"Veido" archyvas

Televizijų laidos gimsta ir miršta. Kartais jos ištempia vieną sezoną, kartais net tris, o kartais ir poros mėnesių neištveria. Tačiau yra laidų, kurios rodomos dešimtmečiais. Kuo jos ypatingos?

Šiemet nemažai ilgaamžiškiausių televizijos laidų mini jubiliejus: “Panorama” minėjo keturiasdešimtmetį, “Tele bim bam” – dvidešimtmetį, “Nuo… iki” ir “Gustavo enciklopedija” – penkiolikos metų sukaktį.

Įdomu tai, kad reta kuri iš ilgaamžių laidų patenka į žiūrimiausiųjų dešimtukus. Tačiau nors trumpalaikės žiūrovų simpatijos stipriai svyruoja, senoms laidoms, kaip ir subrendusiam vynui, reitingai nė motais. Na, kad ir dešimtmečius eteryje esančiai Lietuvos televizijos žinių laidai “Panorama” arba “Dainų dainelei”, eteryje skambančiai nuo 1974-ųjų. Tuo tarpu į populiarumo viršūnes kopiantys muzikiniai konkursai – nuo “Dainuok su žvaigžde” iki “Chorų karų” – kas sezoną vis nauji.

Ilgaamžių laidų sąrašas toks margas, kad net sutrinki – nuo vaikų laidų iki kriminalų. Taigi kyla pagrįstas klausimas, ar galima įžvelgti kokią sėkmės formulę, lemiančią laidos amžių.

Sėkmės garantas – komanda

“Savo laidose kalbinau gausybę astrologų ir visuomet buvo smalsu: o kaipgi aš? Visi kaip vienas tvirtino: taip, televizija tavo arkliukas ir dar… politika. Na, jeigu politika ir šou yra vienas ir tas pats – ką gi. O jeigu rimtai, jei žinočiau, patentuočiau ir parduočiau. Kartais prodiuseriai net sako, kad mane klonuoti reikia”, – juokauja Rūta Mikelkevičiūtė, laidos “Nuo… iki”, eteryje besisukančios nuo 1995-ųjų, vedėja.

Kitos laidos, eteryje esančios jau septyniolika metų, “Dviračio šou” rengėjas Haroldas Mackevičius tarsi antrina Rūtai: “Prieš daugelį metų, kai laidą ėmėme rengti kasdien, planavome rodyti dvejus trejus metus. Kokia populiarumo paslaptis? Neanalizuojam. Atsikeliam ryte, einam į darbą ir stengiamės laidą padaryti taip, tarsi būtų paskutinė. Jei bandysi humoro laidos kūrimo procesą sumokslinti ar rasti metodiką, laidos nepadarysi. Gal mūsų paslaptis ta, kad, kaip ir žinių laidoje, naudojamės faktais, kuriuos padiktuoja kiti. Jei juos patiems reikėtų sugalvoti, gal tai žiūrovams nepatiktų”, – svarsto Haroldas.

Užtat klasikinės žinių laidos “Panorama” kūrėjas, LTV naujienų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Ramelis keturiasdešimties metų sėkmės formulę išberia kaip žirnius: profesionalus kolektyvas, operatyvi ir objektyvi informacija. Gal ir taip. Iš tiesų, kone visi visų televizijų žiniukai mokyklą išėjo būtent LTV. Be to, ši laida skleidžia informaciją, kurios atsisako komercinės televizijos, na kad ir iš Lietuvos regionų.

Bet grįžkime prie komandos. “Kūrybinės grupės buvimas kartu nuo pradžios iki galo, jokių intrigų, kūrybinis procesas ir išdaigos. Jeigu grupė moka gyventi kartu ir tuomet, kai sekasi, ir tuomet, kai yra juodžiausioje duobėje, laidai sekasi”, – pabrėžia laidos “Sveikatai ir laimei” režisierė Lolita Ilginienė.

O “Gustavo enciklopedijos” kūrėjas Audrius Rakauskas tikina, kad tik jo ir Vaido Lekavičiaus tandemas leidžia sukurti laidą, kurią jau penkiolika metų žiūri ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. “Gerai perpratom vienas kitą ir žinome, ką galim”, – tikina autorius ir priduria, kad jei tektų samdyti animatorius, aktorius, sąmata būtų labai didelė, ir laida tikriausiai būtų uždaryta.

Talentas, o gal darbas?

Tačiau kolektyvas dar ne viskas. Pasirodo, reikia ir didelio noro dirbti. “Gustavo enciklopedija” neturi griežtų rėmų ir konkrečios temos – tai neribotos galimybės daryti, ką sugebu geriausiai, bei kurti, ką geidžia širdis ir leidžia fantazija, – tikina Audrius. – Mes dažnai daug ką darome iš entuziazmo, ir tai, ko kiti nedaro. Man išeina kaip pusiau darbas, pusiau hobis. Negali mintims nurodyti, kada joms šauti į galvą, atostogų nebūna”.

R.Mikelkevičiūtė šiuo požiūriu griežtesnė: “Šiek tiek talento reikia, bet svarbiausia – juodas darbas. Todėl labai svarbu dirbti tai, kas patinka, nuo ko “kaifuoji”. Jei dirbi nuoširdžiai, visuomet seksis, kitaip būti negali. Kita vertus, man neteko daryti karjeros per lovą, todėl negaliu pasakyti, ar tai veiksminga. Nors visokių dalykų apie save girdėjau”.

“Televizija – tai tik ilgas ir intensyvus darbas, o ne talentas, – pritaria ir “Stiliaus” autorė Violeta Baublienė. – Kuo daugiau dirbi, tuo daugiau išmoksti, o kai išmoksti, tada ir žiūrovai pastebi. Tai viena pagrindinių sąlygų, nes mano žiūrovai labai išsilavinę. Nors jie sako, jog žiūri dėl to, kad nerodome žmonių, kurie sukasi komerciniuose kanaluose. Tai mūsų stirpioji pusė”.

Žiūrovams reikia razinų

Violeta taip pat teigia, kad svarbiausia pačiam nepradėti nuobodžiauti, nes tada ir laidos tampa nuobodžios: “Į kiekvieną laidą būtina įdėti vadinamųjų razinų, kurios patrauktų žiūrovą. Savo laidos nemistifikuoju, tai, ką darome, iš esmės turi priklausyti bulvaro kategorijai, bet kadangi esame nacionaliname kanale, galime daryti bulvarą su tam tikru misijos aspektu – kad žmogus sužinotų daugiau, o ne jaustų pasitenkinimą klaustydamasis gandų. Yra trupučiukas ir to, bet, kaip sakoma, duok žmogui saldainį, kad suvalgytų vitaminą”.

L.Ilginienė pateikia dar kitokią laidos ilgaamžiškumo paslaptį. “Kiekvieną sezoną sugalvojam naują režisūrinę detalę. Dėl to skridome balionu, važiavome dviračiais, dalyvavome laidos vedėjos Rūtos Gancevičienės gimdyme, jojome arkliais”, – pasakoja Lolita ir priduria, kad laida privalo turėti savo raktą, ir kas sezoną naują. Todėl įvedamos naujos rubrikos. Pavyzdžiui, “Profesorius konsultuoja” atsirado dėl to, kad žiūrovai išgirstų profesionalo patarimą, juk ne visi gali patekti pas profesorių.

O štai A.Rakausko laidos žiūrovai patys įnoringiausi – vaikai. “Kartą jie atėjo į televiziją, o aš suplukęs dirbu. Pasisveikinau su vienu, padaviau ranką, o jis man sako: “Tavo rankos prakaituotos”. Vaikai nevynioja į vatą, jei nepatinka – pabėga. Kad patrauktum jų dėmesį, turi gerokai paplušėti”.

Audrius tikina, kad jam neįdomu rengti paprastas laidas, todėl dabar jis kuria laidą apie Edith Piaf. Anot jo, pažintinės laidos – štai kur įdomumas. Jis ir pats mokėsi iš “Kapitono Granto vaikų”: šis romanas – iš tiesų geografijos pažinimo knyga, tik daug greičiau įsisavinama nei nuobodus vadovėlis. Todėl dabar Audrius pats kuria panašius dalykus. Šalia “Gustavo enciklopedijos” atsirado “Tūkstantmečio datos”, o dabar ėmė atgimti ir Vilniaus legendos. Senosios, kad ir apie Barbakano baziliską, ir paties Audriaus sukurtos, pavyzdžiui, apie aviganį Vilnių, kuris nugalėjo miestą užpuolusį drakoną. Už šį gerą darbą miestiečiai savo miestą pavadino Vilniaus vardu.

Nuolatinė kaita yra ir tokios populiarios laidos, kaip “Dviračio šou”, variklis. “Mūsų laidoje yra tik vienas pastovus dalykas – Vytautas Šerėnas. Kiekvienais metais atsiranda naujų personažų, priimam naujų žmonių, sugalvojam naujų rubrikų, net formatas keičiasi. Jei būtų vis tas pats, žiūrovams atsibostų”, – svarsto H.Mackevičius.

Negalima meluoti žiūrovams

Visi kalbinti laidų vedėjai pabrėžia vieną labai svarbų dalyką: nemeluok. “Niekada nedariau kiaulysčių – nei žiūrovams, nei pašnekovams, niekada nepasakojau, ko man nesakė žmonės, – tikina V.Baublienė. – Jeigu tai yra vertybė, ji lemia mūsų sėkmę”.

Ir “Srovių” vedėja Audrė Kudabienė pritaria, kad svarbiausias principas – nemeluoti nei sau, nei žiūrovams. “Visi gudravimai ir nutylėjimai iš karto matomi. Žmogus supyksta ir nežiūri laidos, kuri nepateisina jo lūkesčių”, – apibendrina Audrė.