Redakcijos laiškas
Vartant pirmąjį „Veido“ numerį, kuris pasirodė prieš 24 metus, akis užkliuvo už vieno tada dar jaunyvo žurnalisto samprotavimo: „Normalioje valstybėje ketvirtoji valdžia ypatinga tuo, kad jai išlaikyti nereikia valdžios pinigų. Manau, kad net ir baisiausios infliacijos sąlygomis piliečiai pirks laikraščius ir žurnalus, jeigu jie rašys tiesą.“
Arūnas BRAZAUSKAS
Citatoje išsakyta tezė yra vadovėlinė tiesa, suformuluota dar burlaivių epochoje. Taip – faktai yra prekės kaip bulvės. Jais prekiaujama konkurencinėje aplinkoje. Išlošia tie, kurie teisybę praneša greičiau, tiksliau, su mažesne savikaina. O pastaroji priklauso ir nuo to, kiek kalbos tvarkytojų tikrina pranešimą apie faktą.
Per ketvirtį amžiaus nuo to parašymo įvyko gausybė permainų. Minėtas žurnalistas liovėsi rašyti ranka ir galutinai prijunko prie kompiuterio. Redakcijose išnyko mašininkės. Tai gal ir nedidelis nuostolis, tačiau masiškai išnaikintos kalbos tvarkytojos. To pasekmė – nenorminė kalba tapo norma, jeigu nuokrypiu nuo normos laikysime elementarias rašybos klaidas.
Žvelgdami į dramatiškas permainas žiniasklaidos sferoje turėtume liūdnai pripažinti, kad faktai kaip prekė niekur neišnyko, tačiau teisybės paklausa mąžta. Tiksliau, ją sunku pelningai parduoti. Užtat lengva parduoti dirgiklius – kartais prasimanymus, kartais faktus, nuo kurių skaitytoją, klausytoją, žiūrovą ištinka svaigulys, kartais žagsulys. Nemažai dirgiklių žeria propaganda. Būtent toks jos tikslas – po kiekvieno pliūpsnio turi pasigirsti vartotojo žagt.
Po tokio konstatavimo galėtų būti daugtaškiu pažymėta pauzė… Vis dėlto pauzės nepavyksta ilgai tęsti. Prie tikrų ar įsivaizduojamų permainų reikėtų priskirti tai, kad plūsta daugybė faktų apie tikrovę, kurios niekas negali dorai įvertinti, juolab tų vertinimų pagrindu numatyti ateitį.
Kokios bus „Brexit“ pasekmės? Ar Donaldo Trumpo galimas valdymas bus katastrofa? Kaip keisis Europos Sąjunga? Aišku tik viena: ar įžvalgos bus pateiktos kaip iš faktų išsunkta teisybė, ar kaip žagt seka, už žiniasklaidos paslaugas vis tiek reikės mokėti.
Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA