Lietuvos oro transporto rinkoje sėkmingai įsitvirtino pigių skrydžių bendrovės, bet jos naudingos tik emigrantams ir pinigus taupantiems turistams, o verslas patiria didžiulių nuostolių.

Per pastaruosius trejus metus keleivių srautas tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uostuose padidėjo kone dvigubai. Dabar gerokai daugiau siūloma ir skrydžių maršrutų: iš Vilniaus galima nuskristi į maždaug trisdešimt oro uostų, iš Kauno į penkis, iš Palangos – į tris. Juk vos prieš dvejus metus, 2010-ųjų rudenį bankrutavus skrydžių bendrovei “Star1″, iš Vilniaus buvo telikę septyniolika skrydžių krypčių.
Vis dėlto džiūgauti nelabai yra dėl ko. Įsisenėjusios mūsų oro uostų ir visos oro transporto sistemos bėdos visa jėga išlįs Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.
Jau dabar nuogąstaujama, kad nebus kam skraidinti svečių į mūsų šalį iš Briuselio, nes tiesioginius skrydžius siūlo vienintelė kompanija „Brussels Airlines“, ir tik kartą per dieną. Tad daugelis įvairių renginių lankytojų bus priversti tenkintis jungiamaisiais skrydžiais per kitų šalių oro uostus ir gaišti ne vieną valandą persėdimams.
Beje, Lietuvos verslininkai, dažnai skraidantys darbo reikalais ar sulaukiantys partnerių iš užsienio, ir dabar jaučiasi lyg gyvendami Europos užkampyje. Mat greitas ir patogus susisiekimas oro transportu skrendant iš arba į Lietuvą tampa gaišatimi bei nuovargiu.
Transporto ir logistikos bendrovės „Kuehne+Nagel“ generalinio direktoriaus Egidijaus Kažukausko tvirtinimu, į įmonę iš užsienio atvykstantys svečiai neslepia nepasitenkinimo dėl to, kad Lietuvai oro transportu pasiekti reikia šešių, o neretai ir aštuonių valandų. Mat tenka skristi per Rygą, Kopenhagą ar Frankfurtą. „Nepatogus susisiekimas – pagrindinė priežastis, kodėl tarptautinės konferencijos, regioniniai mūsų įmonės susitikimai nerengiami Lietuvoje. Jeigu susitikimas organizuojamas Baltijos šalyse, dažniausiai pasirenkama Ryga“, – atskleidžia E.Kažukauskas.
Ir priduria, kad net jei į kai kurias šalis, tarkime, iš Vilniaus į Vieną, ir yra tiesioginis skrydis, keleiviai skraidinami tik kartą per dieną, be to, šiuo atveju – per pietus. „Tai turistinis maršrutas. Verslininkai nori atskristi anksti ryte ir dar tą pačią dieną grįžti. Deja, verslo reisų iš Lietuvos oro uostų beveik neliko“, – apgailestauja bendrovės „Kuehne+Nagel“ generalinis direktorius.
Tuo tarpu Susisiekimo ministerijos atstovai ir kiti valdininkai džiūgauja, kad tiek maršrutų, kiek jų yra šiuo metu, dar niekada nebuvo siūloma. Betgi krypčių daugėja tik dėl to, kad mūsų oro transporto rinkoje įsitvirtino pigios skrydžių bendrovės. Tokiu pat keliu ketina eiti ir šios kadencijos Susisiekimo ministerijos vadovai. Kaip tai paveiks Lietuvos verslą ir ar duos naudos mūsų keliautojams?

Vis mažiau lėktuvų gabena krovinius

Dėl padidėjusio maršrutų kiekio mūsų šalis užkampio sindromo neatsikrato, nes pigių skrydžių bendrovės skraidina tik iš taško A į tašką B. Jeigu reikia pasiekti tašką C, atsakomybės nei dėl lėktuvo vėlavimo, nei dėl lagaminų perkėlimo į kitą lėktuvą tokios bendrovės neprisiima. Pačiam keliautojui reikia pasirūpinti ir kito reiso bilietu, nes pigių skrydžių bendrovių nėra bendroje skrydžių rezervavimo sistemoje.
„Šiuo metu iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto siūlomos 28 pigių skrydžių kryptys yra niekas, palyginti su tuo, ką gali pasiūlyti klasikinės aviakompanijos, turinčios vos penkis tiesioginius maršrutus. Mat jos, turėdamos sutartis su visomis pasaulio oro bendrovėmis, gali sudaryti patogų maršrutą į bet kurį pasaulio tašką. Vėluojant lėktuvui, bus perrašytas bilietas kitam skrydžiui, pasirūpinta bagažu“, – dėsto buvęs „Lietuvos avialinijų“ vadovas Alvydas Strička.
Jo žodžiais, pigių skrydžių bendrovės labiausiai tinka migracijos segmentui, kurį dar šiek tiek papildo kelionei norintys sutaupyti turistai, bet nei verslininkai, nei valdininkai, nei politikai šių įmonių nesirenka.
„Kadangi iš Briuselio į Vilnių ir atgal skraidina vienas vežėjas, visos vietos jau dabar užsakytos. Tad daugeliui svečių, planuojančių atvykti pas mus, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, skrydį reikės užsisakyti per kitas bendroves. Žinodamos, kad nėra konkurencijos, jos nustatys kokį tik nori tarifą, o svečiai, neturėdami kitos išeitis, mokės. Taip pelnas, užuot likęs mūsų šalyje, praturtins kitų šalių biudžetus“, – neabejoja A.Strička.
Dėl sujauktos oro transporto rinkos Lietuva jau prarado ir ne vieną investuotoją, pasirinkusį patogų susisiekimą turinčią Rygą. Be to, kenčia ir mūsų pramonininkai, eksportuojantys savo produkciją. „Pigių skrydžių bendrovėms vis aktyviau iš rinkos stumiant tradicines įmones, gerokai sumažėjo vežėjų, galinčių gabenti krovinius oro transportu. Mat mažuose pigių skrydžių bendrovių lėktuvuose labai ribojami krovinių kiekiai, o kai kurios jų visai neima“, – teigia E.Kažukauskas.
Tad mažėjant konkurencijai, auga pervežimų kainos. Be to, lėtėja pristatymo greitis, o tai mažina mūsų eksportuotojų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-14-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.