Ką darėte, kai recesijos metu sumažėjo jūsų darbo užmokestis? Ieškojote papildomo darbo? Skolinotės, kad galėtumėte laiku padengti įsipareigojimus ir nenukentėtų jūsų gyvenimo kokybė? O gal tiesiog apkarpėte išlaidas ne tokiems svarbiems poreikiams ir prisitaikėte prie pablogėjusios situacijos?

Taip besvarstant kyla klausimas, kodėl ekonomikos pakilimo laikotarpiu taip ir nesukaupėme rezervų, kurie būtų leidę ir sunkmečiu išlaikyti nė kiek nepakitusius įpročius ir leistų nesigriebti nė vieno iš išvardytų išgyvenimo būdų.

Tiesa, neabejotinai buvo ir yra tokių namų ūkių, kurių finansinė padėtis per pastaruosius porą sunkių metų ne tik nepablogėjo, bet ir pagerėjo. Tačiau nesuklysime pasakę, kad dauguma išeitį vis dėlto rinkosi iš pateiktų trijų variantų.

Vertybinių popierių komisijos užsakymu atliekamų Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos tyrimų duomenimis, 2009 m. pastebimai padaugėjo žmonių, teigiančių, kad jie stengiasi kaupti juodai dienai. Galėtume daryti išvadą, kad tai visiškai natūralus procesas: itin sparčiai blogėjusi ekonominė padėtis daugelį privertė susimąstyti apie būtinybę turėti atliekamų lėšų nenumatytiems atvejams. Deja, šiemet sutinkančiųjų su teiginiu, kad jie visada stengiasi taupyti, vėl sumažėjo. Atkreipus dėmesį į tai ir remiantis šiųmečio tyrimo duomenimis, peršasi viena mintis: pajutę šiltesnius ekonomikos vėjus (nors kol kas labiau tikėtina, kad tik apie juos išgirdę), dalis gyventojų per anksti suskubo lengviau atsipūsti. Jokių kaupimo ar investicinių priemonių šiuo metu neturi 37 proc. gyventojų – nedaug, bet vis tiek daugiau nei per kelerius pastaruosius metus. Taigi daugiau nei trečdalis gyventojų gyvena šia diena. Kyla klausimas, ar recesija neišmokė taupyti, ar labai greitai pamiršome jos pamokas?

Kalbėdami apie taupymą pirmiausia turime gerai suprasti, kuo jis skiriasi nuo kaupimo ir ar mokame tai daryti. Mes taupome, kai laisvų pinigų atrandame peržiūrėdami savo pajamas ir išlaidas, keisdami daugiausiai kainuojančius įpročius ar atsisakydami nebūtinų poreikių. O kaupiame tada, kai jau sutaupytą sumą atidedame į santaupas. Dar svarbiau nei sąvokos – tinkamas būdas taupyti ir priemonės sutaupytoms lėšoms kaupti.

Paprastas pavyzdys – atsisakykite vienos cigaretės per dieną ir per metus sutaupysite apie 150 Lt. Laikoma namie kojinių stalčiuje tokia suma kažin ar leis pasijusti bent šiek tiek saugesniems, o po metų dėl infliacijos jos vertė dar ir sumenks. Bet ir jos jau užtenka, kad galėtume pradėti galvoti ir domėtis ilgalaikėmis kaupimo priemonėmis – jei ne siekiant padidinti turimų pinigų kiekį palūkanomis, tai bent padengti jomis tą dalį vertės, kuri gali būti prarasta dėl infliacijos.

Išties ir kaupimas reikalauja žinių. Štai, pavyzdžiui, taupymo lakštų platinimo Lietuvoje statistika rodo, kad kylanti palūkanų norma nelemia didėjančio gyventojų susidomėjimo šia kaupimo priemone. Būtų logiška, kad gyventojai tuo intensyviau rinktųsi taupymo lakštus kaip saugią kaupimo priemonę, kuo didesnis jų pelningumas.

Bet apklausų duomenys rodo, kad gyventojai nesidomi galimybėmis ir nėra linkę rinktis įvairesnių kaupimo priemonių nei jiems jau gerai pažįstamos. Štai 32 proc. kaupiančiųjų turi indėlį banke, o net 31 proc. santaupas laiko namie. Daugelis manydami, kad santaupos per mažos, kad jas vertėtų investuoti, kiti taip elgiasi bijodami rizikuoti ar nepasitikėdami finansų institucijomis. Dar didesnė dalis (45 proc.) savo santaupoms uždirbti pinigų neleidžia, nes saugo jas nenumatytoms išlaidoms.

Čia reikėtų pabrėžti, kad tai, kaip tvarkotės su pinigais, ar pavyksta jų sukaupti, nebūtinai priklauso nuo to, kiek uždirbate. Daugeliui net ir dideles pajamas gaunančių asmenų sunku taip suderinti savo pajamas ir išlaidas, kad dar liktų pinigų kaupti, vien dėl to, jog didesnes pajamas paprastai lydi ir didesnės išlaidos, prabangesnis gyvenimo būdas ir atsipalaidavimas. Siekiantiesiems jaustis finansiškai saugiems, savo santaupas ir finansus reikėtų valdyti aktyviai ir jais domėtis visais ekonominiais laikotarpiais. O nesidominčiųjų yra dar labai daug, ir tai įrodo VPK tyrimai, anot kurių, net 27 proc. antrosios pensijų fondų pakopos dalyvių nežino, kokį fondą jie pasirinko ir kokia bendrovė jį valdo, dar tiek pat – kokia suma ten sukaupta.