CiurlionioMM

Du aktorių kursus šįmet rinko Lietuvos muzikos ir teatro akademija, vieną – Vytauto Didžiojo universitetas. Ir vis tiek besiveržiantiems į profesionaliąją sceną teko įveikti rimtus išbandymus.

„Žinau, kad 41 proc. mūsų šiųmetinės laidos abiturientų šiandien jau nebėra Lietuvoje“, – drąsiai tvirtina Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas.
Kodėl jie neliko Lietuvoje – tema, verta atskiro nuodugnaus nagrinėjimo. Šiandien tik pabandysime užmesti akį, ką tiems išvykusiems abiturientams su meniniais polinkiais galėjo pasiūlyti jų gimtinė. Ir ar išsaugo savo gerbėjų ratą meninės pakraipos studijos Lietuvoje.

Stygos geidžiamesnės už pianiną

Bet pradėkime nuo pirmojo laiptelio – tos pačios Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos, kuri neveltui vadinama pagrindine Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vilniaus dailės akademijos būsimųjų studentų kalve.
„Būsimųjų pirmokėlių atranka šįmet smarkiai nedžiugino – tenka skelbti papildomą priėmimą. To jau senokai nėra buvę, – teigia R.Kondrotas. – Žinoma, pageidaujančių čia mokytis pirmokų būtų užtekę, tačiau mes ieškome gabių vaikų“.
Kol kas liko vietų muzikos skyriaus klasėse. Fortepijonui populiarumu nebenusileidžia styginiai instrumentai: norinčiųjų tapti stygininkais sulaukta daugiau nei pernai, o norinčiųjų tapti pianistais – šiek tiek mažiau. Prieš dešimtmetį būta atvirkštinės tendencijos: vaikai norėdavo groti tik fortepijonu. „Šiandien styginius instrumentus tėvai rekomenduoja vaikams suvokdami, kad orkestrai gali pasiūlyti daugiau darbo vietų. Juk ne visiems pasiseks tapti koncertuojančiais solistais“, – įsitikinęs R.Kondrotas.
Dėl tos pačios priežasties pakilimą išgyvena ir pučiamieji instrumentai – tėvai žino, kad gabūs pūtikai nesunkiai randa darbo netgi sostinės orkestruose. Be to, populiarinti šiuos instrumentus stengiasi pati mokykla: po „čiurlioniukų“ koncertų vaikų darželiuose neretai atsiranda berniukų, norinčių pamėginti pūsti „pačią didžiausią dūdą“. (…)

Nerado tenorų

Ar Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) pajuto, kad studijas užsienyje šįmet pasirinko beveik pusė „čiurlioniukų“? „Žinoma, pajutome, – nedvejodama sako šios akademijos studijų prorektorė Vida Umbrasienė. – Tai įrodo, kad užsienio aukštųjų mokyklų vadybininkai puikiai dirba ir sugeba gabiausius šios mokyklos auklėtinius „užverbuoti“. O jaunimas linkęs vykti ten, kur geresnis gyvenimo lygis“.
Tačiau LMTA šįmet pirmakursių priėmė net pusšimčiu daugiau nei pernai (atitinkamai 203 ir 155). Daugiausiai dėl to kaltas gausus studentų prieaugis Teatro ir kino fakultete, mat surinkti net du teatro aktorių kursai, kuriuose studijuos 37 būsimi artistai. Vienam aktorių kursui vadovaus Oskaras Koršunovas (į šį kursą pretendavo net 150 stojančiųjų), o antrajam, kuris rengiamas Panevėžio J.Miltinio dramos teatrui – aktorius Saulius Bareikis (čia stojančiųjų prisirinko dvigubai mažiau).
Be to, studijas šįmet turėjo galimybę pradėti teatro režisieriai, garso režisieriai, vaizdo režisieriai bei vaizdo operatoriai. Tiesa, teatro režisierių kursą rinkęs Gintaras Varnas buvo labai reiklus ir iš keturių dešimčių jaunuolių studijoms atsirinko vos septynis. „Nemokamos studijų vietos šiame kurse jau paskirstytos, o pageidaujantys patys mokėti už režisūros studijas turi teisę prisijungti, tačiau su sąlyga, kad atlaikys kurso vadovo rengiamus išbandymus“, – pažymi V.Umbrasienė.
Keturiems aktoriams ir vienam būsimam režisieriui atsiskaityti už studijas padės priėmimo komisijos paskirti grantai.
O štai diplomuotais garso režisieriais trokštantys tapti jaunuoliai neretai patys sutinka mokėti už savo studijas. Iš viso tokioms išlaidoms pasiryžusių studentų LMTA šįmet bus mažiausiai keturios dešimtys – tai šios aukštosios mokyklos rekordas.
Priimtų būsimųjų muzikantų skaičius praktiškai nesikeitė, stabilus išliko ir studentų krepšelių skaičius. „Daugiau sulaukėme stygininkų ir pūtikų, mažiau pageidaujančių tapti pianistais“, – tą pačią tendenciją liudija LMTA prorektorė. Studijas akademijoje pradės ir keturi būsimieji kompozitoriai.
Naujovių būta būsimųjų operinių dainininkų atrankoje: jie specialybės egzamine buvo skirstomi pagal balsų kategorijas: sopranai, mecosopranai, tenorai, baritonai, bosai. „Tai leido išlyginti priimamų merginų ir vaikinų santykį, nes ankstesnė priėmimo tvarka būdavo palankesnė geresniais pažymiais vidurines mokyklas baigusioms merginoms, o scenai reikia daugiau vyrų. Priėmėme keturis sopranus, du mecosopranus, tris baritonus, vieną bosą ir… nė vieno tenoro. Tiesiog jų pasirinkimas šįmet buvo ypač kuklus“, – pasakoja V.Umbrasienė. (…)

Laureatas konkurso neįveikė

„Uostamiestyje nelabai turime kuo pasigirti“, – nelinksmai kalbą pradėjo Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto dekanas Vytautas Tetenskas. – Labiausiai nustebino sportinių šokių specialybė, į kurią gavome 37 stojančiųjų paraiškas, tačiau krepšelius gavo tik keturi studentai. O juk sportinio šokio specialistai rengiami tik Klaipėdoje, garsėjančioje „Žudėdros“ tradicijomis“.
Aktorių kurso KU šįmet nerinko. Mažiau sulaukta ir būsimųjų režisierių, nes pasiūlyta lėlių teatro režisūros specializacija greičiausiai nepasirodė labai patraukli. Į valstybės finansuojamas vietas įstojo tik du dailininkai. Iš atlikėjų geriausiai pasirodė vokalistai – gavo net du studijų krepšelius, dar du gabūs vaikinai, turintys prastus vidurinio mokslo atestatus, mėgins pradėti studijas savo lėšomis. „Vienas iš tų vaikinų jau dabar yra tarptautinio konkurso laureatas, tačiau dabartinė priėmimo sistema neleido jam gauti studijų krepšelio“, – apgailestauja V.Tetenskas.

Dizainerių bumas

Vilniaus dailės akademija (VDA) šįmet turi 20 pirmakursių daugiau nei pernai. Kaip „Veidui“ pasakojo šios akademijos strateginės raidos prorektorius Saulius Vengris, šįmet mažiau studijų krepšelių atiteko architektūros studijoms. Tačiau tradiciškai didžiulio stojančiųjų srauto sulaukė grafinio dizaino specialybė – visas 15 žmonių kursas gavo „krepšelius“, vienas priimtas studijuoti savo lėšomis. Net 21-ą studijų krepšelį sugebėjo pritraukti ir būsimieji interjero dizaineriai.
„Bet ir grynieji menai akademijoje nebuvo ignoruojami. Štai į tapybą priėmėme net 20 studentų (14 iš jų – į valstybės finansuojamas vietas). Tai netgi gali tapti problema, nes tokio didelio tapytojų kurso seniai nebuvo“, – svarsto S.Vengris.
Tačiau mažiau stojančiųjų dėmesio šįmet sulaukė skulptūros ir tekstilės specialybės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.