"Veido" archyvas

Įmonių grupė “Neaustinių medžiagų fabrikas” net sunkmečiu didino apyvartą ir priėmė naujų darbuotojų, o jos vadovas jau aštuoniolika metų puoselėja tradiciją kasmet įsteigti po naują įmonę.

“Rugsėjo pabaigoje tapau pilnamečiu vadovu”, – juokauja įmonių grupės “Neaustinių medžiagų fabrikas” generalinis direktorius ir pagrindinis akcininkas Stanislovas Grušas. Neseniai sukako aštuoniolika metų, kaip jis vadovauja Šiauliuose įkurtai įmonių grupei.

Nors paauglystė dažniausiai pažymėta vėjavaikiškumo ženklu, S.Grušo vadovavimo laikotarpiui šios savybės neprikiši. Kol dauguma šalies įmonių pernai ir šiemet graužėsi dėl pakilimo metais pridarytų klaidų ir gyvenimo už skolintus pinigus, koncernas “Neaustinių medžiagų fabrikas” didino apyvartą ir pelną. Pernai, palyginti su prieškriziniais 2008-aisiais, grupės apyvarta didėjo 1 proc., o šiemet per 9 mėn. pardavimas jau pasiekė 188 mln. Lt ir yra 20 proc. didesni negu tuo pat metu 2009-aisiais.

“Mes gaminame čiužinius, o per krizę lietuviai dažniau guli namie ir žiūri televizorių, tad nori geresnių čiužinių”, – pajuokauja vadovas ir ima nagrinėti sėkmingos veiklos priežastis. – Esame stipri įmonių grupė, tad išlaikėme geras paskolų palūkanas, nekilo sunkumų papildomai pasiskolinti. Ne visos įmonės sugebėjo sunkmečiu dirbti, tad iš dalies prie sėkmingos veiklos prisidėjo ir sumažėjusi konkurencija. Beto, Europoje nuosmukis nebuvo toks ryškus kaip Lietuvoje”.
90–95 proc. grupės įmonių pagaminamos produkcijos eksportuojama, tad geriausiai pernai ir šiemet sekėsi į eksportą orientuotoms bendrovėms – čiužinių, patalynės, pagalvių ir antkodžių gamintojoms “Trivilita” ir “Interscalit”, šviestuvus bei plastikos gaminius kuriančiai “Artilux NMF”, baldus gaminančiai “Sintuvai”.

S.Grušas tvirtina, kad pirmąjį praėjusių metų pusmetį teko pasijaudinti ir pasidarbuoti, kad įmonės neįkristų į duobę, bet nuo praėjusio spalio prasidėjo atsigavimas. “Pirmąjį pusmetį mažinome darbuotojų skaičių, atlyginimus ir ieškojome būdų, kaip apsisaugoti, nes vien mažinti sąnaudų neužteko – dairėmės naujų rinkų, pirkėjų, gaminių”, – pasakojo vadovas.

Gera žinia šiauliečiams, kad ši įmonių grupė vėl dairosi darbuotojų. Pernai bendrovėse dirbo 1087 žmonės, šiemet – jau 1300, dar keliasdešimt bus įdarbinta iki metų pabaigos.

Kasmet po naują įmonę

Prieš beveik du dešimtmečius viskas prasidėjo nuo to, kad “Šiaulių tauro” televizorių gamykloje cecho viršininku dirbusį S.Grušą vienas darbininkas paragino sudalyvauti už investicinius čekius privatizuoto Neaustinių medžiagų fabriko vadovo konkurse. Jis  konkursą laimėjo, o tapęs vadovu vos po kelių mėnesių su vienu švedu sutarė steigti bendrą įmonę Lietuvoje. Nuo to laiko gimė tradicija – kasmet įkurti ar įsigyti po naują bendrovę.

Kas paskatino tuomet dar visai jauną vadovą rizikuoti? “O kodėl gi ne? Įdomu, smalsu išbandyti, o jei manai, kad sugebėsi finansuoti, susidomėsi, kodėl to nepadarius? Paskui atsiranda toks pat įprotis, kaip su tuo dviračiu – išmokai ir važiuoji”, – paaiškina vadovas.

Didžiausio įmonių grupės spurto metais ponas S.Grušas vadina laikmetį po Rusijos krizės, kai koncernas iš Rytų rinkos persiorientavo į Vakarų ir įsigijo naujų įmonių. Nuo 1999-ųjų du šimtus darbuotojų turėjusi įmonė per dešimtmetį jų skaičių padidino 6,5 karto.

Šiuo metu įmonių grupę sudaro dvidešimt bendrovių, dirbančių įvairiuose sektoriuose – gaminančių baldus, čiužinius, patalynę, šviestuvus, plastiko, metalo gaminius ir t.t. Pernai buvo vieninteliai metai, kai S.Grušas neįsteigė naujos bendrovės, bet šiemet su partneriais iš Norvegijos jau bando perkelti vieną baldų gamybos įmonę į Šiaulius. Vadovas užsimena, kad norvegai patys pasiprašė priimami į koncerną. “Mes dirbame su skandinavais nuo 1992 m., tad mus daug kas žino”, – paaiškina S.Grušas.

Skandinavus į Lietuvą vilioja mažesnės išlaidos, darbuotojų žinios ir patirtis. S.Grušo manymu, apskritai Rytų Europoje po kelerių metų turėtų pasijusti investicijų pagyvėjimas, nes Kinija, visuomet konkuravusi pigesnėmis sąnaudomis, labai brangs. “Dalis gamybos bus iškelta iš Kinijos, nes ten gaminti darosi per brangu, didelės transportavimo sąnaudos”, – prognozuoja vadovas.

Didesnis dėmesys investicijoms

S.Grušas prasitaria, kad įmonių grupė ketina ne tik augti Lietuvoje, bet ir plėstis į kitas šalis. Šiuo metu koncernui priklauso gamykla Ukrainoje, o iki 20 mln. Lt vertės projektą užsienyje koncernas planuoja jau kitąmet.

Įmonių grupė “Neaustinių medžiagų fabrikas” buvo tarp tų retų įmonių, kurios net mažindamos sąnaudas sunkmečiu neatsisakė investicijų – pernai koncernas pradėjo, o šiemet baigė statyti 10 tūkst. kv. m sandėliavimo patalpas. 2008 m. įmonių grupė investavo 28 mln. Lt, pernai – 7,5 mln. Lt, o šiemet vėl ketina padidinti investicijas iki maždaug 15 mln. Lt.

S.Grušas įsitikinęs, kad investicijoms skiriama suma turės didėti, nes Lietuvos verslo našumas labai mažas. “Lietuvos įmonės mažiau investavo, nes turi pigią darbo jėgą, bet kai ji išseks, teks investuoti į techniką, pasirinkimo neturėsime. Jau kitais metais padėtis pasikeis – darbuotojai bus arba išvažiavę, arba įsidarbinę, ir teks pagalvoti, kaip pasigaminti tą patį daiktą pigiau, greičiau ir su mažiau žmonių, priešingu atveju būsi išmestas už borto”, – artimiausiu metu verslo laukiančius iššūkius atskleidžia koncerno “Neaustinių medžiagų fabrikas” gen. direktorius.