6,5 mln. litų kainavęs pirmas didelis duomenų skaitmenizavimo blynas prisvilo: liepą pradėjęs veikti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas E.teismas.lt turėjo palengvinti gyvenimą advokatams, teisėjams, gyventojams, paštininkams, tačiau bandę juo naudotis skundžiasi sistemos klaidomis ir kategoriškai teigia, kad elektroninės bylos neveikia.

„Elektroninės sistemos naudą pamatysime tada, kai ji bus plačiai naudojama. Dabar kartais pasitaiko, kad teismas net nebūna skaitmenizavęs dokumentų, o kam gi juos įkelti į sistemą, jei turinio peržiūrėti vis tiek negali“, – svarsto advokatas Mindaugas Navickas, kuris testavo naująjį portalą ir ruošia pasiūlymus, kaip jį pagerinti.
Advokatas prisipažįsta dar neišbandęs visų funkcijų, nes ir klientai linkę rinktis tradicinį „popierinį“ teismo proceso būdą, tačiau naudojasi galimybe greičiau ir patogiau gauti informaciją. Teisininkas sako šiandien su byla galintis susipažinti internete, nes elektroninėje sistemoje mato proceso pokyčius, jam budėti prie pašto dėžutės, kol dokumentai atkeliaus paštu arba važiuoti į teismą pavartyti bylos.
Vis dėlto, M.Navickas yra vienas iš nedaugelio advokatų, kurie naudojasi portalu. Sistemoje užsiregistravę maždaug 800 advokatų, nors Lietuvoje jų yra apie 1800 ir dar tiek pat jų padėjėjų. M.Navickas aiškina, kad dalis advokatų specializuojasi tik baudžiamosiose bylose (jos elektroninėje sistemoje neprieinamos), kitiems koją kiša ir kompiuterinio raštingumo įgūdžių stoka, ir advokatų amžius, lemiantis atvirumą naujovėms.
„Be to yra advokatų, kurie neveda bylų, tik konsultuoja, todėl elektroninė sistema jiems neaktuali“, – svarsto M.Navickas.
Kol kas dokumentai elektroniniu būdu gali būti teikiami tik civilinėse ir administracinėse bylose. Tačiau besinaudojant elektronine sistema taikomas 25 proc. mažesnis žyminis mokestis, pigiau atsieina parengti ir pateikti teismui procesinius dokumentus, nebėra būtinybės skambinti į teismą ir teirautis dėl pokyčių byloje, nebereikia skubėti dokumentų priduoti teismo ar pašto darbo laiku.
Atrodytų, elektroninė sistema taupo laiką, pinigus ir net mažina kamsčius gatvėse, nes vietoj kelionės į teismą ar paštą, užtenka sėsti prie kompiuterio. Vis dėlto, solidžiu vartotojų skaičiumi pasigirti ji dar negali. Dauguma išbandžiusiųjų atsisako mokytis ir naudotis elektroninėmis bylomis, nes sistema neveikia.
„Rimtų sistemos trukdžių neužfiksavome, o situacijų, kad nepavyktų dokumentų pridėti pirmą kartą prisijungus, žinoma, jau pasitaikė, bet jų bus ir ateityje. Naudojantis Elektroninių valdžios vartų programa, taip pat atsiranda ryšio problemų, o ir Elektroninės deklaracijos sistemos (EDS) vartotojams iškart deklaruoti duomenų nepavyksta. Kartais pasitaiko objektyvių ryšio trukdžių, kartais koją pakiša naudotojo nemokšiškumas“, – dėsto Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktoriaus pavaduotoja Reda Molienė.
NTA konsultantai, kurie moko vartotojus naudotis sistema telefoninio pokalbio metu, per dieną sulaukia daugiau kaip 100 skambučių dėl registracijos, duomenų įvedimo, dokumentų pridėjimo, ryšio sutrikimų, informacijos paieškos trukdžių ir t.t. vartotojus konsultuojantys specialistai tikina, kad daugeliu atvejų problemų kyla ne dėl sistemos, bet dėl vartotojo klaidų.
Advokato M.Navicko teigimu, anksčiau, kai jis bandė sistemą, dėl techninių kliūčių negalėjo išsiųsti procesinių dokumentų, bet vėliau sistemos diegėjai juos esą sutvarkė. NTA Teismų analizės skyriaus vedėjas Donatas Kiauzaris pripažįsta, kad be atsitiktinių „vaiduokliškų“ klaidų, kurios kaip savaime atsirado, tai pačios ir išnyksta, pasitaiko ir grubių programavimo klaidų, padarytų kuriant sistemą. Diegėjai esą nežinojo kaip elgtis, todėl sistema nuolat tobulinama.
„Portalo veikimas priklauso ir nuo tinkamo kitų sistemų veikimo. Kartais pasitaiko ir ryšio trikdžių. Gavę nusiskundimų dėl dokumentų pateikimo, nesklandumų prisegant papildomus dokumentus, operatyviai stengiamės taisyti klaidas. Tačiau per tris mėnesius, kol veikia sistema, rimtų „nulūžimų“, kad ji neveiktų ilgai, kol kas neturėjome“, – kolegei antrina D.Kiauzaris.

Apkrovė teismus popieriais
Kai elektroninių teismų paslaugų portalas pradėjo veikti, skaičiuota, kad elektroninė bylų sistema valstybei sutaupys milijoną litų per metus. Atsisakant dokumentų spausdinimo ir kopijavimo. Tačiau sistema jau kainavo 6,5 mln. litų, dar 1,9 kainuos papildoma įranga teismams, techninė priežiūra. Vadinasi, ji atsipirks ne mažiau kaip po 8 metų ir tik tada, jei vartotojai ją naudos.
„Manau, kad naudą pamatysime tada, kai didžioji dalis proceso dalyvių įsijungs į elektroninę erdvę ir galės dokumentus gauti tik elektroniniu būdu. Išvengsime kopijavimo, siuntimo išlaidų, nes dabar vos dalis naudotojų juos gauna elektroniniu būdu, kitiems papildomai reikia siųsti popierinius dokumentus. Kai ieškovas vienas, o atsakovai yra keli, teismas privalo užtikrinti, kad visos šalys gautų procesinius dokumentus. Taigi, bent pradiniame sistemos veikimo etape teismai nelaimi nieko, o yra apkraunami papildomais sunkumais“, – komentuoja NTA Informatikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Girnius.
Vilniaus apygardos teismo atstovas spaudai Gintautas Stalnionis nesureikšmina sudėtingo perėjimo prie naujos sistemis ir sako, kad stambus duomenų elektronizavimo projektas stringa, kaip ir daugelis kitų naujovių, kurios arba buvo įdiegtos paskubomis, arba vartotojai dar nebuvo joms tinkamai pasiruošę.
„Didesnį krūvį gauna ir teisėjai, ir sekretorės, nes atsiranda daug papildomo darbo. Dokumentus reikia skanuoti, skaitmenizuoti, įkelti į sistemą, o visa atsakomybė, ar pavyko dokumentus įkelti į portalą, ar ne, tenka žemiausios grandies darbuotojams. O proceso dalyvių, kurie turi prieigą prie sistemos nėra daug“, – komentuoja G.Stalnionis.
D.Kiauzaris tikina, kad ateityje teismai nebeturės spausdintuvo vaidmens ir dokumentų pristatymo funkciją perims E.pristatymo sistema. Tada jau Lietuvos paštas turės rūpintis, kad dokumentai būtų atspausdinti ir pristatyti visoms proceso šalims.