"Scanpix" nuotr.

Tai, kas vyksta Rusijoje, galima pavadinti kova tarp televizoriaus ir šaldytuvo – tiksliau mūšiu tarp patriotiškumo pripumpuotos propagandos ir vis blogėjančios ekonominės padėties.

Dauguma statistinių rodiklių rodo, kad Rusijai sekasi vis blogiau. Infliacija didėja, algos krenta. Rublio vertė irgi krenta. Ekonomikos augimas – neigiamas. Kritusios naftos kainos smarkiai smogė šalies ekonomikai. Dalis verslo ir paprastų gyventojų sunkiai sugeba išmokėti paskolas.

Propaganda Rusijoje – tai ne tik tam tikra indoktrinacija, tai gali būti signalas visuomenei, siunčiantis tam tikrą elgesio kodą.

Tačiau žmonių nuotaikoms šios negandos neturi poveikio. Rusai viską vertina ženkliai pozityviau nei prieš metus. Pagal Gerovės indeksą, kurį kasmet sudaro “Legatum” institutas, 2015 m. Rusija iš 68 vietos pakilo į 58-ąją.

Kaip paaiškinti tokį fenomeną? V.Putino agresyvi užsienio politika ir puikiai veikianti propagandos mašina atitraukia eilinių rusų dėmesį nuo blogėjančių gyvenimo sąlygų. Tačiau tokia praraja tarp suvokimo ir realybės ilgai gali nesitęsti.

Todėl reikia atkreipti dėmesį ne tik į skirtumą tarp realybės ir suvokimo, bet ir tarp suvokimo ir elgesio. Kapitalo bėgimas iš Rusijoje 2013-2014 m. išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 61 mlrd. iki 15i,5 mlrd. JAV dolerių, o tai neatrodo patriotiškai. Problema yra tai, kad autoritariniuose režimuose sunku pasakyti, kiek nuoširdūs yra apklausų dalyviai.

V.Putinas yra matadoras, kuris naudoja propagandos peleriną, kad išvengtų buliaus, t.y. realybės.

Propaganda Rusijoje – tai ne tik tam tikra indoktrinacija, tai gali būti signalas visuomenei, siunčiantis tam tikrą elgesio kodą – tai ką, reikėtų ir ko nereikėtų kalbėti viešai, jei norite būti saugus.

Propagandos poveikis / "Scanpix" nuotr.

V.Putinas yra manipuliacijų ir klaidinimo meistras. Jis puikiai moką paversti televizorių galingesniu nei šaldytuvas. Galima net pritaikyti tokią metaforą: V.Putinas yra matadoras, kuris naudoja propagandos peleriną, kad išvengtų buliaus, t.y. realybės. Kol kas jam sekasi, bet kyla klausimas, kokių naujų patriotinių ir karinių pergalių jam prireiks, kad toliau išvengtų buliaus ragų.

Pasak Kremliaus propagandos, didžiausias Rusijos priešas yra Jungtinės Valstijos, kurios tariamai kontroliuoja tiek “fašistus” Ukrainoje, tiek ISIS Artimuosiuose Rytuose.

Išties, JAV ir Rusija – labai skirtingos. JAV ekonomika atsigauna, infliacija nėra didelė, o gyvenimo trukmė beveik 10 metų ilgesnė nei Rusijoje. Tačiau  tik 35 proc. amerikiečių pasitiki vyriausybe, Rusijoje šis rodiklis – 73 proc. Linksmiausia, kad tik 40 proc. amerikiečių tiki, jog rinkimai jų šalyje yra skaidrūs. O net 48 proc. rusai mano, kad jų šalyje rinkimai vyksta sąžiningai.

Daugumoje pasaulio šalių, objektyvūs (ekonomikos) ir subjektyvūs (apklausos) rodikliai yra susiję: jei ekonomika gerėja, gerėja ir žmonių nuotaikos, bei atvirkščiai.

Vis dėlto labai įdomu nagrinėti ir skirtumą tarp suvokimo ir realybės. Pavyzdžiui, suvokimas, kad šalyje paplitusi korupcija gali padidėti šalyse, kurios sėkmingai su tuo kovoja, nes žiniasklaida apie tai informuoja ir atkreipia dėmesį.

Tačiau toks paaiškinimas Rusijai netinka. Skirtumo tarp suvokimo ir realybės priežastis – puikiai sustyguota Kremliaus propaganda. JAV piliečių suvokimo ir ekonomikos padėties skirtumą paaiškina tai, kad išsivysčiusiose demokratijose žmonės linkę daugiau reikalauti iš vyriausybės. Todėl suvokimas svarbus – jei žmonės nesuvokia, reiškia ir nereikalaus geresnės vyriausybės, kartu jos ir negaus.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia.