„Sirenos“ – smalsiems, bet iššūkių nebijantiems žiūrovams.

Jei akylieji lietuvių Dievo karvedžiai, draudžiantys bažnyčiose atlikti dainas Maironio tekstais, nesurinks savo ištikimosios kariuomenės, neišrikiuos jos šalia Nacionalinio dramos teatro ir leis tyliai ramiai vaidinti Romeo Castellucci trupei „Societas Raffaello Sanzio“ – italų aktoriai namo veikiausiai grįš nusivylę. Juk Paryžiuje šiaip jau sekuliaresni, bet be galo mėgstantys protesto demonstracijas prancūzai juos apmėtė smirdinčiomis petardomis ir supuvusiais kiaušiniais. Grupelė radikalių jaunuolių teatre „Theatre de la Ville“ rodomą spektaklį nutraukė pakilę iš žiūrovų kėdžių ir užlipę ant scenos su transparantu „STOP Christianophobia“. Kol likusioji publikos dalis šaukė „būū“, jaunuoliai laužė scenografiją, o paskui suklaupė veidu į žiūrovus ir išsitraukę rožinius ėmė melstis.
„Atleidžiu jiems, nes jie nežino, ir tas nežinojimas yra kur kas labiau arogantiškas ir destruktyvus, nes susijęs su tikėjimu“, – tuomet pareiškė režisierius. Nors R.Castellucci pusėn stojo tokios garsenybės, kaip aktorė ir dailininkė Juliette Binoche, tai nesulaikė radikalų nuo protestų kituose senosios Europos miestuose.
Suprantama, kad spektakliui „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ jie pasitarnauja kaip nemokama reklama. Antra vertus, studentų mieste Vroclave, kur užvertęs galvą senamiestyje galėtum ilgokai skaičiuoti gotikinių bažnyčių bokštus, italų pasirodymas tarptautiniame festivalyje „Dialog“ radikaliųjų katalikų nesudomino. Arba lenkai tiesiog sąmoningai vengė tapti nepriimtino kūrinio propagandos instrumentu.

Beviltiškos pastangos

O pasipiktinimą sukėlusio spektaklio siužetas labai paprastas: sūnus mėgina nuprausti sunkiai sergantį tėvą ir sugrąžinti jam orumą. Jo ilgas bergždžias pastangas iš scenografijos dalimi tapusios Antonello da Messinos paveikslo reprodukcijos nebyliai stebi Išganytojas. O žiūrovai priversti uosti kvapą išmatų, kurių negali sulaikyti ligonis.
„Iki Nikėjos susirinkimo bizantiškosios krikščionybės tradicijoje Kristaus veido garbinimas ikonose buvo laikomas šventvagišku ir stabmeldišku dalyku“, – primena spektaklio režisierius, pridurdamas, kad matyti tėvą pasruvusį savo paties išmatomis – taip pat šventvagiška. R.Castellucci Jėzus tėra tik vardas, kuris taip stipriai įsirėžė į žmogaus sąmonę, kad tapo beveik nepastebimas. Jėzus egzistuoja už sąmonės ir mokslo, jausmų ir istorijos ribų. Jo egzistencija – radikali ir esminė, nepriklausoma nuo niekieno valios.
Kovotojų prieš krikščionofobiją juoduosiuose sąrašuose yra ir dar vienas „Sirenų“ svečias – argentinietis Rodrigo Garcia su trupe „Skerdykla“ ir jos spektakliu „Mirtis ir reinkarnacija į kaubojų“. Prieš septynerius metus ši trupė Vilniuje triukšmingai užbaigė festivalį, iš peties apmėtydama salę „Vilniaus prekybos“ dosniai pristatytais nelikvidžiais maisto produktais. Pirmose eilėse sėdinčiųjų nuo trykštančių kečupo fontanų tuomet neapsaugojo nė iš anksto padalytos polietileno skraistės…
Šįkart tiek ekstremalių pavojų nežadama, nors laukti staigmenų iš R.Garcios – natūralu. O spektaklio „Mirtis ir reinkarnacija į kaubojų“ siužetas vėlgi gana paprastas: du vieniši kaubojai stoja į tragikomišką kovą su šiandienine vartotojų visuomene, kuri nubloškia juos kažkur giliai giliai į socialinius užkaborius. Šioje beviltiškoje kovoje atsiskleidžia po komfortiškos turtuolių egzistencijos „viršeliu“ slypinti vertybių krizė ir jos pasekmės. (…)

„Sirenų“ festivalio užsienio programa
Rugsėjo 30, spalio 1 d. 19 val. Menų spaustuvėje – „Apie gyvenimo trumpumą“. Rež. Michelis Schroderis
Spalio 4 d. 18.30 val. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – „Mirtis ir reinkarnacija į kaubojų“. Rež. Rodrigo Garcia
Spalio 6, 7 d. 18.30 val. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“. Rež. Romeo Castellucci

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-38) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.