Per 50 metų patyrę svaigių akimirkų šlovės zenite, merginų atakų, narkotikų žabangų ir išsiskyrę, šį rudenį “The Rolling Stones” nariai dar planuoja pasirodyti kartu.

Prieš 50 metų, 1962 m. liepos 12 d., mokyklos laikų draugai Mickas Jaggeris ir Keithas Richardsas kartu su savo bičiuliu Brianu Jonesu pradėjo naują skyrių pasaulio muzikos istorijoje – “The Rolling Stones” grupė surengė pirmąjį savo koncertą “Marquee” klube Londone.
Netrukus po šio koncerto vienas verslininkas pasamdė jaunų vaikinų grupę koncertuoti savo klube, kuriame ji sulaukė didelės sėkmės ir patraukė vadybininko Andrew Loogo Oldhamo dėmesį. “The Beatles” sparčiai populiarėjant ir netgi tampant sensacija, A.L.Oldhamas nusprendė “The Rolling Stones” pristatinėti kaip jų priešingybes.
Kaip pažymi “The Telegraph”, “The Rolling Stones” vyrukai nuo pat pradžių buvo išsišokėliai – susivėlusiais plaukais, apsitempę megztinius, užsivilkę netvarkingus švarkus, jie atmetė susagstytos tvarkingos uniformos stilių, kurio laikėsi kitos grupės. Jie atrodė taip, kaip jų publika – Londono hipiai. Būgnininkas Charlie Wattsas, netrukus prisidėjęs prie grupės, pirmąjį jos koncertą stebėjo kaip žiūrovas ir buvo priblokštas to, ką matė: “Šitie vyrukai peržengė ribą. Jie iš tiesų atrodė kaip roko žvaigždės.”

Siūlė atsikratyti M.Jaggerio

Šiandien sunku ir patikėti, kad grupės karjeros pradžioje daugiausia nepasitenkinimo muzikos industrijos senbuviams sukeldavo nepakeičiamu grupės veidu ir balsu tapęs Mickas Jaggeris. Pasak grupės biografo Christopherio Sandfordo, po pirmojo koncerto grupė įrašė tris dainas ir išsiuntinėjo jas įrašų studijoms. Viena jų – “Decca Records” – įrašais susidomėjo, tačiau pareiškė, kad su šiuo dainininku grupė pasmerkta žlugti. Vis dėlto 1963 m. kompanija išleido pirmą “The Rolling Stones” singlą. O kai grupė netrukus apsilankė britų televizijos laidoje, jos prodiuseris patarė A.L.Oldhamui atsikratyti “to šlykščiai atrodančio dainininko su padangų protektorių primenančiomis lūpomis”.
Laimei, tokie neįžvalgūs patarimai nebuvo išgirsti ir praėjus dvejiems metams po singlo išleidimo “The Rolling Stones” kūrinys “(I Can’t Get No) Satisfaction” tapo pirmu jų hitu, kuris keturias savaites buvo geriausių dainų sąrašų viršūnėje. Kaip tik nuo tada ir prasidėjo grupės aukso metai. “The Rolling Stones” publiką įaudrindavo taip, kad kartą nuo žiūrovų atlikėjams net yra tekę sprukti stogais.
“Septintojo dešimtmečio viduryje prieš koncertą kildavo klausimas: kaip mes pateksime į pastato vidų? Ir kaip mes iš jo išeisime? Prasidėjus jam maždaug po dešimties minučių kildavo maištas, o Raudonasis Kryžius laukdavo pasirengęs neštuvus vargšėms mergaitėms išnešti. Stebėdavaisi, ką po velnių čia veiki. Tai buvo tarsi Jeronimo Boscho fantasmagoriški paveikslai priešais tavo akis. Ir tai buvo publika”, – beprotiškas akimirkas prisimena vienas grupės įkūrėjų  gitaristas K.Richardsas.
Išgarsėję vaikinai sulaukdavo tiek daug merginų dėmesio, kad kaip prisipažįsta, net sprukdavo nuo jų. “Aš slėpdavausi parduotuvėse, o merginos pamačiusios mane bėgdavo keliu. Tai mane varydavo iš proto”, – prisipažįsta būgnininkas C.Wattsas.
Bet grupės nariai yra patyrę ir nemalonių, kur kas pražūtingesnių, dalykų. 1977 m. K.Richardsas buvo areštuotas pas jį radus heroino ir kokaino. Nors už narkotikų laikymą grėsė kalėjimas, gitaristas atsipirko lygtine bausme, turėjo pradėti gydytis ir surengti labdaros koncertą. Vis dėlto išbristi iš narkotikų liūno jam pavyko dar negreitai.

Susikirto du ego

Muzikos pasaulyje grupė ir toliau raškė sėkmės vaisius. Vieni labiausiai užimtų metų buvo 1981-ieji, kai “The Rolling Stones” išleido albumą “Tatoo you”. Pirmose geriausių albumų sąrašų vietose jis išsilaikė devynias savaites. O perkamiausiu grupės albumu tapo “Some Girls” – jis šešis kartus tapo platininis.
Gerbėjų minios kaskart pasirodžius naujam albumui vis didėjo, tačiau nepaisant to devintajame dešimtmetyje grupė buvo iširusi. Varomoji jos jėga visuomet buvo M.Jaggeris ir K.Richardsas. Abu mokyklos laikų draugai – stiprios asmenybės, tad grupėje jiems neišvengiamai ėmė trūkti erdvės ir jų santykiai pašlijo. “The Rolling Stones” keletą metų nesirinko studijoje, o tuo metu abu atlikėjai leido solinius albumus ir “šaudėsi” ne tik spaudoje, bet ir dainuodami.
“Turite suprasti, kad mes visa tai jau darėme daugiau kaip 20 metų. Du labai stiprūs ego buvo priversti visą laiką suktis greitpuodyje ir neišvengiamai jo kamštis turėjo iššauti. Tai nutiko prieš 30 metų”, – prisimena K.Richardsas.
Šią krizę “The Rolling Stones” įveikė, o gerbėjų minias išlaikė iki šiol. Nors grupė 50-ies metų sukakties proga rudenį žada surengti keletą koncertų, K.Richardsas tvirtina, kad dvejų metų trukmės koncertų maratono nebebus. “Negi iš tiesų norėtumėte, kad “The Rolling Stones” užliptų į sceną ir tyliai atsisėstų ant suoliukų? Mes neturime tokios publikos, aš tai žinau”, – juokauja K.Richardsas.