"Veido" archyvas

Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad televizorius – primityviausia ir neįdomiausia laisvalaikio leidimo forma. Atsisakę šios dėžės, tikrai nieko neprarasite. Atvirkščiai, turėsite daugiau laiko pasikalbėti su namiškiais, dažniau atsiversite knygą, išeisite pasivaikščioti po rudenėjantį parką.

Netikras pasaulis

Televizija suryja labai daug laiko. Ji įtraukia, užliūliuoja gražiais vaizdais, į kuriuos pasinėrus pradingsta laiko pojūtis, išsikreipia tikrovės suvokimas. Ryškios spalvos, gražūs ir laimingi žmonės sukuria iliuziją, kad pasaulis nuostabus.

Nejučia pradedi lygiuotis į gražiai apsirengusius, išmintingus, seksualius ir stiprius herojus. Deja, grįžus į tikrovę tenka skaudžiai nusivilti… Per TV rodomas pasaulis – netikras. Tad ar ne prasmingiau patirties semtis iš savo klaidų, mokytis kasdien pastebėti mažus, bet tikrus dalykus?

TV bukina

Mokslininkai, tyrinėjantys televizijos įtaką, sako, kad spalvoti ir greitai besikeičiantys vaizdai prikausto mūsų dėmesį. Žmogus užsimiršta, pabėga nuo rūpesčių, žiūrėdamas televiziją nieko negalvoja. Tai tarsi galėtų būti neblogas poilsis, geras būdas atsipalaiduoti po darbų. Tačiau nemąstant, bukai priimant visą informaciją, matomą ekrane, mūsų smegenys nedirba.

Mokslininkai pastebėjo, kad žiūrint televiziją jau po 30 sekundžių žmogaus smegenų veiklos aktyvumas sulėtėja, ima vyrauti letarginės alfa bangos, pasiekiamas tam tikras atsipalaidavimas. Patenkame į savotišką hipnotinę būseną, todėl žiūrime televiziją netgi tada, kai nieko įdomaus per ją nerodo. Taip televizorius tampa spąstais – viliojančiais, įtraukiančiais ir nepaleidžiančiais.

Slopina reakcijas

Tikrame gyvenime išgirdę vienokią ar kitokią informaciją mes iš karto darome sprendimą, sutinkame su ja ar ne, vertiname – tai teisinga  ar neteisinga, gera ar bloga. O žiūrėdami televiziją leidžiame kažkam kitam formuoti mūsų vertybes ir net charakterį. Pavyzdžiui, stebėdami reportažus iš karo zonų, matydami badaujančius vaikus, be namų likusius žmones, niekuo jiems negalime padėti, tik pasyviai sekame informaciją. Tai, pasak psichologų, slopina mūsų reakcijas ir tikrame gyvenime. Manoma, kad dėl to daugelis žmonių neskuba padėti, jei užsidega kaimyno automobilis ar gatvėje nepažįstamajam sušlubuoja sveikata.

Smurto scenos skatina agresiją

Televizija daro įtaką mūsų nuomonei apie daugelį dalykų. Ypač stipriai veikia smurto scenos, laidos apie kriminalinio pasaulio “didvyrius” ir jų darbelius. Stebėdami per televiziją rodomas istorijas apie smurtaujančius vyrus, žiaurų elgesį su gyvūnais ar vaikais, mėgaudamiesi filmų scenomis, kuriose raumeningi vyrai talžo savo skriaudikus, ir matydami, kad daugelis jų lieka nenubausti, nemaža dalis žiūrovų rodomą smurtą suvokia kaip sėkmingą problemų sprendimo būdą. Ir bando tai pritaikyti kasdienybėje. Be to, žiūrovai daugiau ar mažiau save tapatina su smurtaujančiais asmenimis.

Tad dažnai žiūrintieji kriminalines laidas ar kovinius filmus yra bet kada pasirengę pasitelkti smurtą asmeniniuose santykiuose. Televizijos kritikai sako, kad jeigu po smurtinių vaizdų ir nepulsite iškart mojuoti kumščiais, tos scenos ilgam nusės atmintyje. O ilgainiui padeda susiformuoti nuomonei, kad smurtas – normalus būdas išgyventi šiuolaikinėje visuomenėje. Tai ypač veikia paauglius.

Mažiau judame ir skaitome

Sėdėdami prie televizoriaus mes aptingstame, mažiau judame, rečiau išeiname pasivaikščioti. Dėl to nepastebime besikeičiančių metų laikų grožio, nepravėdiname plaučių, nes retai kvėpuojame grynu oru, nepramankštiname sustingusių kūno raumenų. Tai bene didžiausi sveikatos priešai.

Be to, įsijungę televizorių rečiau į rankas paimame gerą knygą. Nors skaitydami atitrūkstame nuo savo problemų, tačiau kitaip, nei dėbsodami kiekvieną vakarą į ekraną, vertiname tai, ką sužinojome net iš lengvo turinio romano. Mat skaitydamas žmogus mąsto, svarsto, daro išvadas, iš karto bando įvertinti, ar tai teisinga, gera, patikima informacija.

Iškreipia supratimą apie grožį

Iš televizoriaus ekrano į mus nuolat žiūri seksualūs vyrai ir moterys. Jų visų plaukai žvilgantys, dantys balti kaip perlai, o ant juosmens nėra nė vieno nereikalingo gramo. Atrodo, tai turėtų būti užkrečiamas pavyzdys. Tačiau daugeliui žiūrovų idealūs kūnai sukelia menkavertiškumo kompleksą, gniuždo pasitikėjimą savimi. Nors ir norisi būti seksualiai, bet sportuoti pritrūksta valios, o gražintis – laiko ir pinigų. Bet neverta stengtis tapti tokiai kaip ta kasdien reklamoje besišypsanti gražuolė. Iš tiesų nei ji tokia nuostabi, nei žino, kaip parklupdyti prie savo kojų kiekvieną vyrą. Tai dar viena televizijos sukurta fikcija.

Miegamajame televizoriui ne vieta

Italijos seksologai aiškinosi, kaip porų intymius santykius veikia televizorius, ir padarė išvadą, kad miegamajame jam ne vieta. Pasirodo, televizorius slopina seksualinį geismą. Paaiškėjo, kad tie sutuoktiniai, kurių miegamajame nėra kalbančios dėžės, mylisi du kartus dažniau.

Užgesina vyresnių žmonių aistrą. Ypač pultelio maigymas pavojingas penkiasdešimtmečiams ir vyresniems žmonės. Tuo metu seksualinis gyvenimas būna ne toks aktyvus, o įvairios televizijos programos jį dar labiau slopina. Kam stengtis, jeigu vienu mygtuko spustelėjimu galima panirti į malonumų sūkurį? Tokią nuomonę patvirtina ir italų atlikti tyrimai – vyresnio amžiaus poros, miegamajame žiūrinčios televiziją, per mėnesį mylisi vieną kartą, o tos, kurios išnešė televizorių į kitą kambarį, seksu užsiima penkis ar septynis kartus per mėnesį.

Jaunesniems sutuoktiniams televizorius taip pat pavojingas. To paties tyrimo duomenimis, dvidešimtmečiai ir trisdešimtmečiai, lovoje junginėjantys TV pultelį, mylisi vieną ar du kartus per savaitę, o nežiūrintys televizijos programų – tris keturis kartus.

TV miegamajame trukdo ir bendrauti. Poros, turinčios televizorių miegamajame, mažiau bendrauja. Jų bendravimas vakare, prieš užmiegant, apsiriboja dviem trim minutėmis. O tie sutuoktiniai, kurie nežiūri televizijos lovoje, kalbasi iki 15 minučių.

Kaip seksualinį geismą veikia įvairios televizijos programos? Manoma, kad po filmo, kuriame buvo gausu prievartos scenų, retą vyrą moteris sugundys pasimylėti. O daugeliui moterų aistrą net kelioms dienoms nuslopina siaubo filmai. Panašiai tiek vyrus, tiek moteris veikia įvairūs realybės šou.

Kokią įtaką TV daro vaikams

Televizijos laidos ypač didelę įtaką daro vaikams ir paaugliams. Draudimai ir TV žiūrėjimo ribojimas retai padeda, jeigu vaikai mato, kaip vos grįžę namo tėvai skuba įsijungti televizorių. Tad pirmiausia reikia patiems rečiau leisti laiką su pulteliu rankoje. Kuo mažyliams ir paaugliams pavojingas kasdieninis dėbsojimas į TV ekraną?

• TV atima naudingesnes pramogas. Laikas, praleistas prie televizoriaus, atimamas iš tokių svarbių užsiėmimų, kaip skaitymas, žaidimas, mokymasis, bendravimas su namiškiais ir draugais. Kai viso to trūksta, tai atsiliepia vaiko protiniams ir socialiniams gebėjimams.

• Iki dvejų metų vaikučio prie TV nesodinkite. Televizorius neigiamai veikia tokio amžiaus mažylių smegenų vystymąsi. Problemos išlenda vyresniame amžiuje – vaikui būna sunku susikaupti, jį vargina miego sutrikimai, hiperaktyvus ir destruktyvus elgesys, silpniau lavėj  pastabumo įgūdžiai.

• Skurdesnė vaizduotė ir neišlavintas loginis mąstymas. Psichologai sako, kad nesaikingas televizijos žiūrėjimas naikina gebėjimą mąstyti, stabdo protinį vystymąsi, slopina kalbos raidą, vaizduotę. Vaikai tampa nervingi, įgyja įvairių baimių. Manoma, kad vaikų, dažnai žiūrinčių televiziją, loginis mąstymas būna prasčiau išlavintas, vaizduotė skurdesnė, palyginti su nežiūrinčiųjų.

• Didėja antsvoris. Žiūrėdami reklamas vaikai gauna daug vienpusiškos informacijos apie mitybą, dėl to formuojasi nesveiki valgymo įpročiai ir atsiranda antsvorio, virškinimo sutrikimų. Antsvorio atsiranda ir dėl to, kad vaikas didesnę laiko dalį būna pasyvus, o žiūrėdamas įdomų filmą kemša viską, kas pasitaiko po ranka. Taip sutrikdomi natūralūs organizmo ritmai ir formuojasi žalingi valgymo įpročiai. Be to, žiūrint televizorių organizmo medžiagų apykaita sulėtėja, taigi sudeginama mažiau kalorijų, nei tiesiog sėdint ir nieko neveikiant.

• Silpsta rega. Okulistai įspėja, kad televizijos žiūrėjimas ypač pavojingas kūdikiams iki vienų metų, nes tuo metu formuojasi regos organai. Besaikis sėdėjimas prie TV pavojingas ir vyresnių vaikučių akims.

• Silpnėja raumenys. Bėgiojimą lauke iškeitęs į TV laidas ir filmukas, vaikas mažai juda, todėl susilpnėja jo raumenys, smegenys gauna mažiau deguonies. Dėl to vaikai auga pasyvūs, irzlūs ir fiziškai silpni.