Renata BALTRUŠAITYTĖ

Keletą metų klajojusi po Lietuvą, „Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremonija šįmet vyko garbingai – solidžiausiame ir talpiausiame šalyje Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Gal todėl, o gal ir dėl užkulisinio įsižeidusių provincijos teatralų boikoto įprastai sausakimšoje apdovanojimų šventėje bolavo nemažai laisvų vietų.

Nepasitenkinimas kasmet atnaujinamos „Auksinių scenos kryžių“ komisijos sprendimais jau tapo šalies teatralų tradicija. Šįmet viešas abejones paskelbtomis nominacijomis buvo išreiškę anoniminiai Lietuviško Teatro Piliečiai, atkreipę dėmesį į atskirų komisijos narių ryšius su konkrečiais sostinės teatrais. Jiems neprasprūdo pro akis teatrologo Julijaus Lozoraičio tarnyba Rusų dramos teatre ir jo jaunojo kolegos Andriaus Jevsejevo bendradarbiavimas Nacionalinio dramos teatro projektuose, taip pat ir tai, kad šis iš Panevėžio kilęs teatro kritikas, pernai pretendavęs tapti J.Miltinio dramos teatro vadovu, tapo itin negailestingas gimtojo miesto kūrėjams.

Pačiu svarbiausiu laikomas Metų režisieriaus apdovanojimas atiteko lenkui Kristianui Lupai už Nacionalinio dramos teatro repertuaro spektaklį „Didvyrių aikštė“.

„Įžeistų kritiko ambicijų vaisius galime stebėti ir šiųmetėse „Auksinių scenos kryžių“ nominacijose – čia nėra nė vieno profesionalaus Lietuvos periferijoje kuriančio teatro. Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir kiti miestai, komisijos nuomone, nesukūrė nė vieno jų dėmesio ir apdovanojimo verto spektaklio. Nors realybė tokia – ką tik Lietuvoje įvykę du didžiausi profesionalių teatrų festivaliai Biržuose ir Rokiškyje apdovanojo būtent Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklius“, – pabrėžė boikotuoti šventę raginę Lietuviško Teatro Piliečiai.

Užsieniečių desantas

Vis dėlto tikroji apdovanojimų stygiaus priežastis gali būti šiek tiek kitokia. Mat šįmet, pakoregavus apdovanojimų skyrimo nuostatus, jų pretendentais galėjo tapti ir spektaklius Lietuvoje kuriantys užsienio teatralai. Ir tai buvo akivaizdu paskelbtose nominacijose, kuriose šmėžavo devynios laikinų atvykėlių pavardės. Daugiau kaip pusė iš jų pasipuošė „Auksiniais scenos kryžiais“, taigi mūsų teatralams liko tiek pat apdovanojimų mažiau.

Lygiavertis užsieniečių įtraukimas į nominantų sąrašus neišvengiamai pakelia kokybės kartelę vietos menininkams.

Pačiu svarbiausiu laikomas Metų režisieriaus apdovanojimas atiteko lenkui Kristianui Lupai už Nacionalinio dramos teatro repertuaro spektaklį „Didvyrių aikštė“. Laureatu tapo ir šiam spektakliui videoprojekcijas kūręs jo tautietis Lukaszas Twarkowskis.  Netgi geriausiu nacionalinės dramaturgijos pastatymu pripažintas tame pačiame teatre sukurtas vengrų režisieriaus Arpado Schillingo spektaklis pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Didis blogis“. Be to, laureatais už tamsoje atliekamą erdvinę operą „Confessions“ kartu su kompozitore Rūta Vitkauskaitė paskelbti ir du jos kolegos iš Švedijos: kompozitorius Jensas Hedmanas ir dainininkė Asa Nordgren.

Iš vienos pusės, daugėjant tarptautinių teatro projektų keistai atrodytų, jei apdovanojimus pelnytų vien juose dalyvaujantys lietuvių kūrėjai. Iš kitos pusės, lygiavertis užsieniečių įtraukimas į nominantų sąrašus neišvengiamai pakelia kokybės kartelę vietos menininkams ir kartu mažina šansus būti pastebėtiems ir įvertintiems provincijos teatruose dirbantiems lietuviams.

Geriausi vaidmenys

Tiesa, kol kas su tokia konkurencija susiduria tik spektaklių kūrėjai, bet ne vaidmenų atlikėjai. Nors, pavyzdžiui, operos solisto nominacijoje šįmet geriausia pripažintai Nacionalinio operos ir baleto teatro dainininkei Viktorijai Miškūnaitei jau teko konkuruoti ir su per pasaulio teatrus keliaujančiu rusų baritonu Jevgenijumi Ulanovu.

Geriausia metų aktore paskelbta Eglė Gabrėnaitė už vaidmenį spektaklyje „Di­d­vyrių aikštė“, geriausiu aktoriumi – Valentinas Masalskis, pasirodęs spektakliuose „Didvyrių aikštė“ ir „Didis blogis“.

Vis dėlto kol kas sunku įsivaizduoti užsieniečius, vaidinančius lietuviškuose dramos spektakliuose. Todėl aktorių varžytuvėse didelių pokyčių tarsi nebūta, nors ir jose apdovanojimai lyg tyčia atiteko užsienio režisierių pastatymuose vaidmenis sukūrusiems artistams. Geriausia metų aktore paskelbta Eglė Gabrėnaitė už vaidmenį spektaklyje „Di­d­vyrių aikštė“, geriausiu aktoriumi – Valentinas Masalskis, pasirodęs spektakliuose „Didvyrių aikštė“ ir „Didis blogis“. Be to, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatais už nepagrindinius vaidmenis tapo kauniečiai Vilija Grigaitytė ir Liubomiras Laucevičius už vaidmenis latvio Valterio Silio režisuotame spektaklyje „Miškinis“.

Pernai mirusios Galinos Dauguvietytės valia kasmet labiausiai pasižymėjusiam jaunam teatro kūrėjui teikiamas Boriso Dauguviečio auskaras šįmet atiteko Klaipėdos choreografei Agnijai Šeiko-Sarulienei už šiuolaikinio šokio ir garso spektaklį „Keliaujančios bažnyčios. Klaipėda / Mėmelis“.

O ceremonijos kulminacija tapo „Auk­sinio scenos kryžiaus“ už viso gyvenimo nuopelnus įteikimas. Jį pelnė operos solistė ir vokalo pedagogė Sigita Stonytė, padėkojusi šventę priėmusiam Nacionaliniam operos ir baleto teatrui už tai, kad visą savo kūrybinę karjerą jame nestokojo nei vaidmenų, nei duonos.