai ir šilumai skirtas išlaidas, būtina į situaciją žvelgti iš visų pusių. Nepakanka diskutuoti tik apie naują atominę elektrinę ar dujų terminalo statybą. Vyriausybė turi taip pat reguliariai informuoti ir skatinti gyventojus efektyviai naudoti energiją “, – teigia dr. R. Škėma.

Anot energetikos specialisto, pagrindinė šiluminės energijos dalis yra naudojama namų šildymui. „Jeigu atnaujinant pastatus per pusę planuojama sumažinti šiluminės energijos naudojimą, tada galbūt ir šilumos bei elektros gamybos apimtys būtų kitokios. Mažesnis energijos poreikis leistų statyti mažesnio galingumo katilines bei elektrines, o tai atsilieptų ir  statomų naujų katilinių ar  elektrinių kainai“, – svarsto energetikas.

R. Škėmos teigimu, sovietinės statybos pastatai yra visiškai nepritaikyti šiuolaikiniams standartams.

„Namai buvo statomi greitai, energijos juose  buvo naudojama daug, o mokėti
už energiją dėl dirbtinai sumažintų energijos išteklių kainos  reikėjo santykinai  mažai. Tačiau pasikeitus situacijai už energiją tenka mokėti realia rinkos kaina ir visa buvusi sistema apsivertė aukštyn kojomis. Dėl šios priežasties Lietuvoje yra labai didelis potencialas mažinti energijos vartojimą. Pavyzdžiui,  Vakarų Europos šalyse pastatai ir gamyklos iškart buvo statomos galvojant ir taupant, nes Vakaruose energija visada buvo brangi, todėl efektyvus energijos išteklių valdymas ten yra natūralus dalykas“,  – pavyzdžius pateikia R. Škėma.

Naujas energijos vadybos ir efektyvaus energijos naudojimo standartas

R. Škėma teigia, kad kiekvienas įmonės  energetikas privalo labai tiksliai žinoti, kur, kas ir kiek naudoja energijos ir nuolat galvoti kaip sumažinti elektros vartojimą visose grandyse.

„Lietuvoje yra labai mažai, tačiau Vakarų šalių įmonėse plačiai naudojamos specialios kompiuterinės sistemos, kurių pagalba galima vykdyti energijos vartojimo stebėjimą visose įmonės grandyse. Šiomis sistemomis naudojasi  tiek įmonės energetikas, kuris nuolat seka naudojamos energijos statistiką, tiek ir įmonės vadovas. Specialistai turi visus būtinus duomenis apie energijos suvartojimą paros, dienos, mėnesio ar metų bėgyje“, – sako jis.

Šiose įmonėse  nuolat reikalaujama, kad energetikas reguliariai teiktų pasiūlymus kaip mažinti  energijos vartojimą įmonėje, be abejo, nepabloginant gamybos proceso ar  darbuotojų darbo sąlygų.

Lietuvoje taip pat pradedama judėti šia linkme. Prieš kelis mėnesius buvo priimtas tarptautinis „Energetikos vadybos ir efektyvaus naudojimo standartas ISO 50001“.

„Šis standartas numato kaip mažinti energijos suvartojimą įmonėje. Sistemos 90% tikslumu leidžia planuotis energijos poreikį. Energetikos vadyba vykdoma viena griežta kryptimi – energijos suvartojimo mažinimu. Sistema reikalauja išsiaiškinti, kiek kiekvienas įrengimas naudoja energijos ir ar galima sumažinti naudojamos energijos išteklius“, – dėsto energetikos specialistas.

Nuomonei, kad būtina skirti daugiau dėmesio energetikos vadybai pritaria ir UAB „Energijos kodas“ elektros energijos pardavimų projektų vadovė Justė Žegužauskaitė.

„Nuolat savo klientams akcentuojame elektros energijos vadybos svarbą. Šiuo metu net vykdome projektą „Planuok atsakingai“, kurio metu klientai skatinami kuo tiksliau paskaičiuoti savo būsimą elektros energijos poreikį.  Energetikos vadybos ir efektyvaus naudojimo standartas šią užduotį tik palengvintų. Tai yra dar viena priemonė, padedanti efektyviai valdyti įmonės energetinius resursus ir mažinti išlaidas, skirtas elektros ir šiluminei energijai“, – teigia J. Žegužauskaitė.