Trys klausimai SEB banko prezidento patarėjui, finansų analitikui dr. Gitanui Nausėdai

VEIDAS: Kaip vertinate Vyriausybei pateiktus mokesčių darbo grupės siūlymus apmokestinti indėlius ir vertybinius popierius? Juk pirmasis siūlymas neskatins taupyti, o antrasis pakenks ir taip jau merdinčiai vertybinių popierių biržai.
G.N.: Mokesčių darbo grupei veikiausiai buvo duota užduotis visą reformų paketą išlaikyti neutralų, t.y. kad nebūtų didinamas biudžeto deficitas. Kadangi darbo mokesčių naštai lengvinti skirti siūlymai mažino ir biudžeto pajamas, nori nenori teko ieškoti kompensacinių priemonių. Deja, kad ir kur pirštu durtum, visos jos pasirodė esančios skaudžios, neskatinančios nei taupyti, nei investuoti. Kadangi pagal taupymo lygį Lietuva – viena paskutinių ES, abejoju, ar tai sveikintina. Na, bent jau nustatytas neapmokestinamasis dydis, 10 tūkst. Lt per metus, turėtų sušvelninti neigiamą poveikį taupytojų elgesiui.
O žvelgiant iš bankų pusės kreditų ištekliai traktuojami kaip tam tikra gamybinė žaliava, iš kurios teikiami kreditai. Kadangi indėliai jau ir dabar savotiškai apmokestinami (0,45 proc. dydžio tarifas mokamas į Indėlių draudimo fondą, 3 proc. nuo indėlių, be palūkanų, būtina laikyti kaip privalomąsias atsargas Lietuvos banke), dar nustačius ir palūkanų apmokestinimą, labiausiai nukentėtų ir galutiniu mokesčio mokėtoju taptų indėlininkas. Vargu ar po jo įsigaliojimo bankai didintų palūkanų normas, kadangi patys siektų kompensuoti atsiradusias papildomas sąnaudas.
VEIDAS: Darbo grupė taip pat pateikė siūlymą įvesti „Sodros“ lubas. Ką tai duotų šalies ekonomikai?
G.N.: Tarp valstybių vyksta konkurencija dėl jų patrauklumo investicijoms. Kadangi Lietuva nori pritraukti investicijų, kuriančių didesnę pridėtinę vertę, „Sodros“ lubų nebuvimas prilygo peiliui. Investuotojai ne šiaip sau skųsdavosi, kad daugiau nei vidutinę algą uždirbantiems darbuotojams nebuvo galimybės sukaupti didesnę pensiją, nors mokesčiai skaičiuojami labai dideli.
Kaip ekonomistas, sveikinčiau tokį sprendimą, nes tai padidintų investicinį patrauklumą – ypač didesnės investicinės vertės verslo šakose. Antra vertus, žiūrint grynai iš biudžeto perspektyvos, dėl to, ką siūlo darbo grupė, biudžetas netektų apie 100 mln. Lt. Tą skylę reikės užkamšyti, tačiau nėra sprendimų, kurie niekam nekenktų.
VEIDAS: O ar realu per kitus finansavimo šaltinius surinkti reikalingą milijardą, kurio prireiktų nustačius „Sodros“ lubas ir padidinus neapmokestinamųjų pajamų dydį?
G.N.: Vertinant pagal tai, ką darbo grupė pateikė dabar, nerealu. Nei indėlių pajamų apmokestinimas, nei vertybinių popierių pajamų apmokestinimas nė iš tolo neduotų panašių pajamų, kiek valstybei kainuotų neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimas ir „Sodros“ lubų nustatymas.
Vis dėlto tai tik pirmas darbo etapas. Paskui bus imtasi nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių, iš kurių būtų galima surinkti dalį pajamų. Kita vertus, dėl jų turėtų kilti nemažas visuomenės pasipriešinimas.