Antradienį, gegužės 29-ąją, „Klaipėdos nafta“ žada paskelbti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą.
Anksčiau buvo žadama tai padaryti balandžio mėnesį. Kaip „Veidui“ aiškino ataskaitą rengusios bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras, šešių savaičių vėlavimas susidarė dėl to, kad, „Klaipėdos naftai“ pasirašius sutartį su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ dėl laivo-saugyklos statybos ir nuomos, nuspręsta ataskaitos sprendinius pritaikyti konkrečioms būsimojo laivo techninėms specifikacijoms.

Trys kilometrai po marių vandeniu

PAV rengėjai nagrinėjo ne tik terminalo pietinėje Klaipėdos uosto dalyje įrengimo variantą, bet ir galimybę analogišką terminalą statyti jūroje šalia Būtingės. Tačiau A.Vaišnoras neslepia, kad ataskaitos rengėjai daugiau argumentų rado šalia Kiaulės Nugaros salos statomo terminalo naudai ir rekomenduoja įgyvendinti būtent tokį variantą.
Išnagrinėjus įvairius galimus variantus, įvertinus aplinkosaugos, žemėtvarkos ir ekonominius veiksnius, numatyta ir optimaliausia terminalą pietinėje uosto dalyje su magistraliniu dujotiekiu jungsiančio vamzdyno trasa. Maždaug 3 km ilgio dujotiekio atkarpą, išgręžus giluminius horizontalius gręžinius, siūloma kloti Kuršių marių dugno grunte, ne mažiau kaip 20 m gylyje. Taip, pasak A.Vaišnoro, būtų kur kas mažiau pakenkta marių ekologijai, nei dugno grunte kasant tranšėją įprastu būdu.
Tiesa, kompanijų, kurios galėtų parengti 700 mm diametro dujotiekiui būtiną kone metro skersmens gręžinį, Europoje tėra kelios, o ir kainuotų jų paslaugos nepigiai. Dirbant šiuo metodu, vamzdis būtų suvirinamas ir išbandomas krante, tuomet užsandarinamas iš abiejų pusių ir tiesiog „įveriamas“ į parengtą gręžinį.
Pasirinkus tokį variantą, būtų išvengta žemėnaudos apribojimų Smeltės pusiasalyje, kuriame veikia jūrų perkėlos terminalas bei numatoma kitų uosto terminalų veikla. Gauti servitutą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos daliai, nustačius joje laivų inkaravimo apribojimus, vis tiek reikėtų, nors laivybai šioje akvatorijos dalyje, užbaigus dujotiekio statybos darbus, apribojimų nebūtų.

Prireiks beveik šimto servitutų

Iš marių dugno į krantą aukšto slėgio dujotiekis žada „pereiti“ ties Kairių gatve, priešais būsimąją mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką, kurios statybą dėl investicinių lėšų trūkumo vis dar atidėlioja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Sausumoje dujotiekio tranšėja dar maždaug 17 km keliautų iki Klaipėdos užmiestyje projektuojamos naujosios uostamiesčio dujų skirstymo stoties, kuri pradės veikti kartu su „Lietuvos dujų“ šiuo metu tiesiamu dujotiekiu Jurbarkas–Klaipėda. Pakeliui terminalo dujotiekio atšakos tiesėjams dar tektų įveikti Vilhelmo kanalą bei vandenvietės teritoriją, todėl be horizontalaus gręžimo technologijos nebūtų apsieita ir šiuo atveju.
Be to, minėtame 17 km ruože dujotiekio tiesėjams tektų gauti servitutus maždaug iš 80–100 privačių žemės sklypų savininkų. Servituto juostoje esančių sklypų savininkams išmokamos kompensacijos paprastai nebūna mažesnės nei oficialiai nustatyta žemės vertė, nors ganyti gyvulius, dirbti žemės ūkio darbus virš nutiesto dujotiekio leidžiama – negalima tik gyvenamoji statyba. „Net kai dujotiekiui reikalingas vos poros kvadratinių metrų konkretaus sklypo servitutas, išmoka jo savininkui paprastai nebūna mažesnė nei 500 Lt, kad žmogui būtų apmokėti su servitutinės sutarties parengimu susiję rūpesčiai“, – teigia A.Vaišnoras.
Jei abipusiu susitarimu servituto sutarties su žemės savininku pasirašyti nepavyksta, servitutas nustatomas administraciniais aktais, kuriuos savininkas vėliau turi teisę skųsti teismui. Kaina šiuo atveju nustatoma pagal Vyriausybės parengtą metodiką. Tačiau net ir šiuo atveju savininkas negali stabdyti dujotiekio tiesimo darbų, nes laikoma, kad teisminis ginčas kyla dėl kompensacijos dydžio, o ne dėl servituto teisėtumo.
Tai teikia vilties, kad terminalo dujotiekį įmanoma nutiesti laiku, nors jo projektavimui ir klojimui būtina palikti bent pusantrų metų terminą.

PAV ataskaitą svarstys ir latviai

Sprendimą dėl PAV ataskaitos ketinama gauti ne vėliau kaip šių metų rugsėjį. Tuomet būtų apsispręsta ir dėl konkrečios terminalo vietos bei dujotiekio trasos maršruto. Tokiam sprendimui padaryti teks gauti keturiolikos suinteresuotų institucijų pritarimą, vadinasi – atsižvelgti į jų pateiktas pastabas.
Kadangi ataskaitoje vertinami tiek pietinės uosto dalies, tiek Būtingės terminalo vietos variantai, PAV subjektais laikomos net keturios savivaldybės – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos ir Kretingos rajono. Viešus SGD terminalo PAV ataskaitos svarstymus ketinama pradėti antroje birželio pusėje. Svarstymai vyks ir Latvijoje, nes SGD terminalo įrengimo Būtingėje variantas reikalautų kaimyninės valstybės pritarimo.
„Tačiau nemanytume, kad tokį leidimą gauti būtų nerealu. Mat Latvijoje šalia Lietuvos pasienio ganėtinai daug žemės prisipirkę lietuviai, kurie tokio terminalo atsiradimą vertina pragmatiškai“, – teigia A.Vaišnoras.
Vis dėlto natūralu, kad Papės regiono, kuriame veikia „Natura 2000“ reikalavimais saugomas gamtos parkas, valdininkai baiminasi, kad jų pajūris nevirstų „antrąja Melnrage“ ir nenukentėtų dėl pakrantės smėlynų išplovimo. Latviai skaičiuoja, kad netgi atokiau stovintys palyginti kuklūs Šventosios uosto molai per nepilną šimtmetį padėjo išplauti apytiksliai 300 ha Latvijos teritorijos. Ne veltui kaimynų atstovai jau prieštaravo ir didžiausių užmojų iš kelių pateiktų Šventosios uosto atstatymo projektų variantui. „Tačiau egzistuoja ir techninės priemonės, kuriomis galima stabilizuoti plaunamus krantus ar užtikrinti jų pamaitinimą“, – pabrėžia A.Vaišnoras.
Ar dujotiekio atkarpa nuo terminalo Būtingėje iki magistralinių vamzdynų būtų pigesnė? „Ne, nes priekrantėje ir pajūrio kopų zonoje dujotiekio tiesėjai taip pat neapsieitų be gręžinių. Dar vienas gręžinys lauktų kertant Šventosios upę, o trečias – ežeriuką. Įrengiant terminalą šalia Kiaulės Nugaros dujotiekiui tiesti pakaktų dviejų gręžinių“, – lygina „Sweco Lietuva“ viceprezidentas.

Dujotiekio žiedas – iki 2013 m. pabaigos

Mažiau klausimų bekelia iš Jurbarko į Klaipėdą tiesiama 400 mm diametro magistralinio vamzdyno atšaka. „Lietuvos dujos“ informuoja, kad šiuo metu sparčiai darbuojamasi atkarpoje nuo Jurbarko iki Tauragės. Dirbama įprastine technologija: pirmiausia dujotiekio trasos teritorijoje pašalinamas augalinis sluoksnis, šalia išguldomi vamzdžiai, jie suvirinami pusiau automatiniu ir rankiniu būdu, izoliuojamos suvirinimo sandūros, lygiagrečiai kasama tranšėja ir jon paklojamas suvirintas vamzdynas.
Šią vamzdyno atkarpą žadama užbaigti iki 2012 m. pabaigos, o likusią dujotiekio dalį nuo Tauragės iki Klaipėdos – iki 2013 m. pabaigos. Taip pat sudaroma galimybė dujofikuoti greta šios trasos esančius miestus – Tauragę, Šilalę, Šilutę, Pagėgius, tačiau tai bus atskiri projektai: šiame darbų etape miestai nebus dujofikuojami. Tiesiamas magistralinis dujotiekis tik numato tam skirtų technologinių atšakų galimybę.
Dujotiekio dalies nuo Jurbarko iki Klaipėdos tiesimo bendra vertė sudaro apie 168,5 mln. Lt. „Lietuvos dujos“ pasirašė sutartį su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra dėl 77,1 mln. Lt paramos šiam projektui. To paties dujotiekio atkarpa nuo Šakių iki Jurbarko 2007 m. buvo įgyvendinta „Lietuvos dujų“ lėšomis, į ją bendrovė investavo apie 40 mln. Lt.
Naujasis dujotiekis tarp Šakių ir Klaipėdos būtinas SGD terminalui funkcionuoti, mat dabartinė vamzdynų sistema nesuteiktų galimybės visą Lietuvą aprūpinti laivais atplukdytomis dujomis. Klaipėdą su Kuršėnais jungia susidėvėjęs daugiau nei 30 metų senumo vamzdis, kurio pralaidumas – apgailėtinas. Jį įmanoma eksploatuoti ne aukštesniu nei 46 barų slėgiu, nors įprastas darbinis slėgis transportuojamų dujų vamzdynuose yra 54 barai. Jei dujos iš terminalo keliautų vien šiuo vamzdžiu, jos geriausiu atveju tepasiektų Šiaulius.
Nutiesus naują 400 mm diametro Šakių link vedantį vamzdyną, abiejų vamzdžių pralaidumas kartu sudėjus jau siektų iki 250 tūkst. kubinių metrų dujų per valandą. Tai sudaro maždaug pusę bendro Lietuvos dujų poreikio šaltomis žiemos dienomis.
Tam, kad dujomis iš terminalo netgi šalčiausiomis dienomis galėtume aprūpinti visą Lietuvą iki pat tolimiausios Visagino dujų skirstymo stoties, tektų nutiesti ir naują 700 mm diametro Klaipėdos–Kuršėnų dujotiekį. Finansiniu požiūriu tai nebūtų itin slegianti investicija: 100 km tokio vamzdyno kainuoja maždaug 150 mln. Lt.