Prieš kelerius metus kelių šviesių Teisingumo ministerijos tarnautojų galvose kilo puiki mintis ištirti, ar Lietuvoje galėtų būti įgyvendinta bendrosios teisės šalyse (JAV, Anglijoje, Australijoje) tarp piliečių itin populiari grupinio ieškinio teismuose galimybė. Šiose šalyse visi nukentėjusieji per lėktuvo katastrofą, nuodijami to paties fabriko išmetamų teršalų ar nuskriausti monopolininkų turi teisę sudaryti vieną grupę, pasiskirti grupės vadovą, kuris samdo gynėjus ir bylinėjasi visų nukentėjusiųjų vardu.

Mūsų Teisingumo ministerija paskelbė viešą konkursą, kuriame nugalėjo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkai. Jų išvados vienareikšmiškos – grupinio ieškinio galimybė Lietuvoje yra įmanoma ir pozityviai prisidėtų prie žmogaus teisių gynimo bei teisingumo jausmo puoselėjimo Lietuvos visuomenėje. Tačiau nepigiai kainavusios išvados prapuolė Teisingumo ministerijos valdininkų stalčiuose.

Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, kad tiek valstybės tarnautojų atlyginimai, tiek pensijos sunkmečiu gali būti mažinamos tik proporcingai ir laikinai, o pasibaigus sunkmečiui turi būti ne tik grąžintos į ankstesnį lygmenį, bet ir kompensuotos, piliečiai rengiasi teismų šturmui. Bylinėtis taip pat ruošiasi mamos, nepatenkintos motinystės išmokų mažinimu. Po KT nutarimo bylinėtis su valstybe pradėjo ir policininkai, kuriems buvo nemokamas visas darbo užmokestis už papildomus darbus ir viršvalandžius.

Darbu perkrautų teismų laukia dešimtys, o gal ir šimtai tūkstančių naujų bylų. Tikėtina, kad vien už procesinių dokumentų siuntinėjimą paštu tiek valstybei, tiek piliečiams teks išleisti milijonus litų.

Prie tyrimo dėl grupinio ieškinio prisidėjęs dabar advokatu dirbantis prof. Valentinas Mikelėnas tvirtina, kad tokia galimybė būtų naudinga visiems piliečiams. Autoritetingo civilinės teisės mokslininko nuomone, tai leistų pagerinti piliečių teisių gynimą teismuose. Tokiose bylose nukentėjusių piliečių grupei galėtų atstovauti ne vienas advokatas, o keli ar net ištisa advokatų kontora.

Tyrime dėl grupinio ieškinio galimybės dalyvavęs prof. Vytautas Nekrošius tokio ministerijos delsimo priežastimi laiko pačios Vyriausybės ir stambių korporacijų nenorą susidurti su grupiniais piliečių ieškiniais teisme. Akivaizdu, kad tokiu atveju mamų, pensininkų, socialinio draudimo įmokų savininkų ar nuskriaustų ir žalą patyrusių policininkų grupėms atstovautų pačios aukščiausios kvalifikacijos advokatai bei ekspertai ir priešingoje barikadų pusėje atsidūrusiai valstybei ar stambioms korporacijoms gali būti riesta. Tai, matyt, gerai suvokdami Teisingumo ministerijos dabartiniai vadovai ir neskuba bloginti Vyriausybės padėties.

Prezidentės raginimas rūpintis žmogumi galėtų būti ne tik klyksmas tyruose. Ir pati prezidentė galėtų pasinaudoti savo konstitucine įstatymų iniciatyvos teise ir tokį įstatymą teikti Seimui. Jei prezidentei kalbėjimas yra atsibodęs, pirmųjų kadencijos metų pabaiga yra pats laikas imtis konkrečių darbų.