"Veido" archyvas

Biotechnologijos, biofarmacija, informacinės technologijos ir lazeriai – keturios technologijų sritys, į kurias turi orientuotis mūsų šalis, jei nori tapti turtinga ir klestinčia valstybe. Tuo neabejoja vienos didžiausių ir inovatyviausių įmonių Lietuvoje UAB “Sicor Biotech / Teva Baltic” vadovas profesorius Vladas Algirdas Bumelis, kurio “Veidas” klausia, kaip šių tikslų kuo greičiau ir efektyviau pasiekti.

VEIDAS: Kokia biotechnologijų reikšmė, Jūsų nuomone, Lietuvojebus artimiausią dešimtmetį?

V.A.B.: Manau, kad svarbiausia – išsikelti labai paprastą strateginį tikslą: kad visi žmonės, sulaukę senatvės, gautų 75 proc. dabartinių pajamų. Tai labai paprastas ir suprantamas tikslas, kuris leistų visiems geriau gyventi, o juk to visi ir siekiame, kalbėdami apie ateities strategijas.

Beje, aš nemanau, kad prie šio tikslo mus per ateinantį dešimtmetį galėtų vesti tradicinės mūsų pramonės šakos, kurias dabar plėtojame. Neprives prie to ir statybos, nes jos vystosi ciklais – po pakilimo visuomet ateina nuopuolis. O juk mums reikia tolygiai augančios ekonomikos, kuri duotų ir didelę pridėtinę vertę.

Lygiai taip pat prie geresnio gyvenimo mūsų neprives ir žemės ūkis. Jokia valstybė per visą istoriją iš žemės ūkio netapo turtinga ir klestinčia šalimi. Taip, labai svarbu patiems užsiauginti to, ko mums reikia, ir aš labai gerbiu žmones, dirbančius žemės ūkyje. Bet nei mes turime tiek žemės, kad galėtume išnaudoti didžiulius plotus, nei, tarkime, sūrių gaminimo tradicijų, nei tiek žuvų, kad užverstume visą Europą krabų lazdelėmis ar silkėmis. Pagaliau mūsų ūkininkai dažnai vis dar dirba ne intensyviai, o sunkiai. Ir net jei viena kita kompanija ar ūkininkas pasiekia gerų rezultatų, pridėtinė vertė šiuo atveju vis tiek labai maža.

Dar vienas sektorius – paslaugų. Bet čia mums sekasi sunkiai, nes iš prigimties esame “karaliai” ir nenorime tarnauti klientui. Mums čia sektis gali pradėti tik tuo atveju, jei išmoksime nulenkti galvą. Jei ne gydytojas, o pacientas taps karaliumi, nors mūsų mentalitetas tai sunkiai leidžia suvokti.

VEIDAS: Vadinasi, ateitis – technologijos?

V.A.B.: Bet ne visos. Lietuvoje labai mėgstame būti atviri naujovėms ir griebiamės visko, nesikoncentruodami į vieną tikslą. Tarkim, dabar sugalvojome, kad tapsime nanotechnologijų centru. Tačiau argi mes turime profesorių, kurie rengtų nanotechnologijų specialistus? Ar tikimės užimti nišą, kurią jau užėmė amerikiečiai ir rusai? Tai naivu.

Iš tiesų mums reikia koncentruotis į tas technologijas, kurių srityje esame stiprūs ir konkurencingi. Neabejoju dėl biofarmacijos ir dėl biotechnologijų. Neabejoju dėl informacinių technologijų. Neabejoju dėl šviesos optinių, kitaip vadinamų lazerinėmis, technologijų. Tiesa, yra ir tokių entuziastų, kurie veržiasi, ir galingai, į švariąsias technologijas. Aš vis dėlto koncentruočiausi į pirmąsias mano išvardytas keturias sritis.

VEIDAS: Kaip šiose srityse pasiekti didesnio proveržio?

V.A.B.: Vienas iš Vyriausybės bei naujai sukurtos organizacijos Mokslo ir technologijų tarybos tikslų turėtų būti plėtoti technologinės pakraipos mokslus. Pasitarusios su ekspertais ir visais žmonėmis, jos turėtų sau aiškiai pasirašyti, kas iki 2020-ųjų turi atsirasti biotechnologijų, kas biofarmacijos, kas lazerių srityje, ir nuspręsti, kiek BVP kiekviena iš šių sričių turėtų generuoti.

VEIDAS: Ir kokią BVP dalį jos generuos 2020-aisiais?

V.A.B.: Jei ta dalis nuo dabartinės išaugs bent 10–15 proc., patikėkite, bus labai gerai. Dabar technologijos bendrame BVP katile sudaro labai nedaug – 0,1 proc. 2020-aisiais galėtume turėti 5 proc. Bet galime išsikelti ir artimesnį tikslą – iki 2015 m. turėti 2 proc. BVP.

To reikia tam, kad atsirastų pramonė. Ne viena, ne dvi ar dvi su puse įmonės kaip dabar, o bent 10–15 įmonių. Tarkime, “Sicor Biotech”, kuriai aš turiu garbės vadovauti, nuo 2 mln. Lt apyvartos 1999-aisiais išaugo iki 200 mln. Lt 2011-aisiais. Bet reikia, kad bendra šios pramonės apyvarta būtų bent dešimt kartų didesnė.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, ar Lietuva gali tapti technologijas eksportuojančia šalimi?

V.A.B.: Be abejo, jei tik atsiversime ne vien Europos, bet ir Amerikos rinkoms. Reikia mąstyti globaliai ir koncentruotis į svarbiausias rinkas – Europos, Amerikos bei Japonijos. Visa kita – smulkmenos. Sakoma, kad Rusijos rinka yra didžiulė, tačiau aš su tuo visiškai nesutinku, jei kalbame apie perkamąją galią.