Rugpjūčio 28-ąją Nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertuos „Gewandhaus“ simfoninis orkestras iš Leipcigo.

Kur slypi „Gewandhaus“ orkestro paslaptis? Galbūt jo namuose – vakarais vienoje centrinių Leipcigo aikščių įspūdingai švytinčioje koncertų salėje su baltus krioklius primenančiais vargonais, kuriuos puošia orkestrą nuo pat jo pirmosios būstinės lydintis lotyniškas moto: RES SEVERA VERUM GAUDIUM (Tikras malonumas yra rimtas dalykas).
1981 m. rudenį duris atvėrusi Amfiteatrinė didžioji „Gewandhaus“ koncertų salė gali priimti beveik 2 tūkst. klausytojų, mažesnėje, kompozitoriaus Felixso Mendelssohno, irgi vadovavusio garsiajam orkestrui, vardo salėje jų telpa dar beveik pusė tūkstančio. Kiekvieną sezoną „Gewandhaus“ koncertų salėse apsilanko maždaug pusė milijono muzikos mėgėjų. Be to, daugiau nei 250 metų istoriją turintį orkestrą galima girdėti Leipcigo operos spektakliuose ir Švento Tomo bažnyčioje, kurioje jis kiekvieną savaitę atlieka Johanno Sebastiano Bacho kantatas su bažnyčios berniukų choru.
O mums ir važiuoti niekur nereikės – iš Leipcigo „Gewandhaus“ orkestras pats atvyksta į Vilnių. Ir tai bus vienintelis garsiojo orkestro koncertas Baltijos šalyse.

Didinga orkestro istorija

Leipcigo „Gewandhaus“ orkestras yra seniausias koncertuojantis orkestras pasaulyje. Šio kolektyvo ištakos – koncertuojančių asmenų sąjunga „Grand Concert“, kurią 1743 m. įkūrė šešiolika pirklių. 1781-aisiais jie atsikėlė į patalpas, kuriose paprastai susitikdavo tekstilės ir drabužių pirkliai („Gewandhaus“), todėl ansamblis irgi buvo pavadintas „Gewandhaus“ orkestru.
Nedaug pasaulio orkestrų prisidėjo prie simfoninės muzikos plėtojimo tiek, kiek „Gewandhaus“ kolektyvas. Pavyzdžiui, orkestras atliko visas Ludwigo van Beethoveno simfonijas dar kompozitoriui gyvam esant devynioliktame amžiuje, o dvidešimtajame pirmasis pristatė pasauliui visas Antono Brucknerio ir Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijas. Dar vienas reikšmingas nuopelnas – J.S.Bacho muzikos prikėlimas naujam gyvenimui po ilgos užmaršties. 1835 m. orkestro muzikos vadovu tapus F.Mendelssohnui, buvo atliktos J.S.Bacho „Pasijos pagal Matą“ (1841).
Tarp devyniolikos orkestrui vadovavusių dirigentų buvo tokios muzikos istorijoje auksinėmis raidėmis įrašytos asmenybės, kaip Arthuras Nikischas, Wilhelmas Furtwängleris, Bruno Walteris, Kurtas Masuras ir kt. Ką jau kalbėti apie F.Mendelssohną, kuris pirmasis dirigavimui panaudojo batutą, be to, jam pradėjus vadovauti orkestrui padvigubėjo ne tik muzikantų skaičius, bet ir jų atlyginimai. Nenuostabu, kad 2003-iaisiais didžiulė šio kompozitoriaus skulptūra pakeitė iki tol toje pat „Gewandhaus“ koncertų salės foje stovėjusią garsaus skulptoriaus Maxo Klingerio darbo L.van Beethoveno skulptūrą.

Devynioliktasis „Gewandhaus“ vadovas

Ilgametį orkestro vadovą K.Masurą, atidariusį naujuosius „Gewandhaus“ koncertų rūmus, 1998 m. pakeitė Herbertas Blomstedtas, o šį 2005-aisiais – milanietis Riccardo Chailly, kuris ir diriguos koncertui Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Karjerą R.Chailly pradėjo kaip dirigento Claudio Abbado asistentas Milano operos teatre „La Scala“. Beje, čia 2006-aisiais jis dirigavo ir Violetai Urmanavičiūtei debiutuojant „La Scala“ scenoje Aidos vaidmeniu. 1986–1993 m. ėjo Bolonijos „Teatro Comunale“ muzikos vadovo pareigas.
R.Chailly yra dirigavęs Berlyno, Vienos, Miuncheno, Niujorko filharmonijos, Londono ir Čikagos simfoniniams orkestrams. 1984 m. dirigavo Zalcburgo festivalio atidaryme, dalyvavo garsiuosiuose BBC rengiamuose „Promenadų“ koncertų cikluose.
R.Chailly veikla įvertinta daugybe apdovanojimų: Italijoje jis pelnė Didžiojo karininko ordiną (1994) ir tapo Italijos Respublikos Didžiojo kryžiaus ordino riteriu (1998). Tais pačiais metais Nyderlandų karalienė Beatrix dirigentui įsegė Liūto riterio ordiną. 2010 m. R.Chailly pelnė Alexanderio Zemlinsky ir „Orphée d’Or Prix von Herbert von Karajan“ apdovanojimus. Įtakingi muzikos leidiniai jį daug kartų rinko Metų artistu.
Net šešiolika metų R.Chailly dirbo Amsterdamo „Concertgebouw“ orkestro vyriausiuoju dirigentu. Jis išgarsino šį kolektyvą Gustavo Mahlerio simfonijų interpretacijomis, įpratino griežti naująją muziką. G.Mahleris tapo ir vienu mėgstamiausių „Gewandhaus“ orkestro autorių, kai kolektyvui ėmė vadovauti R.Chailly. Šio kompozitoriaus Šeštąją simfoniją maestro interpretuos ir Vilniuje. Koncerte taip pat skambės Olivier Messiaeno „Et Exspecto Resurrectionem Mortuorum“.