BFL

Italijoje septyniems mokslininkams ir dar keliems ekspertams trečiadienį buvo pateikti kaltinimai dėl netyčinio gyvybės atėmimo, nes esą jie nepakankamai nuveikė, kad perspėtų gyventojus prieš 2009 metais centrinę šalies dalį supurčiusio žemės drebėjimo, per kurį žuvo daugiau nei 300 žmonių.

Advokatai pasmerkė šiuo kaltinimus, sakydami, jog žemės drebėjimų iš anksto nuspėti neįmanoma. Tos pačios nuomonės seniai laikosi seismologai, pabrėžiantys, jog kol kas neegzistuoja technologijos, galinčios padėti prognozuoti stiprius požeminius smūgius.

Tačiau teisėjas Giuseppe Romano Gargarella (Džuzepė Romanas Gargarela) nurodė vyriausybinės Didžiųjų grėsmių komisijos, kuri vertina galimų stichinių nelaimių pavojų, nariams stoti prieš teismą L’Akvilos mieste rugsėjo 20 dieną.

Italijos žiniasklaida citavo teisėjo žodžius, jog kaltinamieji “pateikė netikslią, neišsamią ir prieštaringą informaciją” apie silpnesnius požeminius smūgius, kuriuos L’Akvilos gyventojai juto likus šešiems mėnesiams prieš 2009 metų balandžio 6 dieną smogusį galingą žemės drebėjimą. Pasak teisėjo, dėl pirmųjų smūgių turėjo būti viešai paskelbta apie gresiantį pavojų.

L’Akviloje ir jos apylinkėse 6,3 balo žemės drebėjimas nusinešė 308 žmonių gyvybes ir smarkiai sugriovė šį viduramžių architektūros miestą.

Tūkstančiai likusių gyvų žmonių daug mėnesių gyveno palapinių miesteliuose arba laikinuose būstuose.

Dėl stichinių nelaimių, įskaitant žemės drebėjimus, kaltinimai dėl gyvybės atėmimo Italijoje būdavo keliami ir anksčiau, tačiau paprastai būdavo sutelkiamas dėmesys į statybos standartų pažeidimus seismiškai aktyviuose regionuose.

Pavyzdžiui, 2009 metais apeliacinis teismas penkis asmenis pripažino kaltais dėl mokyklos sugriuvimo per 2002 metais įvykusį žemės drebėjimą pietiniame San Džuliano Apulijos mieste. Tąsyk žuvo 27 vaikai, tarp jų visi devyni ketvirtoje klasėje mokęsi berniukai, ir vienas mokytojas. Prokurorai teigė, jog mokyklos griūtį iš dalies nulėmė netvirta pastato konstrukcija.