VDU nuotr.

Martynas Gedvila

„Humanitariniai mokslai ir laisvieji menai ne tik duoda realios naudos, bet ir suteikia unikalių konkurencinių pranašumų šiandieniniams absolventams, ieškantiems darbo nuolatinių pokyčių krečiamoje rinkoje. Apie tai kalba ir karjeros specialistai, ir patys darbdaviai – tarp jų ir didžiausių JAV technologijų kompanijų vadovai“, – rašo žinomas amerikiečių verslo žurnalas „Fast Company“.

Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad anglų filologijos, filosofijos ir kitų humanitarinių mokslų absolvento likimas – tapti batų pardavėju, brukančiu prekes buvusiems klasės draugams, kuriems teko laimė baigti matematiką. Tačiau vis garsiau kalbama apie tai, kad yra priešingai: platesnes galimybes šiandien atveria būtent humanitaro arba laisvųjų menų išsilavinimas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: net trečdaliui geriausių pasaulio kompanijų, esančių „Fortune 500“ sąraše, vadovauja laisvųjų menų studijų absolventai, tarp jų – „YouTube“, „J.P. Morgan“, „Hewlett Packard“, „Procter & Gamble“ ir kitų verslo gigantų vadovai.

Tik technologijų sąjunga su laisvaisiais menais, su humanitariniais mokslais sukuria tokius rezultatus, kad mūsų širdys uždainuoja.

Garsiosios JAV korporacijos „Apple“ įkūrėjas Steve‘as Jobsas teigė, jog tam, kad technologijos būtų išties nuostabios, jas būtina susieti su meniškumu: „Vien technologijų neužtenka – tai užkoduota „Apple“ DNR. Tik technologijų sąjunga su laisvaisiais menais, su humanitariniais mokslais sukuria tokius rezultatus, kad mūsų širdys uždainuoja.“

Platesnė perspektyva būtina technologams

JAV technologijų įmonių vadovai tikina, kad laisvųjų menų studijos, akcentuojančios kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir platų mokomų dalykų spektrą, yra itin svarbios jų verslo sėkmei. Pasak Steve‘o Yi, interneto reklamos platformos „MediaAlpha“ vadovo, laisvieji menai išmoko studentus įsigilinti į subjektyvias ar dviprasmiškas situacijas. Toks įgūdis būtinas technologijų pasaulyje, kur mažai kas būna tik juoda arba balta. „Priimant sprendimus dinamiškame technologijų sektoriuje paprastai nebūna vieno teisingo atsakymo, tik skirtingi jo atspalviai“, – sako S.Yi.

Priimant sprendimus dinamiškame technologijų sektoriuje paprastai nebūna vieno teisingo atsakymo, tik skirtingi jo atspalviai.

Pasak „MediaAlpha“ vadovo, tarpdisciplininės Rytų Azijos studijos Harvardo universitete jį išmokė kiekvieną klausimą įvertinti iš įvairių perspektyvų: aukštojoje mokykloje jis vienoje paskaitoje studijavo Azijos literatūrą, kitoje – žemyno politiką ar ekonomiką. Labai panašus principas galioja ir vertinant organizacijos veiklą arba rinkos situaciją iš skirtingų požiūrio taškų, greitai pereinant nuo pardavimo klausimų prie technologijų ar rinkodaros. Norint apsispręsti dėl tolesnių kompanijos žingsnių, visus šiuos klausimus reikia susieti.

Panašiai galvoja ir atsarginių kopijų saugojimo įmonės „Carbonite“ viceprezidentė Danielle Sheer, kuri, priešingai nei technologijų laipsnius turintys kolegos, studijavo egzistencinę filosofiją George’o Washingtono universitete. Jos tikinimu, toks išsilavinimas suteikia pranašumą dirbant įmonėje, kurios darbuotojai pratę manyti, kad yra tik vienas teisingas sprendimas. „Nemanau, kad kažkam yra tik vienas atsakymas, todėl esu labai neįprasta komandos narė. Kiekvienoje situacijoje apsvarstau begalę skirtingų galimybių ir pasekmių“, – tvirtina D.Sheer.

Svarbiausia – laisvė tobulėti

Lietuvoje taip pat yra laisvųjų menų studijų absolventų, sėkmingai vadovaujančių technologijų įmonėms: tai „Rubedo sistemos“, „Intermedix“, „Tokenmill“, „Baltic Institute of Advanced Technologies“.

Laisvė – geriausias asmeninės atsakomybės ir tobulėjimo mokytojas.

JAV sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų korporacijos „Intermedix“ padalinio Lietuvoje direktorius Lukas Jankauskas bakalauro laipsnį įgijo Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kuriame vykdomos laisvųjų menų principais paremtos studijos. „Galimybė rinktis įvairių specialybių dalykus užtikrino platų akiratį, o ne vien siaurą specializaciją. Tai davė pagrindus kompleksiniam dalykų matymui, kuris yra būtina savybė, norint sėkmingai vadovauti didelei žmonių komandai“, – paaiškina L.Jankauskas.

„Intermedix Lietuva“ direktoriaus teigimu, tokios studijos nurodo tam tikras gaires, kelią į visapusišką asmenybės tobulėjimą ir, svarbiausia, laisvę. „Laisvė – geriausias asmeninės atsakomybės ir tobulėjimo mokytojas“, – neabejoja L.Jankauskas.

Jis taip pat patikino, kad jo įmonėje, veikiančioje technologijų ir sveikatos paslaugų srityje, yra nemažai darbuotojų, baigusių universitetą, kuriame taikoma laisvųjų menų studijų sistema, – VDU.

Ne „klysti greitai“, o tikėti savo darbu

Žinoma, tikslieji mokslai taip pat neprarado savo svarbos. Logiką ir argumentaciją akcentuojantys mokslai yra naudingi, ypač dirbant su duomenimis ar inžinerinėmis problemomis. Tačiau, kai kurių vadovų įsitikinimu, kartais to neužtenka. „Dirbdama su žmonėmis, kurių išsilavinimas griežtai technologinis, labiausiai pasigendu jų supratimo apie tai, kas motyvuoja žmones ir kaip pasverti įvairius faktorius ne technologijų srityje“, – teigia „Carbonite“ viceprezidentė D.Sheer.

Reikia tikėti savo išsilavinimu – viskas priklauso nuo tavo situacijos. Tik įsitikink, kad tai, ko mokaisi, tau duotų naudos.

Laisvųjų menų išsilavinimą turintys darbuotojai technologijų įmonėje pasižymi kitokiu požiūriu į kasdienį sprendimų priėmimą. O turinio rinkodaros platformos „Thismoment“ vadovas Vince‘as Broady įsitikinęs, kad tokie darbuotojai kitaip mąsto ir apie platesnius klausimus, pavyzdžiui, kokį poveikį įmonė turėtų turėti pramonei.

Browno universitete V.Broady studijavo religiją – sritį, kurioje svarbesni ilgalaikiai tikslai, o ne greiti rezultatai. „Mokiausi apie žmones, kurie visą gyvenimą paskyrė savo tikėjimui, – jų įtaka matuojama šimtais, tūkstančiais metų“, – paaiškina V.Broady.

Toks išsilavinimas lemia ir jo požiūrį į savo darbą: „Thismoment“ vadovas ir sunkiausiu metu nori likti ištikimas įmonei, kuriančiai išliekamąją vertę. Tai prieštarauja technologijų kultūrai, skatinančiai verslininkus rizikuoti, tačiau greitai mesti idėjas ir imtis naujų, kai nesiseka. V.Broady abejoja, ar tokia filosofija, vadinama „klysk greitai“ (angl. fail fast), yra geriausias būdas kurti verslą.

„Nesvarbu, ką kalba kiti, – jei esi linkęs į humanitarinius mokslus, rinkis tai, ką iš tiesų mėgsti. Visada būna istorijų apie niekais nuėjusį diplomą, kai kažkas daug sumokėjo už mokslą, o dabar vairuoja taksi. Bet reikia tikėti savo išsilavinimu – viskas priklauso nuo tavo situacijos. Tik įsitikink, kad tai, ko mokaisi, tau duotų naudos“, – pataria V.Broady.

Moterims – kova su dar vienu stereotipu

Technologijų srityje dirbančioms moterims humanitarinių mokslų išsilavinimas gali būti papildomas kliuvinys, šalia kito stereotipo, kad jos neva mažiau išmano apie mokslą ar matematiką. D.Sheer pasakoja, kad atėjus į „Carbonite“ iš pradžių per susirinkimus jai tekdavo laikytis nuošalėje. Bet tuomet moteris pakeitė strategiją ir netruko perprasti įmonės technologijų subtilybes – ji praleido daug laiko tyrinėdama programinę įrangą ir dirbdama su inžinieriais.

„Jūs nustebsite pamatę, kiek daug galima padaryti, kai sudėtingus techninius ar strateginius planus atpasakojame paprasta kalba. Mes labai įpratome įsivaizduoti, kad tas pačias sąvokas suvokiame skirtingai“, – sako D.Sheer.

Visi kalbinti technologijų įmonių vadovai, turintys humanitarinį išsilavinimą, pabrėžė, kad labai svarbu gerai perprasti įmonės technologijas: sukaupę šių žinių turėsite unikalų gebėjimą „išversti“ sudėtingus techninius procesus į aiškią, paprastą kalbą. Toks gebėjimas supaprastinti informaciją yra didelis privalumas dirbant su investuotojais, pirkėjais ir kitais žmonėmis, nedirbančiais su technologijomis.

„Fortune 500“ sąrašo įmonių vadovai – laisvųjų menų absolventai

Technologijų įmonių vadovai noriai samdo humanitarinių mokslų absolventus iš dalies dėl to, kad didelė jų dalis ir patys turi panašų išsilavinimą – trečdalis visų „Fortune 500“ sąrašo įmonių vadovų turi laisvųjų menų diplomus. Kita vertus, reikia turėti omenyje, kad pradinio lygio darbuotojus įdarbina ne patys vadovai, o specialistai ir žmogiškųjų išteklių vadybininkai, kurie dažnai atrenka kandidatus pagal reikšminius žodžius, randamus jų gyvenimo aprašymuose, – tokius kaip „kodavimas“ ar „programavimas“. O laisvųjų menų absolventai į savo dokumentus tokių žodžių gali būti neįtraukę.

Laisvieji menai vis dar aktualūs, nes jie parengia studentus būti lanksčius ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

Tokia praktika kelia nerimą daugeliui švietimo ekspertų, tarp jų ir Georgiai Nugent, buvusiai JAV Kenjono koledžo (Kenyon College) vadovei, kuri šiuo metu dirba vyresniąja moksline bendradarbe Nepriklausomų koledžų taryboje. Jos nuomone, mokyti studentus atlikti tik specifines užduotis atrodo trumparegiška, kai technologijos ir verslas plėtojasi taip greitai.

„Siaubingai ironiška, kad šiuo metu, kai pasaulis darosi sudėtingesnis, mes raginame jaunus žmones griežtai specializuotis. Sakydami, kad gyvenimas yra tiesus kelias, mes darome jaunimui meškos paslaugą. Laisvieji menai vis dar aktualūs, nes jie parengia studentus būti lanksčius ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių“, – teigia G.Nugent.

Užs. Nr. VPL1047