Teisingumo ministras Remigijus Šimašius netrukus žada siūlyti Seimui naują lygtinio paleidimo tvarką.

“Rudenį sudariau darbo grupę lygtinio paleidimo sistemos pokyčiams parengti. Ji kaip tik baigia savo darbą ir, tikiuosi, Seimui po kelių savaičių pateikti skaidresnę ir aiškesnę tvarką nustatančią sistemą”, – savo tinklaraštyje rašo R.Šimašius.

Ministras sako nesistebintis, kad su lygtiniu paleidimu yra susijusi istorija, kai Kauno apygardos teisme buvo galimai klastojami teisėjų parašai po nutartimis dėl suimtųjų lygtinio paleidimo. Tai galėjo padaryti teisėjas Arvydas Stankus.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo teisėjų parašų klastojimo pagal Teisėjų tarybos vadovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus prašymą.

Apie galimą klastojimą pranešė kartu su A.Stankumi kolegijose dirbę Regina Cemnolonskienė ir Kęstutis Dargužis.

Ministras sako, kad teisėjų ir Teisėjų tarybos pozicija šiuo atžvilgiu – geras ženklas mažinant korupciją teismuose.

“Tai, jog du teisėjai netylėjo dėl savo kolegos klastotės, kad adekvačių priemonių ėmėsi Teisėjų taryba, yra geras ženklas, kuris papuošia jau kurį laiką vykstantį ne taip labai pastebimą procesą mažinant korupciją teismuose. Didžiuojuosi šiais teisėjais ir kviečiu tokį patį nepakantumą parodyti ir kitus”, – rašo R.Šimašius.

Tačiau, anot jo, tam, kad ši istorija nesibaigtų tik vieno atpirkimo ožio radimu, reikia “žengti toliau ir giliau”.

“Bus įdomu pamatyti detalią analizę (o šiuo atveju ji, manau, būtina) apie tai, ar tikrai Kauno apygardos teisme buvo visos būtinos procedūros, kurios užkirstų kelią šaukštui deguto apjuodinti teisingumą. O gal atvirkščiai, bylų skirstymo sistema ir kitos procedūros kaip tik tam sudarė sąlygas? Galiausiai reikia žiūrėti ir aplink – kas dėjo parašus ant dokumentų laisvės atėmimo įstaigose, kas buvo šių pamalonintų nuteistųjų advokatai”, – rašo ministras.

Pasak G.Kryževičiaus, teisėjų parašai galėjo būti suklastoti trijose bylose, kuriose spręstas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų anksčiau laiko. Tai pat tikrinami duomenys dar dėl 14-os bylų, kurias tyrusioms kolegijoms vadovavo A.Stankus. Išsiaiškinta, kad dviejose iš jų kyla abejonių dėl priimtų verdiktų.

K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė tvirtino, kad priimtos nutartys nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse – esą kolegija buvo nusprendusi atmesti apeliacinius skundus, tačiau rezoliucinėse dalyse buvo parašyta, kad skundai yra tenkinami, taip pat ant tokių nutarčių galėjo būti suklastoti teisėjų parašai. Skundęsi nuteistieji dėl to buvo paleisti anksčiau.

A.Stankus šiuo metu serga. Jis yra įteikęs prašymą atleisti jį iš pareigų.