Praėjusią savaitę didieji Lietuvos TV kanalai pradėjo naują sezoną. Peržvelgus, kokių naujovių televizijos pasiūlys šį rudenį ir žiemą, paaiškėjo, kad pokyčiai tėra kosmetiniai.

„Mėgstu žiūrėti Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC programas, nes jose bet kokia tema išanalizuojama itin giliai. Tai, mano nuomone, yra tiriamoji žurnalistika. O štai įsijungęs JAV televizijos kanalą CNN jau per pirmas 15 minučių sužinau, kas įvyko pasaulyje“, – pasakoja televizijos žiūrovas, „Microsoft“ sveikatos apsaugos sprendimų direktorius Centrinei ir Rytų Europai Mindaugas Glodas.
Iš tiesų, tarkime, CNN žinių srautas yra neaprėpiamai didelis: kasdien žiūrimiausiu metu kanalas be perstojo rodo naujienas iš viso pasaulio, taip pat kuria originalias laidas apie verslą ir finansų rinką, o jei plačios apžvalgos nepakanka, žiūrovai gali stebėti dar ir išskirtinius interviu, reportažus ar pokalbių laidas.
Jei žinios išvargino, nuotolinio valdymo pultelio spustelėjimu galima pasinerti į „Discovery“ pramogą ar rasti bet kokį kitą kanalą, kurio programa, matyt, bus įdomesnė ir naudingesnė už tuo metu rodomą Lietuvos komercinių televizijų turinį.
„Susidaro įspūdis, kad lietuviškieji TV kanalai perima rusiškos, bet ne Vakarų Europos televizijos manieras“, – pabrėžia Nacionalinės prodiuserių asociacijos vadovas Kęstutis Drazdauskas, mūsų televizijose pasigendantis išties originalaus turinio, kurio kurti ir transliuoti nesibodi kitų Europos valstybių TV kanalai.
Lietuvos prodiuseriai nuolat pabrėžia kuriantys tai, ką nori matyti Lietuvos žiūrovai. Tačiau tai nėra tiesa, nes Lietuvos televizijos jau prarado daugybę žiūrovų: juk kadaise žiūrimiausias TV laidas žiūrėdavo net 27 proc. Lietuvos gyventojų, o dabar – jau tik 15 proc.
Ateityje šie skaičiai dar labiau trauksis, nes mūsų televizijos kokybės reikalavimų ne tik nedidina, bet netgi vis labiau mažina. Todėl ir praranda vis daugiau išsilavinusių žiūrovų, nes šie televizoriaus arba apskritai nežiūri, arba mieliau renkasi kokybiškus Jungtinės Karalystės, Vokietijos, JAV, Prancūzijos ar Rusijos kanalus.
Tiesa, televizijos kritikas prof. Žygintas Pečiulis teigia, kad ir užsienio TV kanalų per daug idealizuoti nevertėtų: „Nors mūsų televizijos kanalai tikrai nusipelno kritikos, tačiau apskritai mūsų televizijos tikrai negalima vadinti provincialia, nes juk matome pasaulinio formato žaidimų, pramoginių laidų, serialų, kartais – ir neblogų filmų. Maža to, Lietuvoje jie rodomi praktiškai nevėluojant, o žiūrovai, grįžę iš Londono ar Niujorko, kartais net piktinasi, kad pasaulio sostinėse ir Vilniuje mato tą patį. Iš tiesų televizija – tokia medija, kurią rasi ir kaimo pirkioje, ir didžiausio šviesulio namuose, o jos kūrėjai priversti ieškoti aukso vidurio.”

Arkliukas – pramogos ir serialai

Praėjusią savaitę didieji Lietuvos TV kanalai pradėjo naują sezoną. Peržvelgus, kokių naujovių televizijos pasiūlys šį rudenį ir žiemą, paaiškėjo, kad pokyčiai tėra kosmetiniai, kitaip tariant, jokių revoliucijų nebus. Savaime suprantama – ir jokio kokybinio šuolio aukštyn. Paprastai tariant, ir vėl bus siekiama įtikti įvairiam skoniui, ir vėl bus jojama ant pramogų ir serialų arkliuko. Šiokia tokia naujove galima laikyti tik tai, kad naująjį sezoną visos Lietuvos televizijos į eterį įsileis po humoro laidą ir po kriminalinę programą.
Beje, jų lygis ir kokybė skirsis. “Gal ir per drąsiai pasakysiu, bet yra humoras ir yra tai, apie ką kiti mano, kad tai humoras“, – paaiškina „Lietuvos ryto“ televizijos generalinis direktorius Linas Ryškus, savo vadovaujamos televizijos eteryje laukiantis vieno progresyvaus humoro atstovo.
Skeptiškai vertinantiems humoro laidas turėtume priminti, kad kartais viena humoro laida gali kilstelėti viso kanalo žiūrimumą. Tokį atvejį turėjome ir Lietuvoje, kai prieš trylika metų “Dviračio žynios” stipriai kilstelėjo visą Baltijos televizijos žiūrimumą. To paties tikimasi ir šiemet. Mat pernai “MG Baltic” šalia turėtos LNK televizijos su visais jos padaliniais įsigijo dar ir BTV, taigi visaip bando ją gaivinti ir traukti iš nuostolių. O visi “dviratininkai” ir vėl keliasi į BTV, ir vėl bandys reanimuoti šį kanalą.
O štai turiniu senokai supanašėjusios TV3 ir LNK televizijos nusprendė neberodyti pramoginių šokių projektų, kurie Lietuvoje buvo sėkmingi ir žiūrimi, palikdamos judesio reginį vienintelei LRT. Atsisakę šokių ant parketo ir komisijos narių apsižodžiavimo, šie kanalai įsigijo teises transliuoti pasaulyje populiarias laidas, kurios programą tarsi ir puošia, bet nežinia, ar netaps svetimkūniu Lietuvos eteryje, kuriame žiūrovai laukia ir deja vu efekto, kartojamų serialų, ir tuo pat metu skirtingų kanalų rodomų analogiškų laidų.
„Dar atsimenu vienos televizijos laidos nupirktą formatą „Ačiū Dievui, atėjai“, kuris, atrodė, sulauks didžiulės sėkmės. Deja, po kelių mėnesių jau teko keisti jo rodymo poziciją, nes nesisekė tragiškai, – prisimena Ž.Pečiulis. – O štai prieš kelias dienas įsijungiu Vokietijos RTL ir matau, kad toliau sėkmingai žaidžiama „Kas laimės milijoną?“, nors mes, matyt, klaustume, kiek gi galima. Todėl, ko gero, svarbiausia suderinti naujumo ir vertinamos tradicijos proporcijas.”
Svarbu paminėti, kad praėjusį sezoną mūsų televizijų programas pragiedrino naujienų laidos: jų daugėjo, televizijose atsirado reguliaraus dinamiško žinių srauto įspūdis. Šiemet šioje srityje esminių permainų jau nenumatoma, keisis tik žinių ir informacinių laidų laikas. “Daugybę metų TV3 ir LNK diktoriai pasisveikindavo tuo pat metu – 18 val. 45 min., o nuo šio rudens TV3 žinios prasideda jau 18 val. 30 min. ir trunka visą valandą. Ilgėja ir LRT naujienų laida „Šiandien“, bet trumpėja „Lietuvos ryto“ televizijos „Reporteris“, – informuoja Ž.Pečiulis.
Jei kalbėsime apie pramogas, krinta į akis, kad šalia kokybiškų ir populiarių užsienio serialų mūsų TV kanaluose savo vietą atranda ir žiūrovų mėgstami lietuviški aktoriai, taigi lietuviškų serialų mūsų televizijose kol kas tikrai nemažės.
“Viena vertus, tai lyg ir neblogai, nes juk tai originalios TV produkcijos kūrimas, kita vertus, tokius lietuviškus serialus, kokius televizijos rodo šiandien, žmonės žiūri iš inercijos, nes neturi geresnių alternatyvų, neturi iš ko rinktis. Bet kokiu atveju iš tiesų nemenkas auditorijos dėmesys lietuviškiems serialams rodo, kad žiūrovai vertina nacionalinį turinį. O televizijos, neinvestuodamos reklamos pinigų į originalaus audiovizualinio turinio kūrimą, į serialų kokybės didinimą, elgiasi ydingai. Liūdna, bet Lietuvoje, priešingai nei visoje Europoje, televizijos nedalyvauja nei kino filmų, nei TV serialų gamyboje. Dabartinių serialų biudžetai apverktini. Jie filmuojami situacijų komedijos principu: pastatoma kamera, aktorius prieš ją „atšneka“ tekstą dvidešimčiai serijų į priekį, bet jokio rimtesnio formato nėra”, – kritikuoja K.Drazdauskas
O ir vadinamosios originalios pramoginės programos, nors ir parengtos kokybiškiau, pataikauja gana prastam, provincialiam skoniui. „Per pastaruosius kelerius metus televizijos, galima sakyti, „atkalė ranką“ gaminti kelis formatus, kurie, jų nuomone, pelningi, tad juos ir klonuoja. Iš esmės televizijos konkuruoja gana paviršutiniškai ir dėl reitingų kovoja gana primityviai, – teigia K.Drazdauskas. – Tiesą sakant, aš sunkiai suprantu, kokie yra vertybiniai mūsų televizijų kriterijai. Jos iš esmės remiasi žemiausiu kutenimo instinktu. O tada, kai rodoma lengvai parduodama produkcija, nekeliant jokių didesnių moralinių uždavinių, atsiranda vertybinė problema.“