Už R.Pakso, V.Uspaskicho ar N.Venckienės politinio šlamšto gyvavimą Lietuvos politiniame gyvenime atsakingi ir Lietuvos teismai.

Jei teismai tinkamai suvoktų savo pareigas, šie asmenys neturėtų galimybių dalyvauti rinkimuose ir žeminti Lietuvos valstybės. Bet teismams ir teisėjams atostogos yra svarbiau nei jų pačių reputacija.

Tai, kaip teismai ir teisėjai tyčiojasi iš teisingumo Viktoro Uspaskicho ar Rolando Pakso bylose, teisėjos Neringos Venckienės drausmės byloje, verčia susimąstyti, kas yra tikrasis ir svarbiausias kaltininkas dėl Lietuvoje vyraujančio politinio chaoso, kas – tikrasis populistinės politikos sergėtojas ir tokių kaip Garliavos “respublikų” kūrimosi šalininkai.

V.Uspaskicho ir Vytauto Gapšio, arba kitaip dar vadinamoje Darbo partijos juodosios buhalterijos, byloje taip nieko ir nenusprendęs Vilniaus apygardos teismas išėjo atostogų, Teisėjų garbės teismas, turėjęs nagrinėti N.Venckienės elgesį, taip pat išėjo atostogų, Konstitucinis Teismas irgi atostogaus, o ne spręs R.Pakso galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose bylą. Taip teisėjai visai vasarai nusiplovė rankas ir Lietuvos politinį eterį užleidžia populistams ir marazmatikams.

Tai nėra pirmas ar unikalus teismų ir teisėjų požiūrio į savo savalaikės pareigos atlikimą demonstravimas. Koks nors garbus teisėjas pasakytų: „Mes nieko negalime padaryti, nes nesame įstatymų leidėjai. Čia Seimo funkcija, jie nusprendžia, kaip mes atostogaujame ir sprendžiame bylas, o mes galime tik vykdyti.“ Bet tai – saldus ir ciniškas melas, nes dažnai tie patys teisėjai yra ir teisės profesoriai, ir įstatymų kūrėjai, ir kodeksų straipsnių autoriai. O įstatymai suteikia daug galimybių būti principingiems sprendžiant politikų ar kitokių populistų bylas.

Jei šiandien Seime gulėtų bent keli įstatymo projektai, kurie sutvarkytų Baudžiamojo proceso kodeksą taip, kad nei V.Uspaskichas, nei V.Gapšys negalėtų tyčiotis iš Konstitucijos ir teisingumo vykdymo, manipuliuodami savo imunitetais, sveikatos būkle, advokatų keitimu ar teisėjų atostogomis (jų tikrai konstitucine teise į poilsį), būtų galima sakyti, kad teisininkų bendruomenė (pirmiausia veikiančioji teismuose, prokuratūroje ir akademinėje bendruomenėje) tinkamai atlieka savo pareigas. Bet kadangi tokių projektų Seime nėra, tai galima pagrįstai tvirtinti, kad šiems asmenims nusišvilpt į tai, ar Lietuvoje yra ir ar bus tinkamai vykdomas teisingumas.

Daug bėdų ir teisės profesorių galvose (gerai, kad ne visose). Štai prof. hab. dr.  Alfonsas Vaišvila įsitikinęs, kad Lietuvos Konstitucija nėra aukščiausios galios aktas, o Konstitucinis Teismas, aiškinantis Konstituciją, privalo automatiškai keisti savo nutarimus ir pripažinti klydęs, jei Strasbūro žmogaus teisių teismas R.Pakso byloje nusprendžia, jog per apkaltos procesą nušalintas prezidentas nebegali užimti jokio valstybės posto, kuriame reikia duoti priesaiką.

Jei teisės profesorius nebemano, kad mūsų Konstitucija yra aukščiausios galios aktas, o Konstitucinis Teismas nėra ta institucija, kuri turi teisę ją aiškinti, tai kitas žingsnis turėtų būti Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo naikinimas. Tam jau pritarė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, prastūmęs Seime įstatymą, kuriuos bandoma įveikti Konstitucinio Teismo nutarimą.

Belieka apgailestauti, kad Lietuvos teismai ir juose dirbantys teisėjai nesupranta, kad jie faktiškai ne tik yra teisinių sprendimų šeimininkai, bet ir atsiduria tam tikrų politinių sprendimų karo fronte. Jų laiku nepriimti teisiniai sprendimai kuria derlingą dirvą veikti populistams ir kitokiems Lietuvos valstybės griovėjams. Kai turi dirbti, jie tiesiog ramiai išeina atostogų. O atostogos jų ilgos, daug ilgesnės nei paprastų mirtingųjų. Tokia saviizoliacija nuo politinio proceso ir savo funkcijos jame atlikimo yra nusikalstama Poncijaus Piloto pozicija, padedanti pakilti iš pelenų visokiam politiniam šlamštui. Demokratija privalo turėtų jėgų apsivalyti nuo šiukšlių. Tokios jėgos funkcija Konstitucijoje patikėta teismams.

Jei Konstitucinis Teismas mano, jog iki rugpjūčio pabaigos gali marinuoti R.Pakso bylą, tai rodo ne tik neatsakingumą, bet ir tai, kad šis teismas iki galo nesuvokia savo pareigos kurti konstitucinį tikrumą. Jei dar kelis mėnesius leidžiama populistui R.Paksui vykdyti savo rinkimų kampaniją, vadinasi, leidžiama ir drumsti rinkėjų protus.

Belieka tikėtis, kad Konstitucijai ir Lietuvos valstybei tinkamai pasitarnaus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Jei komisijos nariai, priešingai nei prof. A.Vaišvila ar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras, laikysis pozicijos, kad Lietuvoje aukščiausios teisinės galios dokumentas yra Konstitucija ir teisė ją aiškinti suteikta Konstituciniam Teismui, tada R.Paksui kelias į parlamentą bus užkirstas.

Norisi tikėtis, kad VRK nariai aukščiausiu Lietuvos teisės aktu vis dėlto laikys referendume priimtą Konstituciją, pripažins joje įtvirtintą Konstitucinio Teismo teisę ją aiškinti ir nematys reikalo taikyti akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujančio R.Paksui palankaus Rinkimų įstatymo pakeitimo. Toks tikėjimas turi pagrindo, nes VRK savo teisinį principingumą yra demonstravusi ir anksčiau, griežtai vertindama, ar teisti, su KGB bendradarbiavę politikai gali gauti rinkimų kandidato pažymėjimus.

Tenka konstatuoti, jog Lietuvos politinė realybė tokia, kad net ir kvalifikuotas teisininkas, tapęs Seimo nariu, ar net teisės profesorius, gavęs iš politinių populistų pelningą užsakymą, virsta tiesiog politinėmis prostitutėmis. Šiuos antikonstitucinius nukrypimus privalantys reguliuoti teismai užima Poncijaus Piloto poziciją ir tiesiog išeina atostogų, šalyje palikdami sumaištį ir leisdami populistams niokoti Lietuvos valstybę.

Ar tokioje politinėje aplinkoje galime tikėtis, kad piliečiai gerbs savo Konstituciją ir tikės demokratija? Todėl turime teisingai suvokti, kas Lietuvoje yra teisinio nihilizmo platintojai ir tokių kaip Garliavos „respublikų“ kūrimo šalininkai.