Piliečiams, netikintiems savo valstybe, ja nusiviliantiems ir bėgantiems iš šalies, būtini teigiami pavyzdžiai, kad valstybė pamažu tvarkosi ir yra verta pasitikėjimo. Šiemet tokio pavyzdžio sulaukėme.

Kokia yra jaunos valstybės teisėjo misija kuriant valstybę ir stiprinant jos demokratiją? Tą misiją būtų sunku pervertinti. Ji esminė. Nei totalitarizmas, nei okupacija seniai nebėra mūsų problemos. Pagrindinė mūsų bėda – pasitikėjimo savo valstybe, jos Konstitucija, nepriklausomais ir teisingais teismais trūkumas. Piliečiams, netikintiems savo valstybe, ja nusiviliantiems ir bėgantiems iš šalies, būtini teigiami pavyzdžiai, kad valstybė pamažu tvarkosi ir yra verta pasitikėjimo.
Per visą XX amžių tik tris dešimtmečius turėjome per stebuklą sukurtą nepriklausomą valstybę. Bet nepriklausomybė jau nebeįkvepia. Net totalitarizmo disidentai šiandien yra linkę tapti teroristais savo valstybėje, nuolat ją dergdami ir žemindami. Ką jau kalbėti apie kvailąją žurnalistiką, kuri savo misiją supranta kaip totalinį puolimą prieš visas valstybės institucijas, visus valstybės tarnautojus, teisėjus ar prokurorus. Tokiame visuotiniame ir apibendrintame kare prieš savo valstybės institucijas kiekvienas valstybės tarnautojas, teisėjas ar prokuroras, radęs drąsos ir jėgų asmeniškai savo iniciatyva pasirodyti viešojoje erdvėje ir apginti savo poziciją, yra tikras stebuklas. Buvę disidentai, o dabar savo valstybės teroristai, įpratę kovoti prieš režimą ir okupaciją, dabar dažnai negailestingai dergia savo valstybę. Taip elgdamiesi jie geriau jaučiasi, nes patys per nepriklausomybės laikotarpį dažniausiai nieko taip ir nesugebėjo sukurti.
Dar 2004 m. savo tinklaraštį internete sukūręs teisėjas A.Cininas “Facebook” tinkle puslapį sukūrė būtent dėl pedofilijos bylos, suprasdamas, kiek vienoks ar kitoks jo sprendimas teisme gali sukelti pedofilijos skandalo įaudrintos visuomenės reakcijų. Per šiuos modernius kanalus teisėjas skleidė tikrą bei patikrintą informaciją ir tapo atsvara įvairaus plauko manipuliatoriams.
Teisėjas A.Cininas įaudrintai visuomenei išdrįso pasakyti, kad „<…> vaiko atmintis ištrinta ir pakeista netiesiogine seksualine patirtimi jo tėvo namuose, ilgą laiką trukusios įkyrios, neteisėtos kvotos apie tariamą seksualinę prievartą metu“.
Aiškindamas, kodėl taip ilgai užtruko pedofilijos bylos nagrinėjimas, teisėjas sąžiningai paaiškino neturintis jokių įgaliojimų nustatyti kitų teisėjų, prokuroro, advokato atostogų grafikų. Išreiškė savo tikėjimą, kad pirštais į bylos vilkinimą badantieji susivienys, „nueis nežinau kur ir padarys taip, kad visos atostogos, visi posėdžiai kitose bylose būtų atšaukti ir visi A.Ūso proceso dalyviai nuo rytojaus dalyvautų tik jame? Aš pirmas pasiruošęs atsisakyti visų savo atostogų, laisvo laiko, šeštadienių, sekmadienių ir kitų bylų, pabaigti šią bylą ir paskelbti nuosprendį per mėnesį du. <…> Teismas nagrinėja bylą pagal savo, o ne pagal Seimo rinkimų grafiką. Kažkam gal naudinga būtų, kad nuosprendis bus po rinkimų. Taip pat gal kažkam naudinga būtų, kad nuosprendis būtų prieš rinkimus arba net rinkimų dieną. Bet man tai nerūpi.“