"Veido" archyvas

Turėkite nepasiekiamų tikslų
Kartais reikia nugyventi visą gyvenimą, kad galėtum atsakyti, koks buvo jo tikslas. Tačiau kur kas daugiau pasieksite, jei, užuot ieškojusi didžiojo gyvenimo tikslo, po vieną įgyvendinsite mažesnius siekius.

Vieno tikslo neužtenka

Kažkada vaikystėje Elena sumanė: būsiu gydytoja. Jai visada patiko balti chalatai, o kartu su mama apsilankiusi pas pediatrę, mergaitė negalėdavo atsistebėti stetoskopu ir svajodavo kada nors tokį turėti pati. Būdama dvylikos Elena apsisprendė tvirtai. Žinojo, koks bus jos gyvenimas: sunkiai mokysis, studijuos mediciną ir dirbs gydytoja. Tai buvo jos gyvenimo tikslas.

Elena mokykloje puikiai mokėsi ir iš tiesų vėliau įstojo studijuoti medicinos. Viskas vyko pagal planą. Iki pirmųjų darbo ligoninėje metų. Kai Elena suvokė, kad ji jau tapo gydytoja, staiga širdyje pajuto tuštumą. Savo didįjį tikslą ji jau pasiekė, todėl nebežinojo, ką daryti toliau.

Tikslai mus džiugina tol, kol jų siekiame. Jie yra gyvenimo variklis, leidžiantis nesustoti ir judėti pirmyn. Tačiau tikslą pasiekus gyvenimas sulėtėja. Staiga nebereikia skirti pastangų šiam tikslui įgyvendinti, nebereikia jaudintis ir nerimauti. Atsiranda tuštuma ir aplanko niūri mintis: o ko siekti toliau?

Štai kodėl pavojinga turėti tik vieną didelį tikslą ir jam vienam aukoti visas savo pastangas. Tai akligatvis, vedantis į neišvengiamą neviltį: arba suklupsite ir tikslo nepasieksite, o tada jausitės visiškai sugniuždyta, arba tikslą pasieksite ir teks vargti ieškant naujų siekių.

Neapsiribokite vienu tikslu, turėkite du, tris ar šimtą. Ar bent jau planą B, kurio galėtumėte bet kada griebtis.

Tikslų sąrašas

Turėkite nepasiekiamų tikslų. Tai didžiosios svajonės: jūs žinote, kad jų niekada nepasieksite, tačiau šis žinojimas neverčia tikslo atsisakyti. Didelių svajonių link judama mažais žingsneliais, o taip nuolat tobulėjama.

Turėkite tikslų, kurių siekti reikia nuolat. Pavyzdžiui, būti gera žmona ar mama. Išsikeldama tokius tikslus, nuolat turėsite dėl ko stengtis.

Turėkite trumpalaikių įgyvendinamų tikslų. Geriausia daug. Kad spėtumėte pajusti džiaugsmą kiekvieną iš jų įgyvendinusi, tačiau džiaugsmui nuslūgus nejustumėte tuštumos. Juk kiti trumpalaikiai tikslai liks. Tokie tikslai – tai išvažiuoti atostogų prie jūros, užsirašyti į šokių pamokas ar išmokti prancūzų kalbą. Visi jie lengvai pasiekiami, tereikia valios ir pastangų.

Rezultato ir vengimo tikslai

Vieni jų yra skirti tam, kad tam tikras aplinkybes pasiektumėte ar jas išlaikytumėte, kiti – kad jų išvengtumėte. Jų skirtumai gana painūs, mat beveik kiekvieną tikslą galima suformuluoti ir kaip rezultato, ir kaip vengimo. Štai, pavyzdžiui, į klausimą, kodėl lankotės sporto salėje, galima atsakyti dviem būdais: “todėl, kad išlikčiau tvirta” arba “todėl, kad išvengčiau širdies ligų”. Koks skirtumas, kaip savąjį tikslą suformuluosite? Tyrimai rodo, kad nemažas.

Žmonės, kurie turi daugiau vengimo nei rezultato tikslų, mažiau pasitiki savimi, rečiau džiaugiasi gyvenimu ir sunkiau siekia savo tikslų įgyvendinimo. Atsižvelkite į tai formuluodama savuosius tikslus: jie turėtų skambėti kaip pozityvūs teiginiai.

Didžiosios AŠ krizės

Anksčiau ar vėliau kiekvieną aplanko krizė. Viskas, ko kažkada troškote, staiga tampa netikra, ir jau nebežinote, ar to, dėl ko stengiatės, jums ir reikia. Klausimai “kas aš esu?” ir “ko aš noriu iš gyvenimo?” žudo, tačiau atsakymų niekaip nepavyksta rasti.

Psichologų teigimu, kiekvieną žmogų (su retomis išimtimis) tokios krizės per gyvenimą ištinka tris kartus. Pirmąkart – paauglystėje kartu su skaudžiomis savojo tapatumo paieškomis. Paauglys dar iki galo savęs nepažįsta, tačiau jau jaučia spaudimą nuspręsti, ko jis nori iš gyvenimo ir koks yra jo didysis tikslas. Būtent didysis. Mat paaugliui atrodo, kad svarbiausia turėti tik vieną aiškią kryptį, o toliau gyvenimas susiklostys savaime. Jei nuspręsiu, kad mano tikslas tapti gydytoja – tapsiu, jei svajosiu apie namų šeimininkės gyvenimą ir gražią šeimą – to ir sieksiu.

Antra didžioji krizė ištinka jau suaugusįjį. Tiesa, konkretus amžius nėra svarbu: gali smogti tiek neseniai universitetą baigusiam, tiek du vaikus užauginusiam. Ryškiausias tokios krizės pavyzdys – vyrų vidutinio amžiaus krizė. Staiga tai, ką jau spėjote nuveikti per gyvenimą, pasirodo visiškai nebepriimtina. “Aš dar negyvenau”, – dunksteli nuodėminga mintis ir apverčia visą pasaulį aukštyn kojomis. Svajonės, tikslai, darbai – regis, viskas, kuo gyvenote, nebuvo tai, ko jums iš tiesų reikėjo. Norisi išbandyti tiek daug naujų dalykų, tačiau atrasti tuos tikruosius tikslus daug sunkiau, nei prakeikti praeitį.

Paskutinė krizė susijusi su žengimu į senatvę. Kai savo gyvenimą jau galima nužvelgti iš tam tikro laiko atstumo, jis gali arba pradžiuginti, arba nuliūdinti. Pasisekė tiems, kurie prisimindami praeitį džiaugiasi, kad gyveno taip, kaip norėjo. Kitiems susidūrus su paskutiniąja vertybine krize teks atsakyti sau į klausimą: kodėl aš rinkausi tokį, o ne kitokį kelią?

Gyvenimas pagal planą

Iš krizės išbrendama tik atsakius į savo paties išsikeltus klausimus. Nors savo gyvenimo tikslų neįmanoma sugalvoti tiesiog prisėdus prie stalo ir pasiėmus balto popieriaus lapą, tam tikros sistemos laikymasis gali padėti nukreipti jūsų mintis tinkama linkme. Gyvenimas atrodys paprastesnis, jei suskirstysite jį į tam tikras kategorijas ir tikslus kelsite jose.

• Karjera. Ko tikitės iš savo profesinio gyvenimo? Kokias aukščiausias pareigas norėtumėte pasiekti, o kokių jums pakaktų, kad jaustumėtės laiminga?

• Išsilavinimas. Galbūt yra dalykų, kurių norėtumėte išmokti?

• Šeima. Kokį šeimos modelį įsivaizduojate ir kaip jo norėtumėte siekti?

• Meninės ar sportinės ambicijos. Kiekvienam būtinos saviraiškos sąlygos. Pagalvokite, kokių sąlygų jums reikėtų. Pavyzdžiui, jei tapote, ar norėtumėte savo darbus eksponuoti parodoje, ar jums pakanka to, kad savo piešiniais galite papuošti namus?

• Visuomenės gerovė. Svajojate apie geresnį pasaulį? Sukonkretinkite šį tikslą iki pasiekiamų uždavinių. Net idealistiškiausios ambicijos gali virsti konkrečiais darbais.